Vidury baltos dienos Artūrą Čižiūną pakirtę skausmai pilvo juosmenyje sustabdė gyvenimą ir apvertė aukštyn kojomis. Savo sveikatą nuolat tikrintis linkusį Artūrą ilgoms savaitėms į ligoninę paguldė netikėtai pakrikę kraujo rodikliai. „Gydytojai lankė mane kraipydami galvas ir su tuntu studentų, buvau tapęs savo skyriaus talismanu, niekaip nepaliekančiu palatos lovos“, – juokauja pašnekovas.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Eglės Lasienės sūnui Taurui 6 metai, bet jo ligos istorija jau ilga, sunki ir pilna įrašų. Vaikui nustatyta sunki negalia, rimti raidos sutrikimai, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kažkada nepažįstamos moters išgirstas pasakojimas apie savo neįgalų vaiką Eglei suteikė daug stiprybės, jėgų, vilties ir bendrystės jausmą, todėl šiandien savo sudėtingomis patirtimis ji dalijasi pati. „Motinystė, auginant sunkių ligų paveiktą vaiką, yra kitokia, netobula, bet labai tikra ir brangi“, - pasakoja moteris.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Vienas žinomiausių mokytojų Lietuvoje Alius Avčininkas pasakoja apie skaudžiais išgyvenimais dėl patyčių pažymėtą savo vaikystę, mokyklinius bei studijų metus. Ką patyčios padaro žmogaus sielai, kokius ilgalaikius pėdsakus palieka? Kaip atsitiesti, pasveikti ir ištiesti ranką kitam panašioje situacijoje?

Ved. Lavija Šurnaitė.

Redos Aurylaitės ūgis – 1,24 m, tačiau tai netrukdo jai gyventi gyvenimo. Reda sukūrė šeimą, pagimdė dukrą, ėmėsi verslo ir nuolat kovoja už savo bei likimo draugų teises.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Gerdos sūnui sudėtinga širdies operacija atlikta, kai berniukui buvo vos dvi dienos. Moteris prisimena, kaip sunku buvo pasirašyti popierius, kad supranta visas grėsmes ir prisiima atsakomybę dėl sūnaus likimo...
Šiandien Gerdos pirmagimis yra stiprus ir vikrus paauglys, o šeimoje auga dar du vaikai.



Ved. Lavija Šurnaitė

Paula Čepinskaitė patyrė baisiausias anoreksijos ir bulimijos formas. Abi ligos merginą žalojo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Perėjusi valgymo sutrikimų pragarą, Paula savo istoriją surašė į knygą: jei savo beprotiškai nepatogiu atvirumu išgelbėsiu bent vieną merginą ar vaikiną, būsiu laiminga.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Kristina Savickytė – viena tų žinomų Lietuvos moterų, kiurios drąsiai kalba nepatogiomis temomis. Švęsdama savo vidurio amžių, ji pasakoja apie krizes ir iššūkius, kurie nutinka metų virsme. Kristina pastebi, kad menopauzės tema apskritai yra vis dar paraštėse, nors garsiai apie ją kalbėti yra didelė būtinybė. „Ne tik kalbėti, bet ir girdėti, nes moterų reikalai nėra tik jų pačių reikalas, jų išgyvenimai turi rūpėti ir būti suprantami visiems, kurie yra šalia, – vyrams, vaikams, draugams etc“, – įsitikinusi K. Savickytė.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Kad yra autistiška, Tatjana Pleskevičienė sužinojo būdama jau 40-ies. Laikotarpį nuo vaikystės iki šių dienų ji prisimena kaip išbandymų metą, kuriame netrūko kančios, bandant suvokti, kodėl netelpa į socialinius rėmus. Žinia apie savo autistiškumą ne tik išlaisvino ją pačią, bet ir leido labiau suprasti sūnų, kuriam taip pat nustatytas šio spektro sutrikimas. Tatjana juokiasi, kad viusomenėje sklando mitas, jog visi žmonės yra truputį autistiški: „Negali būti truputį nėščias, kaip ir negali būti truputį autistiškas“.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Daiva Babilevičienė žalojančius, kitaip vadinamus toksiškus, santykius išgyveno ne tik su romantiniu partneriu, bet ir su savo tėvu. Pokalbis apie tai, kaip atpažinti sielą nuodijančius santykius ir atsiriboti nuo artimos aplinkos žmonių, kurie sukelia emocinį smurtą.
Ved. Lavija Šurnaitė.

