Išgirdus diagnozę „agresyvi limfoma“, apima baimė, nežinomybė ir kyla daug neatsakytų klausimų. Ypač tada, kai vienas po kito taikomi gydymo būdai neduoda laukto rezultato, o liga vis progresuoja. Vis dėlto net ir tokiu metu gali atsiverti naujos galimybės – kai pritrūksta standartinių sprendimų, atsiranda vietos pažangiai medicinai ir viltį grąžinančioms inovacijoms. Keturiasdešimtajame tinklalaidės epizode kalbamės su Algirdu Jonu Repšiu – 78-erių aktyviu ir visuomenišku Kauno rajono gyventoju, kurio kova su mantijos ląstelių limfoma tęsėsi ne vienerius metus. Net penkios gydymo eilės nesustabdė ligos progresavimo, o sveikatai blogėjant, limfmazgiai jau trukdė kvėpuoti ir valgyti. Lūžiu tapo inovatyvi CAR-T ląstelių terapija, padėjusi pasiekti remisiją ir sugrąžinusi ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo džiaugsmą. Kviečiame išgirsti istoriją, kuri liudija: pažangios medicinos galimybės ir žmogaus ryžtas yra stipresni nei statistika.

Diagnozavus onkologinę ligą, visas dėmesys krypsta į gydymą – chemoterapiją, spindulinę ar imunoterapiją. Tačiau kartu keičiasi ir tai, ką matome bei jaučiame kasdien – mūsų oda. Ji gali tapti sausa, jautri, pleiskanoti ar net sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą. Oda – vienas didžiausių mūsų organų, todėl onkologinės ligos metu jai reikia dar daugiau švelnumo, dėmesio ir rūpesčio. Kaip sau padėti? Ką reiškia tinkama odos priežiūra? Kada jau metas kreiptis pagalbos? Šiame epizode su gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu ieškojome atsakymų, kaip pasirūpinti savimi net tada, kai kūnas keičiasi. Kalbėjomės apie dažniausius odos pokyčius gydymo metu, kasdienės priežiūros principus, emolientų svarbą, apsaugą nuo saulės, dekoratyvinės kosmetikos naudojimą ir – žinoma – apie dažnus mitus, susijusius su „natūraliomis“ priemonėmis. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė  

Kai kalbame apie onkologinių ligų gydymą, dažniausiai minime chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją. Tačiau viena itin svarbi gydymo grandis dažnai lieka nematoma – tai kraujo donorystė. Kraujo komponentai pacientams, sergantiems kraujo vėžiu, gali būti gyvybiškai būtini ne tik esant komplikacijoms, bet ir kaip neatsiejama gydymo dalis. Apie tai, kaip veikia ši nematoma, bet labai svarbi pagalbos grandis, šiame epizode pasakojo Santaros klinikų Kraujo centro vedėja, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Kalbėjomės apie tai, kiek kraujo reikia kiekvieną dieną, kaip atrodo donorų kelias, kaip kraujo tyrimai kartais atskleidžia netikėtas diagnozes – ir kodėl net vienas donoro sprendimas gali turėti nenuspėjamą galią. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė  

