”Gyvenime nesi vairuotojas”, sako mano užrašai. Ironiška, bet mes važiuojam, ir aš iš tiesų sėdžiu keleivio pusėje. Man stipriai skauda galvą, ir vairuotojas aš šiandien joks. Užtat turiu laiko pagalvoti. Noras kontroliuoti gyvenimą, įsikibti už jo vairo ar bent junginėti posūkio signalą yra baisiai ilgas ir kietas šaknis turintis reiškinys. ”Likimo kalvis” šiais laikais laimi prieš ”nuo likimo nepabėgsi” rezultatu begalybė:nulis.