Milda Glebutė, paakinta artimųjų, pasirinko profesiją ne pagal pašaukimą, o dėl ekonominių sumetimų. Mildos tėvai muzikantai, pabijoję, kad dukrai bus sunku kurti ateitį, pasukus kūrybiniu keliu, įkalbėjo dukrą rinktis „solidesnę veiklą“ nei drabužių sritis.
Milda prisipažįsta, kad šešerius metus kankinosi teisininkės kėdėje: kaustė gėdos jausmas ir baimė, ką kiti pagalvos, jei mes tokį prestižinį darbą, kol galiausiai išdrįso viską pradėti iš naujo. Pasakojimas apie psichologinį lūžį, artimųjų nepritarimą ir užsitarnautą drabužių stilistės sėkmę.


Ved. Lavija Šurnait

Gintenio Dauparo pasakojimas apie tai, kaip paleisti ir atleisti motinai, kuri nesirūpino, nemylėjo, skriaudė ir manipuliavo - nuo sūnaus vaikystės iki paskutinės savo gyvenimo dienos.
Ved. Lavija Šurnaitė

Beveik du dešimtmečiai asmeninio Evos Basevičiūtės gyvenimo paženklinti destruktyvių, toksiškų santykių su partneriais.
10 metų santuokos, kurią Eva vadina klaida, tuomet po skyrybų gana greitai užmegztas naujas ryšys, kurį lydėjo psichologinis ir emocinis smurtas. Tik likusi viena ir išmokusi išbūti vienatvėje, pažinti save ir savo poreikius, neskubėti į naujus santykius, užaugino ir išlaisvino Evą kaip moterį ir asmenybę. Pirmiausia, mylėdama ir gerbdama save, ji galiausiai sutiko savo sielos draugą, su kuriuo puoselėja mylintį, auginantį ir džiuginantį santykį, kuris tęsiasi šešerius metus.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Rimantės Gasparaitienės šeima, laukdama eilės savo giminaičiams į senelių namus, apsisprendė globoti artimuosius savo namuose. Galvojo, kad tai bus laikinas poros mėnesių sprendimas, kol senoliai gaus vietą valdiškoje globos įstaigoje, bet ilgainiui pajuto, kad nori ir gali giminaičiais kasdien rūpintis patys. Rimantės namuose jau dvejus metus gyvena daugybės insultų pakirstas, sunkiai kūną valdantis ir nekalbantis uošvis, o prieš metus prie šeimos prisijungė ir Alzheimeriu serganti Rimantės mama.
Pokalbis apie senolių karšinimo prozą ir poeziją.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Viačeslavas Mickevičius teatro idėja degė nuo pradinių klasių. Svajojo įstoti į aktorinį ir jam pavyko iš pirmo karto. Tačiau didieji jo lūkesčiai dėl aktoriaus profesijos griuvo du sykius. Pirmą kartą - studijuojant įsuko įtempta ir išsunkianti vienokia realybė, antrą - atėjus dirbti į teatrą pasitiko dar kitoks pasaulis, pilnas emociškai ir vertybiškai nepriimtinų standartų.
Iš dviejų teatrų priverstas pasitraukti, aktorius priėmė šią nesėkmę kaip išsilaisvinimą ir galimybę pagaliau nerti į seniai svajotą cirko artisto darbą.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Jauna pora Edita ir Aidas Deltuvos jau ketverius metus globoja būrį paauglių. Tapti globėjais jie pasiryžo, kai Editai buvo vos 22, o Aidui 24 metai. Anuomet jie apsigyveno su 12 šeimynos gyventojų, šiandien jų namuose šurmuliuoja devyni paaugliai.
Pokalbis apie jaunos poros pasirinkimą, lūkesčius, realybę, sunkumus ir džiaugsmus rūpinantis gausia šeimyna.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Po slystelėjimo ant pirties grindų ir nuo kryčio į baseiną kaklą susižalojęs Martinas Baltrušaitis ant kojų nebepakilo. Anuomet Martinui buvo 24-eri ir jis tiesiog užsuko iš šventės parsivežti giminaitės – pats nei baliuje dalyvavo, nei išgėręs buvo. Prie netikėtos traumos prisidėjo medikų aplaidumas ir vos per vieną naktį Martino gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Buvęs jaunu, sportuojančiu aukštaūgiu turėjo priimti naują realybę ir visko išmokti iš naujo – kaip vėl savarankiškai valgyti, valytis dantis, maudytis, sėdėti ir kt.
Pradžioje Martinas nevaldė visų keturių galūnių, bet užsispyrimas, darbas ir laiku išgirsta taikli medikės replika – „Juk nenori nuėjęs į pasimatymą su mergina, negalėti pats šakutės pakelti“, suteikė ryžto susigrąžinti rankų valdymą. Atsisėdus į neįgaliojo vėžimėlį, Martiną buvo apnykusios abejonės dėl romantinių santykių, bet paaiškėjo, kad dėmesio iš moterų jam niekada netrūko ir netrūks.
Šiandien Martinui 50 metų. Jis kasdien keliauja į darbą įmonėje, kurioje jau dirba beveik du dešimtmečius. Taip pat jis užsidegęs fotografas, besiruošiantis naujai parodai, bei aistringas keliautojas po Lietuvą.

