Man nepatinka grįžti. Yra, kaip yra. Gal tai mano hiperaktyvus dopamino receptorių tinklas, gal metaforinis kelionių drakonas, gal dar kažkas, bet aš visada norėčiau keliauti toliau, o ne atgal. Po kiekvienos kelionės, kokia trumpa ji bebūtų, galvoju lygiai apie tą patį. Kažkada, pamenu, kalbėjomės apie pabaigas. Aš turiu problematišką ryšį su pabaigomis - man nepatinka nebaigtumai, bet man nepatinka ir pabaigos. Panašu, kad yra labai mažas diapazonas pabaigų, kurios man atneša komforto jausmą. Nors jas tikrai atpažįstu ir žinau.

Balionai ar ne, bet gerve padabintas lėktuvas narsiai skrodžia debesis. Tokius storus, kad atrodo jog niekada nesibaigs, o mes skrisim nuolatiniam pieno spalvos niekur-ir-niekada. Lailas keistai ištįsta, nors į juodąją skylę ir nekrentam. Turbūt. To niekada negali tilsliai žinoti. Knyga darosi vis liūdnesnė, kol galiausiai pasiduodu ir užsimerkiu. Pabundu, nes kaimynas iš eilės už mūsų švilpiniuoja.

Tradiciškai alkį suvokdavome kaip signalą apie maisto medžiagų trūkumą. Paskutinių metų tyrimų rezultatai rodo, kad alkis yra sudėtingas fiziologinis reiškinys, aktyvi priežasčių ir pasekmių seka. Subjektyvus alkio patyrimas nėra vien tik kalorijų trūkumo pojūtis - alkio pojūtis apjungia vidinių fiziologinių būklių ir išmoktų reakcijų į aplinkos signalus visumą. Pojūtį sekantis maisto paieškos elgesys priklauso nuo fiziologinių signalų, ilgalaikėje atmintyje saugomos informacijos apie skonį ir pasitenkinimą, esamos emocinės būsenos, aplinkos sąlygų, ilgalaikių sveikatos tikslų. Todėl alkį tirti yra sunku - jo negalima išmatuoti nei liniuotėmis, nei termometrais. Kadangi moksliniai tyrimai remiasi didelių skaičių statistika - sudėtinga ir tai, kad skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į tokias pat sąlygas, net jei jos ir griežtai kontroliuojamos laboratorijose.

”Gyvenime nesi vairuotojas”, sako mano užrašai. Ironiška, bet mes važiuojam, ir aš iš tiesų sėdžiu keleivio pusėje. Man stipriai skauda galvą, ir vairuotojas aš šiandien joks. Užtat turiu laiko pagalvoti. Noras kontroliuoti gyvenimą, įsikibti už jo vairo ar bent junginėti posūkio signalą yra baisiai ilgas ir kietas šaknis turintis reiškinys. ”Likimo kalvis” šiais laikais laimi prieš ”nuo likimo nepabėgsi” rezultatu begalybė:nulis.

Važiuoju mažais vingiuotais keliukais (tyčia) ir pasakoju, ką išgirdau konferencijoje. Kol klausiau, matyt buvau įjungus profesinį režimą, linksėjau ir braižiau mintinius priežastinius ryšius. Bet pasakojant režimas nesuveikė, todėl vairuoju ir lieju ašaras, kaip nesaugiai tai beskambėtų. Pasakoju apie vengiantį prieraišumą. Turiu pastabų vertimo gramatikai, bet vis tiek pasakoju.

Apie tai, kaip žmogaus organizmas apdoroja su maistu gaunamas maisto medžiagas, ir kaip daugelis procesų veikia vienas kitą, nuolat sužinome vis daugiau. Deja, kartais vis dar elgiamės taip, kaip “kažkada” skaitėme ar žinojome, ir toliau vargstame. Ar net dar blogiau - aliname savo organizmą. Riebalai - viena iš karščiausių temų. Pasitikrinkime, ar pastangos, kurias skiriame šiam tikslui, yra veiksmingos.