Sunkios ligos akivaizdoje dažniausiai matome pacientą. Tačiau šalia visada yra kažkas, kas laiko už rankos, važiuoja į vizitus, tyliai verkia virtuvėje. Trisdešimt septintasis epizodas skirtas jiems – artimiesiems. Kalbėjomės apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas, kai tenka būti šalia sergančio žmogaus: kai reikia palaikyti, nors pačiam trūksta jėgų, kai emocijos – nuo meilės iki pykčio – kinta kaip banguojanti jūra. Klinikinė psichologė Marija Turlinskienė dalijosi įžvalgomis, kaip atpažinti savo ribas, priimti jausmus, apie kuriuos dažnai kalbėti nedrąsu, ir kodėl svarbu nepamiršti savęs net tada, kai visas dėmesys nukreiptas į kitą. Tai pokalbis apie tylų artumo darbą, kurį kasdien atlieka tūkstančiai žmonių. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinių ligų gydymas visame pasaulyje sparčiai artėja prie personalizuotos medicinos – kai terapija parenkama pagal naviko unikalias genetines savybes. Nuo 2025 metų vasario 1 d. ir Lietuvos pacientams pradėti kompensuoti trys svarbūs onkogenetiniai tyrimai: naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas, naviko genomo metilinimo tyrimas. Šie metodai atveria naujas galimybes gydytojams ir pacientams: leidžia tiksliau diagnozuoti ligą ir pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką. Apie tai, kaip onkogenetiniai tyrimai keičia vėžio gydymo praktiką ir kokią reikšmę turi pacientams, šiame epizode kalbamės su gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Trisdešimt penktajame tinklalaidės epizode Lina dalijasi savo išskirtine kelione su daugine mieloma – beveik 20 metų trunkančia patirtimi, kuri ne kartą vertė ją pradėti viską iš naujo.    Tris kaulų čiulpų transplantacijas patyrusi Lina pasakoja, kaip išmoko gyventi su liga, susigrąžino džiaugsmą kasdienybėje ir rado stiprybę tikėjime. Tai jautri, įkvepianti istorija apie drąsą, viltį ir gyvenimo grožį net ir sunkiausiais momentais. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Jau 25 metus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos keičia kraujo vėžiu sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus, suteikdamos viltį ir antrą galimybę gyventi.  Šiame epizode aptarėme, kaip per ketvirtį amžiaus vystėsi kaulų čiulpų transplantacijų skyrius, kas lėmė, kad jis tapo vienu didžiausių transplantacijų centrų Europoje? Kalbėjomės, kaip pažangūs gydymo būdai yra integruojami į kaulų čiulpų transplantacijų praktiką? Leidomės į pamąstymus, kaip atrodys kaulų čiulpų transplantacijos dar po dešimties metų?  Pokalbis, kuriame susipina medicinos proveržis, gydytojų atsidavimas ir viltis – su Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu – transplantologu Andriumi Žučenka.  Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Nuo 2025 m. sausio mėn. Nacionalinis vėžio institutas buvo integruotas į VUL Santaros klinikas kaip filialas. Šis sprendimas sujungė dvi svarbiausias onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas Lietuvoje – Nacionalinį vėžio institutą ir Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą.   Ką šis pokytis reiškia onkologinę ligą besigydantiems žmonėms? Ar keisis gydymo planai, procedūros ir įprasta gydymo vieta? Kaip bus užtikrintas gydymo tęstinumas ir kokios naudos laukia pacientų?  Apie šiuos ir kitus svarbius klausimus pirmajame šių metų epizode kalbėjomės su Nacionalinio vėžio centro direktoriumi doc. dr. Valdu Pečeliūnu.  Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Paskutiniame 2024 metų epizode išgirsite apie ligos įveikimo kelią, emocinius išbandymus ir tai, kaip vieno žmogaus kilnus poelgis gali pakeisti kito gyvenimą.  Prieš penkerius metus Teresa sužinojo ūminės leukemijos diagnozę. Liga sujaukė moters ir jos šeimos gyvenimą, tačiau tapo ir stiprybės bei įkvėpimo šaltiniu. Po šio iššūkio, jos vyras Aleksandras nusprendė reguliariai donuoti kraują ir užsiregistruoti kaulų čiulpų donorų registre, o visai neseniai sulaukė žinios, jog jo kaulų čiulpai tinka sergančiajam, gyvenančiam kitoje pasaulio pusėje.  Trisdešimt antrajame epizode įkvepianti Teresos ir Aleksandro šeimos istorija apie tai, kad donorystė tai ne tik pagalba susidūrus su sunkia liga, bet ir padovanota viltis. 

Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmu, tradicijomis, šviesiomis emocijomis, susibūrimais tiek šeimos, tiek draugų rate. Šventinis laikotarpis yra kupinas apmąstymų, jam ruošiamės, jį planuojame ir jo laukiame, tačiau sergant onkologine liga šis laikotarpis gali tapti tikru iššūkiu. Dėl ligos pasikeitęs gyvenimo rimtas, intensyvus gydymas, išvaizdos pokyčiai, prasta fizinė ar emocinė savijauta gali iššaukti sielvartą, nusivylimą, nerimą, kaltės ar gėdos jausmą. Kaip šiuo laikotarpiu išsaugoti emocinę gerovę ir rasti džiaugsmą, kai kasdienybė yra kupina sunkumų? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp savo poreikių ir šeimos lūkesčių? Kaip susikurti šventes, kad jos būtų ne tik kitokios, bet ypatingos? Trisdešimt pirmajame epizode su psichologe Egle Urbutiene pasidalinsime patarimais, kurie padės ramiau išbūti per šventes, net kai kova su liga tęsiasi. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologine liga sergantys žmonės gydymo metu patiria gausybę nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kurie tampa iššūkiu tiek pacientui ir jo artimiesiems, tiek ir gydytojams. Kuo pavojingas mitybos nepakankamumas, kodėl svarbu valgyti dažnai ir po truputį, kokie maisto produktai gali padėti, o ko geriau vengti esant virškinimo sutrikimams, burnos gleivinės pažeidimams ir kitiems nemaloniems simptomams? Kodėl, net ir žinant, jog šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti, nereikia jų laukti, o užtenka žinoti, kur, reikalui esant, ieškoti informacijos šia tema? Pokalbis apie nepageidaujamų onkologinės ligos gydymo reiškinių švelninimą mitybos pagalba su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė  

Rugsėjo 15-ąją yra minima pasaulinė limfomos diena. Limfoma – tai piktybinis kraujo vėžys, kuris išsivysto limfinėje sistemoje, kai pakitę limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šis vėžys yra viena iš dažniausių kraujo vėžio formų, kuri gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais. Egzistuoja virš 60 limfomos tipų. Dvidešimt devintajame epizode kviečiame išgirsti limfomą išgyvenusios Laimos Bendoraitytės istoriją, kuri šios ligos diagnozę sužinojo vos dvidešimt kelerių metų. Savo patirtį pasakojusi moteris prisiminė, jog sunkiausia buvo jausti socialinę atskirtį. Daug galvojusi apie emocinės paramos ar artimųjų palaikymo neturinčius sergančiuosius, Laima nusprendė atvirai kalbėti apie ją užklupusią ligą ir nepabijoti pasakyti, jog sirgo limfoma. Jos nuomone, tokioje stresinėje situacijoje kaip onkologinė liga labai svarbu ieškoti žmonių, kurie patyrė tą patį. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kaulų čiulpų transplantacija yra sudėtingas onkohematologinių ligų gydymo būdas, siejamas su įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, ilga hospitalizacijos trukme, dideliais emociniais ir fiziniais iššūkiais. Kai po kaulų čiulpų transplantacijos pacientas sulaukia žinios, kad jau gali grįžti namo, aplanko didelis džiaugsmas. Atrodo, kad sunkiausias etapas jau įveiktas ir belieka tik pilnai atsigauti po gydymo. Vis tik, reguliarūs vizitai pas gydytoją hematologą išlieka dar ilgai. Kodėl net ir praėjus keletui metui po transplantacijos reikia išlikti budriems ir kokios gydymo komplikacijos gali atsirasti vėlyvuoju laikotarpiu, dvidešimt aštuntajame epizode aptarėme su gydytoja hematologe Rita Čekauskiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinės ligos gydymas tampa tikru iššūkiu visam organizmui ir beveik visi gydymo būdai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. O kaip gydymas gali paveikti kardiovaskulinę sistemą? Kuo pasireiškia nepageidaujamas poveikis širdžiai, ką gali padaryti pacientas dar iki paskirto gydymo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vėžiu sergantiems žmonėms, norint apsaugoti savo širdį, dvidešimt septintajame epizode kalbėjomės su VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologe Egle Čiburiene.