Ved. Lavija Šurnaitė

Po ADHD spektro „skėčiu“ telpa visa Rūtos Viktorijos Rūtės šeima: trys vaikai bei ji pati. Šį paveldimą sindromą moteris atpažįsta ir savo tėtyje. Rūtos Viktorijos kasdienybė pilna iššūkių ir netikėtumų - nuo kelionių į ligoninę iki skambučių iš policijos komisariato. Moteris neslepia, kad jos šeimos gyvenimas aplinkiniams kartais kelia šiurpą, bet ji savo vaikus myli, įžvelgia jų unikalumą, spalvingumą ir jais didžiuojasi: „Žinau, kad su jais viskas bus gerai, jie ras savo vietą po saule“.

Ved. Lavija Šurnaitė

Aistė Strelčiūnė jaun išgirdo leukemijos diagnozę. Kad būtų persodinti donoro kaulų čiulpai, jai teko ištverti agresyvią chemoterapijos formą. Po kelių metų, kai jau atrodė, kad gyvenimas tvarkosi ir Aistė atgauna jėgas, smogė dar viena diagnozė – iš gimdos į žarnyną išplitusi endometriozė. Gydymas su opearcijomis vėl pareikalavo didelių pastangų viską ištverti. Aistė su vyru svajojo apie kūdikį, bet medikų prognozės suteikė vos 5 % tikimybės... Šiandien Aistė glaudžia prie savęs dukrą ir vadina tai stebuklu.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Nida Matiukienė – trijų vaikų mama. Visos moters atžalos gimė anksčiau laiko. Pirmagimė dviem mėnesiais paskubėjo ateiti į šį pasaulį, sūnus vienu, o jaunėlė gimė sverdama vos 600 g. Kai kurie prisiminimai Nidą graudina iki šiol, nors praėjo daugiau nei keliolika metų. Pasakojimas apie tai, kaip laimingai užauginti savo vaikus, nepaisant baimių, ne visada viltingų prognozių ir sveikatos iššūkių. Ankstukų trijulė išaugo į sveikas, protingas ir unikalias asmenybes.
Ved. Lavija Šurnaitė.

Airidas Jankus sunkumų ne gėdijasi ar juos slepia, bet atvirai pasakoja apie įveikos būdus.
Kaip pavyko suvaldyti bėdas dėl alkoholio ir lošimų, potraukį pornografijai ir besaikiui saldumynų vartojimui bei gyventi su sudėtinga autoimunine liga.

Ved. Lavija Šurnaitė