Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 16 d. Kaip laukiu, kai ”viskas” pasibaigs… Kartais tas ”viskas” yra burnos higiena, kartais diena, o kartais - kaip dabar. Tik higienos atveju tiksliai žinau, kad baigsis greitai ir gerai, o šiandien pradėjau galvoti - bet juk gali būti, kad nesibaigs niekada. Kad dabar jau taip ir bus, nes, tiesą sakant, tokie dalykai niekada ir nesibaigia. Ar trumpų ir garantuotai gerų pabaigų vizija tokia stipri, kad viską matuoja su vienu pagaliuku? Ar nesvarbu kas, vis tiek gali iš ryto pažiūrėti saulei į akis ir pagalvoti - o, kokia graži diena?