Remiantis UNAIDS bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio mėn. iš viso registruota beveik 4 tūkst. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Šis virusas sukelia AIDS ligą, kuri kasmet nusineša apie 100 gyventojų gyvybių. Nors Lietuva pagal naujų užsikrėtimų skaičių atitinka ES vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, esame paskutiniai Europoje.

ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.

Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.

Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?

Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Perfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai tvarkingus namus. Iš principo žmogus perfekcionistas neturi vienos ar dviejų sričių, kuriose jis siekia tobulumo, tobulas turi būti jo visas gyvenimas ir visos veiklos. Akivaizdu, kad toks siekis yra neįgyvendinamas, iš to kyla nepasitenkinimas savimi, slegia nuolatinis kaltės jausmas, persekioja savigrauža.

Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.

Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?

Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai savivaldybių, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vis dar yra neaiškus.

Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.

Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?

Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą apie kylantį sergamumą erkių platinamomis ligomis. Sergamumas Laimo liga pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti beveik 800 Laimo ligos atvejų, kai pernai jų per tą patį laikotarpį užfiskuota 300 atvejų mažiau. Erkiniu encefalitu per šiuos metus susirgo 99 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį susirgimų skaičius keliolika atvejų mažesnis.

Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.

Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Vasarą atostogaudami Lietuvoje sveikatos draudimo nė neprisimename, nes esame tikri, kad nutikus nelaimei būsime nugabenti į gydymo įstaigą ir ten mums būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Visgi vykstant atostogauti į svečias šalis tenka pasukti galvą, kokį sveikatos draudimą įsigyti ir pasirūpinti, kad jis galiotų visiems šeimos nariams.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.

Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad iš sąraše esančiųjų daugiau nei pusė kompensuojamųjų vaistų tampa pigesni. To pasiekti pavyko pritaikius naują kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmą – nustačius maksimalias pacientų priemokų lubas.

SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.

Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.

Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.

Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.

Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą kreipėsi vilnietė Austėja, kuri klausia, ar gali kilti alerginė reakcija nuo kraujasiurbio mašalo įgėlimo. Moteris pasakoja, kad savaitgalį beviešint sodyboje jai kažkas įgėlė. Moteris tikina, kad įgėlimas visai nepanašus į uodo, greičiausiai tai buvęs bimbalas. Paties įgėlimo ji tikina visiškai nepajutusi, tik tiek, kad vakare įgeltą vidinės šlaunies vietą ėmė niežėti.

Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.

Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.

Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, jei pernai per penkis mėnesius registruota apie 7,5 tūkst. vėjaraupių atvejų, o šiemet jų – 4,5 tūkst. atvejų daugiau. Kylant sergamumui vėjaraupiais Lietuvos gydymo įstaigose registruojamas ir išaugęs vaikų hospitalizacijų skaičius, ši situacija ypač neramina medikus.

Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.

Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.

Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Ved. Laura Adomavičienė

Prieš kelerius metų atliktas jungtinis Amerikos nefrologų draugijos, Pasaulinės nefrologų draugijos ir Europos inkstų asociacijos tyrimas parodė, kad 843 milijonai žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga. Dalis jų gyvena įprastą gyvenimą ir to net nežino, tačiau 13 milijonų žmonių kasmet suserga ūminiu inkstų pažeidimu, o beveik 4 milijonai – yra dializuojami arba savo kūne nešioja donoro inkstą. Viena tokių yra ir Irma Juodienė, kuriai inkstų transplantacija buvo atlikta prieš 20 metų ir šiandien moteris gyvena su mamos dovanotu inkstu. Apie ligos pradžią ir patirtus iššūkius – pokalbis su Irma Juodiene.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje apie antibiotikų trūkumą prabilta dar praėjusių metų lapkritį. Tuo metu penicilinų grupės antibiotikų trūko mažesniuose miestuose, ilgainiui problema persikėlė ir į didmiesčius. Pastaruoju metu didžiausia problema yra dėl amoksicilino, ypač vaikams adaptuota jo forma, bei tų pačių penicilinų grupės antibiotikų. Kada problema bus išspęsta – nėra tikslių duomenų, problema siejama ne tik su pandemija, bet ir su karu Ukrainoje, dėl ko stringa vaistų gamybai reikalingų farmacinių bei pakuotėms skirtų medžiagų tiekimo grandinė.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per COVID-19 pandemiją kai kurių vaistų poreikis, taip pat ir antibiotikų, buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati vaistų gamyba.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais gauta pranešimų daugiau - virš 1 tūkst., o praėjusių metų pirmas ketvirtis, pasak ministro Arūno Dulkio, rodo, kad trūkumas bus dar didesnis.
Kaip trūkstant vieno pagrindinių antibiotikų pacientų gydymą organizuoja šeimos ir vaikų ligų gydytojai? Ar turime šalyje amoksicilino analogų? Kokios priemonės pasiekiamos Lietuvai, kai su vaistų trūkumu susiduria visa Europa? Ar tiesa, kad antibiotikų netrūksta Lenkijoje? Kiek pacientams teks laukti, kol amoksicilinas bus lengvai prieinamas Lietuvos vaistinėse?
Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė

Apie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą. Ne bet kurį, o tą, kuris dirba poliklinikoje, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Kodėl? Nes antraip už odontologines paslaugas teks mokėti iš savos kišenės, o tai gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.

Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?
Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Ved. Laura Adomavičienė

Balandžio pabaigoje Kaune ir aplinkiniuose rajonuose užfiksuotas legioneliozės protrūkis. Ir šiandien apie 10 užsikrėtusių pacientų gydomi Kauno ligoninėse, du iš jų guli reanimacijos skyriuose, o keturi pacientai per šį laikotarpį nuo minėtos ligos mirė.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais, tačiau visos aplinkybės vis dar yra tikslinamos. Mat kas keisčiausia šioje situacijoje, kad užsikrėtę pacientai nesiejami su viena teritorija.

Visgi, kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, legioneliozė plinta aerozoliniu būdu su vandens purslais. Tai reiškia, kad užsikrečiama bakterijų įkvėpus. Bakterinę infekciją sukeliančios legionelių bakterijos atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas. Taip pat ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama net ir viešbučiuose, baseinuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad legioneliozės pavojus gali tykoti bet kur.

Apie sąlygas legioneliozei plisti bei ligos gydymo eigą pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene bei LSMU Kauno ligoninės vyriausiuoju rezidentu Mariumi Ogensku.

Kita laidos temos – pavojai, kurie vaikų ir paauglių tyko Tik Tok platformoje. Balandžio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose pasklido tragiška žinia apie netyčia vaistų perdozavusį paauglį. Jis bandė atkartoti Tik Tok platformoje iškeltą iššūkį – apsvaigti nuo didelės vaistų dozės. Eksperimentas, kuris baigėsi 13 metų paauglio mirtimi, buvo filmuojamas. Kitas eksperimentas, kuris populiarus ir tarp Lietuvos vaikų – neva saugiai sukeliamas alpimas pridusinant.

Tokie eksperimentai tėvams kelia šiurpą, tačiau dažnas jų jaučiasi bejėgis, nes paprastai tokiais eksperimentais paaugliai užsiima kai tėvų ar kitų suaugusių asmenų nėrašalia, kurie galėtų užkirsti kelią pavojui. Kaip kalbėtis su paaugliais apie interneto platformose tykančius pavojus, kad jie tokių eksperimentų nesiimtų? Pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatre Urte Konovalove.

Ved. Laura Adomavičienė

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per pora metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo Hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.

Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.

Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.

Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.

Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.

Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip išsirinkti psichoterapeutą, kai prie kiekvieno jų aprašymo puikuojasi nemenka dosjė su išvardintomis įvairių krypčių terapijomis? Kuri tinkamiausia siekiant susidoroti su vaikystės traumomis, lėtiniu nuovargiu ar patiriamu perdegimu? Ką rinktis, jeigu siekiame atsikratyti žalingų įpročių?

Psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jų nuotraukas, elgiasi teisingai. Mat ir žmogaus veidas gali daug pasakyti, tu vidumi pajunti, ar galėtum šiam žmogui atskleisti slapčiausius išgyvenimus, dalykus, kurių kartais net patys sau neišdrįstame pasakyti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – telefono skambutis pasirinktam psichoterapeutui. Pokalbis gali atskleisti daugiau detalių ir sustiprinti pasitikėjimą pasirinktu specialistu arba atvirkščiai – paskatinti tolesnėms paieškoms.

Daugiau apie tinkamiausio psichoterapeuto paieškas ir apie patį psichoterapijos procesą – pokalbyje su prof. Eugenijumi Laurinaičiu.

Ved. Laura Adomavičienė.

Į laidą kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Kristina dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Moteris pasakoja, kad skausmas dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų. Nors, pasak moters, ji ir namuose dirba prie rašomojo stalo, naudojasi biuro kėde, darbo sąlygos kone identiškos, kaip ir įmonėje, vis dėlto vakarop jau nuo darbo kėdės jai pakilti sunku: nugaros apačią riečia skausmas, o tada jau sunku ir vaikščioti, ir sėdėti, kiek palengvėja tik prigulus. Moteris tikina dėl šios priežasties įsigijusi ir masažinę kėdę, tačiau ši padeda tik tam kartui. Kristina klausia, ar yra nebrangių, bet veiksmingų būdų, kurie padėtų išvengti nugaros skausmų.

Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.

Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.

Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.

Ved. Laura Adomavičienė

Kad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo skausmų, smarkiai karščiavo. Sudavus vaistų nuo skausmo šis atlėgdavo tik trumpam, o temperatūra visai nekrito.

Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.

Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.

Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.
Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.

Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.

Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.

Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Vis dažniau žiniasklaidos priemonėse pasirodo istorijų apie apsinuodijusius ir į ligoninę atgabentus paauglius ar jaunuolius, kurie rūkė elektronines cigaretes. Kaip vėliau aiškėja, jos buvo užpildytos ne kaitinamuoju tabaku, o nelegaliomis psischoaktyviomis medžiagomis, kurių sudėtyje aptinkama žiurknuodžių, aušinimo skysčio ar kitų nuodingų medžiagų. Medikai tikina, kad tokie apsinuodijimo atvejai yra gana dažni, o atpažinti, kuo apsinuodijo pacientas – kartais ir neįmanoma, nes nelegaliai gaminami ir platinami sintetiniai katinonai ar sintetiniai kanabinoidai gali būti užteršti ir kitų medžiagų priemaišomis, apie kurias nenutuokia nė patys nelegalių psichoaktyvių medžiagų gamintojai. Kuo baigiasi tokie elektroninių cigarečių garinimo eksperimentai? Kokie dažniausi apsinuodijimo liekamieji reiškiniai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner Sakalauskiene.
Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.

Ved. Laura Adomavičienė