Su psichologija, konsultavimo paslaugomis ir terapija yra susiję pakankamai daug mitų. Mitai yra didesnė kliūtis gauti tinkamas ir efektyvias paslaugas ir pagalbą, negu šių paslaugų prieinamumas ar jų kaina. Nors pagalba galėtų būti efektyvi daugeliui žmonių, bet geriausiu atveju tik pusė jų iš tiesų kreipiasi į specialistus. Gaila.

Mokslininkai sutaria, kad mažų pokyčių strategija yra veiksmingiausias būdas siekti reikšmingų pokyčių. Tai tinka ir siekiant keisti savo valgymo strategiją. Mažus pokyčius ne tik lengviau paversti įpročiais, bet jie dažniausiai ir apdovanoja puikiais ilgalaikiais rezultatais. Taip pat svarbu pažymėti, kad šiuolaikinė prevencinė mitybos sveikatos priežiūra remiasi būtent elgesio pokyčiais, o ne vien maisto ribojimu.

Maisto pasirinkimas yra sudėtingas procesas, ne tik idėja “ai, noriu bulvių”, kuris apima ne tik daug vidinių veiksnių, bet ir platų kultūrinį, socialinį ir ekonominį kontekstą. Be to, tai nėra racionalus sprendimas - jį stipriai veikia emocijos, nuostatos ir lūkesčiai.

Žmogaus sveikata yra visuma - dabartinė sveikatos būklė yra visų prieš tai buvusių įvykių rezultatas. Vaiko sveikata priklauso nuo mamos gyvenimo būdo - mankštos, rūkymo, streso, socioekonominės padėties. Mamos mityba minima kaip vienas iš plačiausiai tiriamų, svarbiausių ir efektyviausiai keičiamų, vaiko sveikatą lemiančių veiksnių.

Šiandien kalbame apie vyrų nervinę anoreksiją (NA), neoficialiai ir netiksliai vadinama „manoreksija“. Istoriškai, o dar ir dabar vis dar manome, kad nervinė anoreksija yra kažkas, kas būdinga moterims - ir tai, žinoma, yra netiesa. Visos priežastys, dėl kurių žmonės įsivelia į savo išvaizdos ir kūno tobulinimą, kuris kartais baigiasi labai rimtomis ligomis, visiškai nediskriminuoja pagal lytį. Dar blogiau - manoma, kad vyrų tarpe anoreksijos paplitimas auga greičiau, nei tarp moterų.

Ryšys tarp šviesos ir žmogaus medžiagų apykaitos yra sudėtingas ir kur kas platesnis, nei vien regėjimas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad buvimo šviesoje laikas, trukmė ir šviesos bangos ilgis nėra tik aplinkos kintamieji. Jie yra pagrindiniai organizmo vidinio laikrodžio, vadinamo cirkadiniu ritmu, reguliatoriai. Ši sistema valdo beveik visus žmogaus fiziologijos aspektus, nuo miego ir budrumo ciklų bei hormonų gamybos iki medžiagų apykaitos pusiausvyros ir alkio signalų. Šiuolaikinė aplinka su nuolatiniu dirbtinės šviesos poveikiu naktį ir nenuosekliu šviesos grafiku sukelia cirkadinio ritmo sutrikimą. Tai savo ruožtu sukelia fiziologinių ir metabolinių funkcijų sutrikimų grandinę, įskaitant hormonų signalizacijos pokyčius, gliukozės apykaitos sutrikimus ir intensyvesnę riebalų gamybą. Visa tai labai prisideda prie nutukimo ir su juo susijusių metabolinių ligų. Ką galim padayti, kad šviesą panaudotume kaip priemonę sveikatai gerinti ir išlaikyti?

Ant gretimo namo stogo būriuojasi kregždės, ir mano kelionių drakonas nerimsta. Užvakar turėjau jį rimtai guosti, nes anapus kalvos šūkavo gervės, ir man tapo tikrai liūdna, kad jos būriuojasi kelionei. Kažkas tokio jų balsuose tikrai yra… kažkas kuriančio nepakartojamą nostalgijos, vartų, rūko, atradimų ir praradimų, virsmo, trapumo ir jėgos jausmą. Na ir kas, kad niekas čia su niekuo nesisieja, bet geriau man nepavyksta. Kažkur viduje gervė man yra ypatingesnė už kitus ir kažkur šalia katinų. Išskrendančios ir parskrendančios gervės man visada sukelia ypatingą bruzdesį kažkur ties saulės rezginiu - nors, tiesą sakant, daugiau nei jų balso dažniausiai nė nebūna.

