Sunkios ligos akivaizdoje dažniausiai matome pacientą. Tačiau šalia visada yra kažkas, kas laiko už rankos, važiuoja į vizitus, tyliai verkia virtuvėje. Trisdešimt septintasis epizodas skirtas jiems – artimiesiems. Kalbėjomės apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas, kai tenka būti šalia sergančio žmogaus: kai reikia palaikyti, nors pačiam trūksta jėgų, kai emocijos – nuo meilės iki pykčio – kinta kaip banguojanti jūra. Klinikinė psichologė Marija Turlinskienė dalijosi įžvalgomis, kaip atpažinti savo ribas, priimti jausmus, apie kuriuos dažnai kalbėti nedrąsu, ir kodėl svarbu nepamiršti savęs net tada, kai visas dėmesys nukreiptas į kitą. Tai pokalbis apie tylų artumo darbą, kurį kasdien atlieka tūkstančiai žmonių. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė