Balionai ar ne, bet gerve padabintas lėktuvas narsiai skrodžia debesis. Tokius storus, kad atrodo jog niekada nesibaigs, o mes skrisim nuolatiniam pieno spalvos niekur-ir-niekada. Lailas keistai ištįsta, nors į juodąją skylę ir nekrentam. Turbūt. To niekada negali tilsliai žinoti. Knyga darosi vis liūdnesnė, kol galiausiai pasiduodu ir užsimerkiu. Pabundu, nes kaimynas iš eilės už mūsų švilpiniuoja.