Judėti negalima sustoti – kaip manote, kur kablelį reikėtų dėti žmogui, susidūrusiam su onkologine liga? Kaip pasakytų 26 – ojo epizodo pašnekovas, kineziterapeutas Domantas Feoktistovas, vienareikšmiškai, tik judėti, judėti ir judėti. Net ir onkologinės ligos akivaizdoje, išlikti fiziškai aktyviam yra būtina, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, įsiklausant į kūno siunčiamus signalus bei pasitarus su savo gydytoju ar kitais specialistais. Kodėl fizinis aktyvumas kiekvienam yra itin reikalingas ir kokią naudą jis teikia? Kiek laiko rekomenduojama judėti kasdien? Kaip fizinis aktyvumas gali padėti sergant onkologine liga – apie tai ir dar daugiau svarbių patarimų išgirsite šiame epizode.

Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pati liga, tiek jos gydymas. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl padidėja imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms. Daugybės ligų išvengti padeda vakcinacija, tačiau neretai sergant onkologine liga skiepytis vengiama. Ar galima skiepytis sergant onkologine liga, nuo kokių ligų rekomenduojami skiepai, kada vakcinaciją reikėtų atidėti, kodėl yra itin svarbu revakcinuotis po kaulų čiulpų transplantacijos? Visus šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove gydytoja profesore Ligita Jančoriene.

Balandžio mėnesį yra minima pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Šios ligos patirtimi dvidešimt ketvirtajame tinklalaidės epizode pasidalino Lukas Miliauskas. Vos trisdešimties sulaukusį Luką svarbūs gyvenimo įvykiai džiugino vienas po kito: vestuvės su mylimąja, pirmagimio atėjimas į pasaulį, tačiau gražią jaunos šeimos idilę netrukus sujaukė netikėtai vyrui diagnozuota ūminė mieloleukemija. Lukas prisiminė, jog iki susirgimo, leukemija iš visų onkologinių ligų jam atrodė pati grėsmingiausia. Šiandien, po sėkmingo gydymo, pašnekovas atvirai dalinasi savo kelione su liga, atnešusia daugiau ramybės gyvenime.

Nors tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis didėja su amžiumi, tačiau kasmet tūkstančiams jaunų žmonių, net ir vaikų, yra diagnozuojami onkologiniai susirgimai. Pažangūs gydymo metodai ženkliai sumažina onkologinių ligų sukeliamą mirtingumą ir prailgina sergančiųjų išgyvenamumą, tačiau tuo pačiu metu sukelia dar ilgai jaučiamas pasekmes. Viena iš jų – laikini ar negrįžtami vaisingumo sutrikimai. Dvidešimt trečiajame epizode pokalbis apie onkologinių ligų ir jų gydymo metodų įtaką reprodukcinei sveikatai ir vaisingumo išsaugojimo galimybes su VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro gydytoja akušere – ginekologe Raminta Baušyte.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologine liga sirgę žmonės – tai baimė, kad liga gali atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo baimę patiria ne tik sirgusieji, bet ir jų artimieji. Bijoti įvairių dalykų yra normalu ir žmogiška, tačiau kartais baimė pernelyg užvaldo mintis ir neleidžia mėgautis gyvenimu. Dvidešimt antrajame epizode su onkologijos srityje dirbančia medicinos psichologe Egle Urbutiene aiškinsimės, kada pabunda ligos atsinaujinimo baimė, kada ji trukdo gyventi, kodėl svarbu šio jausmo neignoruoti bei kas gali padėti baimę sumažinti.

Nors mažakraujystė nėra piktybinis kraujo susirgimas, tai gana dažnas sveikatos sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje mažakraujyste serga kas trečias žmogus. Kodėl yra svarbu išsiaiškinti mažakraujystės priežastis? Ar visada reikia skubėti pas gydytoją hematologą? Kaip susijęs lėtinis kraujavimas ir mažakraujystė? Kaip įvertinti, ar turiu krešėjimo sutrikimą? Pirmajame 2024 – ųjų epizode mažakraujystės ir krešėjimo sutrikimo temas narstėme su VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė