Paula Čepinskaitė patyrė baisiausias anoreksijos ir bulimijos formas. Abi ligos merginą žalojo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Perėjusi valgymo sutrikimų pragarą, Paula savo istoriją surašė į knygą: jei savo beprotiškai nepatogiu atvirumu išgelbėsiu bent vieną merginą ar vaikiną, būsiu laiminga.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Kristina Savickytė – viena tų žinomų Lietuvos moterų, kiurios drąsiai kalba nepatogiomis temomis. Švęsdama savo vidurio amžių, ji pasakoja apie krizes ir iššūkius, kurie nutinka metų virsme. Kristina pastebi, kad menopauzės tema apskritai yra vis dar paraštėse, nors garsiai apie ją kalbėti yra didelė būtinybė. „Ne tik kalbėti, bet ir girdėti, nes moterų reikalai nėra tik jų pačių reikalas, jų išgyvenimai turi rūpėti ir būti suprantami visiems, kurie yra šalia, – vyrams, vaikams, draugams etc“, – įsitikinusi K. Savickytė.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Kad yra autistiška, Tatjana Pleskevičienė sužinojo būdama jau 40-ies. Laikotarpį nuo vaikystės iki šių dienų ji prisimena kaip išbandymų metą, kuriame netrūko kančios, bandant suvokti, kodėl netelpa į socialinius rėmus. Žinia apie savo autistiškumą ne tik išlaisvino ją pačią, bet ir leido labiau suprasti sūnų, kuriam taip pat nustatytas šio spektro sutrikimas. Tatjana juokiasi, kad viusomenėje sklando mitas, jog visi žmonės yra truputį autistiški: „Negali būti truputį nėščias, kaip ir negali būti truputį autistiškas“.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Daiva Babilevičienė žalojančius, kitaip vadinamus toksiškus, santykius išgyveno ne tik su romantiniu partneriu, bet ir su savo tėvu. Pokalbis apie tai, kaip atpažinti sielą nuodijančius santykius ir atsiriboti nuo artimos aplinkos žmonių, kurie sukelia emocinį smurtą.
Ved. Lavija Šurnaitė.

Milda Glebutė, paakinta artimųjų, pasirinko profesiją ne pagal pašaukimą, o dėl ekonominių sumetimų. Mildos tėvai muzikantai, pabijoję, kad dukrai bus sunku kurti ateitį, pasukus kūrybiniu keliu, įkalbėjo dukrą rinktis „solidesnę veiklą“ nei drabužių sritis.
Milda prisipažįsta, kad šešerius metus kankinosi teisininkės kėdėje: kaustė gėdos jausmas ir baimė, ką kiti pagalvos, jei mes tokį prestižinį darbą, kol galiausiai išdrįso viską pradėti iš naujo. Pasakojimas apie psichologinį lūžį, artimųjų nepritarimą ir užsitarnautą drabužių stilistės sėkmę.


Ved. Lavija Šurnait

Gintenio Dauparo pasakojimas apie tai, kaip paleisti ir atleisti motinai, kuri nesirūpino, nemylėjo, skriaudė ir manipuliavo - nuo sūnaus vaikystės iki paskutinės savo gyvenimo dienos.
Ved. Lavija Šurnaitė