Rekomenduoju Lauros Huang knygą ”You already know”, pasakoju apie tai, kuo psichologiškai ypatingas užkandžiavimas, dalijuosi tyrimais apie užkandžių ir nuotaikos ryšį, komforto maisto veiksmingumą, terminus, kuriais teisiname užkandžius ir pinigų kiekio poveikį užkandžiavimui.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 16 d. Kaip laukiu, kai ”viskas” pasibaigs… Kartais tas ”viskas” yra burnos higiena, kartais diena, o kartais - kaip dabar. Tik higienos atveju tiksliai žinau, kad baigsis greitai ir gerai, o šiandien pradėjau galvoti - bet juk gali būti, kad nesibaigs niekada. Kad dabar jau taip ir bus, nes, tiesą sakant, tokie dalykai niekada ir nesibaigia. Ar trumpų ir garantuotai gerų pabaigų vizija tokia stipri, kad viską matuoja su vienu pagaliuku? Ar nesvarbu kas, vis tiek gali iš ryto pažiūrėti saulei į akis ir pagalvoti - o, kokia graži diena?

Rekomenduoju Madeleine Beekman knygą ”The origin of language”, toliau pasakoju apie biopsichosocialinius veiksnius - maisto ribojimą, siekį būti lieknu ir siekį būti raumeningu, ir jų skirtumus skirtingose kultūrose, taip pat tyrimu apie tai, kaip ir kiek didesnio svorio riziką veikia genetiniai veiksniai.

Kuo gilesnė vasara, tuo žodžiai toliau. Man atrodo, kad kvėpuoju lelijomis ir nasturtomis, man atrodo, kad rašau takais ir sėklomis, man atrodo, kad laiką matuoju saulėgrąžų pasisukimo kampais, o laikas eina ne tik nuo saulėtekio iki saulėtekio, bet ir nuo lietaus iki rūko, nuo daigo iki sėklos, nuo penktadienio iki sekmadienio su sustingusiu laiku, kai sėdžiu prie ekrano. Katės kompresas ant kelių laiką sustabdo kiek kitaip. Sekundinės rodyklės vaidmenį atlieka žiogai, minučių - čiurliai. Vėjo visai nėra, ir atrodo, kad sustojo visi ir viskas. Ši akimirka tikrai galėtų užsibūti.

Pasakoju apie tai, kas yra biopsichosocialinis modelis, dalijuosi tyrimais apie tai, kokie yra psichiatriniai biopsichosocialiniai valgymo sutrikimų veiksniai, taip pat kaip bendrame paveiksle dalyvauja kūno masės indeksas, kompensacinis elgesys - ir kaip jie skiriasi Šiaurės Amerikos, Europos, Australijos ir Japonijos dalyvių grupėse.

Siūlau Kirk Schneider knygą ”Life-enhancing anxiety, narplioju mažų vaikų mitybos psichologijos klausimus, dalijuosi tyrimais apie tai, kokios priemonės veikia geriausiai, kodėl svarbu valgymo meto struktūra ir savarankiškumo skatinimas, kaip kenkia popietinis užkandis ir kaip padeda sensoriniai užsiėmimai.

Labiausiai man iš vasaros patinka gėlės, galvoju važiuodama pro laukus, išdabintus aguonomis, ramunėmis, rugiagėlėmis, jonažolėmis, tūbėmis, kažkuo kas panašu į krapus, šimto rūšių smilgomis ir viskuo kitkuo. Karščio man visai nereikia, bet jis akivaizdžiai patinka gėlėms, todėl priimu ir jį. Gėlėms patinka ir lietus, o man jis patinka dar labiau, todėl jis tikrai maloniai kviečiamas. Nedidelė grupė karvių stovi pačiame liūties viduryje, nuleidusios galvas, ir man galvojasi, kad joms malonu. Jokių vabzdžių, švelnus masažas, o be to, esu tikra, kad joms patinka būti švaresnėms.