Kad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo skausmų, smarkiai karščiavo. Sudavus vaistų nuo skausmo šis atlėgdavo tik trumpam, o temperatūra visai nekrito.

Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.

Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.

Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.
Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.

Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.

Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.

Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Ved. Laura Adomavičienė