Beveik du dešimtmečiai asmeninio Evos Basevičiūtės gyvenimo paženklinti destruktyvių, toksiškų santykių su partneriais.
10 metų santuokos, kurią Eva vadina klaida, tuomet po skyrybų gana greitai užmegztas naujas ryšys, kurį lydėjo psichologinis ir emocinis smurtas. Tik likusi viena ir išmokusi išbūti vienatvėje, pažinti save ir savo poreikius, neskubėti į naujus santykius, užaugino ir išlaisvino Evą kaip moterį ir asmenybę. Pirmiausia, mylėdama ir gerbdama save, ji galiausiai sutiko savo sielos draugą, su kuriuo puoselėja mylintį, auginantį ir džiuginantį santykį, kuris tęsiasi šešerius metus.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Rimantės Gasparaitienės šeima, laukdama eilės savo giminaičiams į senelių namus, apsisprendė globoti artimuosius savo namuose. Galvojo, kad tai bus laikinas poros mėnesių sprendimas, kol senoliai gaus vietą valdiškoje globos įstaigoje, bet ilgainiui pajuto, kad nori ir gali giminaičiais kasdien rūpintis patys. Rimantės namuose jau dvejus metus gyvena daugybės insultų pakirstas, sunkiai kūną valdantis ir nekalbantis uošvis, o prieš metus prie šeimos prisijungė ir Alzheimeriu serganti Rimantės mama.
Pokalbis apie senolių karšinimo prozą ir poeziją.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Viačeslavas Mickevičius teatro idėja degė nuo pradinių klasių. Svajojo įstoti į aktorinį ir jam pavyko iš pirmo karto. Tačiau didieji jo lūkesčiai dėl aktoriaus profesijos griuvo du sykius. Pirmą kartą - studijuojant įsuko įtempta ir išsunkianti vienokia realybė, antrą - atėjus dirbti į teatrą pasitiko dar kitoks pasaulis, pilnas emociškai ir vertybiškai nepriimtinų standartų.
Iš dviejų teatrų priverstas pasitraukti, aktorius priėmė šią nesėkmę kaip išsilaisvinimą ir galimybę pagaliau nerti į seniai svajotą cirko artisto darbą.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Jauna pora Edita ir Aidas Deltuvos jau ketverius metus globoja būrį paauglių. Tapti globėjais jie pasiryžo, kai Editai buvo vos 22, o Aidui 24 metai. Anuomet jie apsigyveno su 12 šeimynos gyventojų, šiandien jų namuose šurmuliuoja devyni paaugliai.
Pokalbis apie jaunos poros pasirinkimą, lūkesčius, realybę, sunkumus ir džiaugsmus rūpinantis gausia šeimyna.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Po slystelėjimo ant pirties grindų ir nuo kryčio į baseiną kaklą susižalojęs Martinas Baltrušaitis ant kojų nebepakilo. Anuomet Martinui buvo 24-eri ir jis tiesiog užsuko iš šventės parsivežti giminaitės – pats nei baliuje dalyvavo, nei išgėręs buvo. Prie netikėtos traumos prisidėjo medikų aplaidumas ir vos per vieną naktį Martino gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Buvęs jaunu, sportuojančiu aukštaūgiu turėjo priimti naują realybę ir visko išmokti iš naujo – kaip vėl savarankiškai valgyti, valytis dantis, maudytis, sėdėti ir kt.
Pradžioje Martinas nevaldė visų keturių galūnių, bet užsispyrimas, darbas ir laiku išgirsta taikli medikės replika – „Juk nenori nuėjęs į pasimatymą su mergina, negalėti pats šakutės pakelti“, suteikė ryžto susigrąžinti rankų valdymą. Atsisėdus į neįgaliojo vėžimėlį, Martiną buvo apnykusios abejonės dėl romantinių santykių, bet paaiškėjo, kad dėmesio iš moterų jam niekada netrūko ir netrūks.
Šiandien Martinui 50 metų. Jis kasdien keliauja į darbą įmonėje, kurioje jau dirba beveik du dešimtmečius. Taip pat jis užsidegęs fotografas, besiruošiantis naujai parodai, bei aistringas keliautojas po Lietuvą.

Ved. Lavija Šurnaitė

Po ADHD spektro „skėčiu“ telpa visa Rūtos Viktorijos Rūtės šeima: trys vaikai bei ji pati. Šį paveldimą sindromą moteris atpažįsta ir savo tėtyje. Rūtos Viktorijos kasdienybė pilna iššūkių ir netikėtumų - nuo kelionių į ligoninę iki skambučių iš policijos komisariato. Moteris neslepia, kad jos šeimos gyvenimas aplinkiniams kartais kelia šiurpą, bet ji savo vaikus myli, įžvelgia jų unikalumą, spalvingumą ir jais didžiuojasi: „Žinau, kad su jais viskas bus gerai, jie ras savo vietą po saule“.

Ved. Lavija Šurnaitė

Aistė Strelčiūnė jaun išgirdo leukemijos diagnozę. Kad būtų persodinti donoro kaulų čiulpai, jai teko ištverti agresyvią chemoterapijos formą. Po kelių metų, kai jau atrodė, kad gyvenimas tvarkosi ir Aistė atgauna jėgas, smogė dar viena diagnozė – iš gimdos į žarnyną išplitusi endometriozė. Gydymas su opearcijomis vėl pareikalavo didelių pastangų viską ištverti. Aistė su vyru svajojo apie kūdikį, bet medikų prognozės suteikė vos 5 % tikimybės... Šiandien Aistė glaudžia prie savęs dukrą ir vadina tai stebuklu.


Ved. Lavija Šurnaitė.

Nida Matiukienė – trijų vaikų mama. Visos moters atžalos gimė anksčiau laiko. Pirmagimė dviem mėnesiais paskubėjo ateiti į šį pasaulį, sūnus vienu, o jaunėlė gimė sverdama vos 600 g. Kai kurie prisiminimai Nidą graudina iki šiol, nors praėjo daugiau nei keliolika metų. Pasakojimas apie tai, kaip laimingai užauginti savo vaikus, nepaisant baimių, ne visada viltingų prognozių ir sveikatos iššūkių. Ankstukų trijulė išaugo į sveikas, protingas ir unikalias asmenybes.
Ved. Lavija Šurnaitė.

Airidas Jankus sunkumų ne gėdijasi ar juos slepia, bet atvirai pasakoja apie įveikos būdus.
Kaip pavyko suvaldyti bėdas dėl alkoholio ir lošimų, potraukį pornografijai ir besaikiui saldumynų vartojimui bei gyventi su sudėtinga autoimunine liga.

Ved. Lavija Šurnaitė

Arturo Lebedenko gyvenime nuo vaikystės pilna skaudžių patirčių ir išgyvenimų: ilgametės patyčios mokykloje, mintys apie savižudybę, ankstyva motinos mirtis ir skandalais apipintos skyrybos. Dabar Arturas gyvena vieną gražiausių savo etapų: puoselėja naujus asmeninius santykius bei eina išsvajotu profesiniu keliu. Pokalbis apie tai, kaip susikurti save iš naujo vėl ir vėl.
Ved. Lavija Šurnaitė.

Aistė Krušinskaitė, patyrusi sunkią stuburo traumą ir atsisėdusi į neįgaliojo vežimėlį suprato, kad atėjo metas išlaisvinti ir įgalinti save iš naujo – todėl ėmė atvirai kalbėti apie savo identiteto paieškas ir homoseksualumą. Kad ši tema išeitų iš uždarų ratų, turėjo praeiti dešimt metų. Šiandien Aistė apie homoseksualumą bei savo negalią kalba laisvai ir daug juokaudama.

Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo vaikystės tenisu gyvenusi Akvilė Paražinskaitė šiam sportui atidavė 20 metų. Per savo karjerą galėjo didžiuotis aukštomis vietomis pasaulio teniso reitinge. Tačiau atėjo diena, kai Akvilė suprato, laikas sustoti ir priimti naują realybę - jos teniso kelias baigtas. Prasidėjo panikos priepuoliai, emocinis ir fizinis krūviai tapo nepakeliami, slėgė lūkesčiai - savo ir kitų. Padėti tašką buvo be galo skaudu, bet labai reikalinga, buvusi sportininkė pajuto didžiulį palengvėjimą.
Kuo 28-erių Akvilė gyvena šiandien? Kviečiame klausytis pokalbio.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Sulaukusi 30-ies metų, Kristinos Razminienės sveikata ėmė griūti. Sunkios ligos lipo viena prie kitos, o medikai negalėjo rasti sprendimų padėti moteriai jaustis geriau. Širdis, žarnynas, kvėpavimo takų infekcijos, nesibaigiančios operacijos ir lėtiniai uždegimai kaustė moters gyvenimą. „Galvojau, kad mirsiu nesulaukusi 40-ies“, - pasakoja Kristina. Kaip pavyko viską pakeisti ir ištrūkti iš ligų kalėjimo? Šiandien moteris gyvena visavertį socialinį gyvenimą, daug sportuoja ir pati negali patikėti, kad pagaliau gali tiesiog normaliai gyventi ir jaustis.
Ved. Lavija Šurnaitė

Žaibiška meningokoko infekcija iš Aurelijos Ivanauskaitės atėmė abiejų kojų ir dešinės rankos pirštus, bet nepalaužė dvasiškai. Perėjusi sunkų ir skausmingą gyvenimo etapą, kuriame ne tik pati turėjo atsitiesti, bet ir nuraminti šoko ištiktus artimuosius, Aurelija sėkmingai kuria asmeninius santykius su sužadėtiniu ir siekia karjeros.
Ved. Lavija Šurnaitė