Laidoje „Žydintis sodas“ – apie vasaros šilumą mėgstančias gėles, kurios džiugina net per sausras. Apie jų ypatybes, priežiūrą ir sodinimo gudrybes pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Lina Galinskaitė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lauko baldai visų pirma skirti namų šeimininkams, tad dera galvoti ne tik apie eleganciją sode, bet ir funkcionalumą. Sužinokite, kurios medžiagos šiemet karaliauja terasose ir kokios spalvos kuria stilingą, bet ilgaamžį įvaizdį. Pokalbyje su sodo baldų eksperte Inga Skirmantiene aptarsime, kaip pasirinkti baldus, derančius ir prie gyvenimo būdo, ir gamtos aplinkos.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo pirmųjų ūglių iki garuojančio patiekalo lėkštėje – smidras stebina ne tik savo skoniu, bet ir nauda sveikatai. Tai viena pirmųjų daržovių, pradedanti stiebtis lysvėje, tad neretai vadinama pavasario bei atgimimo simboliu. Kaip juos saugoti nuo šalnų, iki kada renkamas derlius? Į šiuos klausimus atsako ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė iš Ukmergės rajono.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Apie vieną populiariausių Lietuvos daržovių – bulvę. Laidoje ūkininkė Eglė Gvozdovič dalijasi praktiniais patarimais apie bulvių veisles, sodinimą, priežiūrą bei ligų prevenciją.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Atėjus šiltesniems orams, daugelis kambarinių augalų gali sėkmingai vasaroti lauke – tačiau tam reikia tinkamo pasiruošimo. Apie pagrindinius žingsnius, galimas rizikas ir augalų gerovę kalba tinklaraštininkė Aistė Katkienė. Specialistės patarimai padės užtikrinti, kad žaluma ne tik išgyventų, bet ir suklestėtų po atviru dangumi.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lauke sėti arba persodinti pomidorų, agurkų, paprikų daigus patariama pasibaigus šalnoms – gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Ką daryti, kad ant palangės ar balkone sudygę pomidorai lysvėje nenulūžtų? Kodėl reikia neperlieti agurkų daigų? Kaip dažnai dera dezinfekuoti šiltnamį? Ar dabar pasodintoms braškėms šalnos nepakenks? Atsakydami į šiuos klausimus patarimais dalijasi patyrę sodininkai iš Panevėžio ir Radviliškio rajonų.

„Vejos priežiūra prasideda dar jos nepasėjus“, - sako sklypų apželdinimo specialistas Eimantas Adomaitis. Lietuvoje užauginti žalią, tankią ir aplinkos veiksniams atsparią veją nėra sunku, tačiau visus darbus dera planuoti iš anksto. O po žiemos net ir labiausiai išpuoselėta veja reikalauja pavasarinių atnaujinimo darbų. Įšalas, sniegas ir po jo nutirpimo stovintis vanduo gali pridaryti nemažai žalos, todėl veja reikėtų pradėti rūpintis vos tik atšilus orams.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kompostavimas – tai ne tik būdas atsikratyti organinių atliekų, bet ir tikras sodo priežiūros ritualas. Jis praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis, gerina jo struktūrą ir sudaro palankias sąlygas harmoningam augalų augimui. Tačiau ne visos kompostavimo dėžės šiam procesui tinka ir ne visos atliekos gali keliauti į bendrą krūvą. Patarimais, kaip nesukuriant didesnių problemų pasigaminti organinių trąšų, dalysis kompostavimo ekspertas Andrius Juknevičius.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ilgėjant dienoms dažnas vis daugiau laiko praleidžia besidarbuodamas sode, tad į LRT radijo eterį grįžta laida „Žydintis sodas“. Kokie pirmieji pavasariniai darbai? Iki kada galima genėti vaismedžius ir vaiskrūmius? Kada laistyti tik ką pasodintą sodinuką? Kaip išsiaiškinti ar dirva rūgšti? Į šiuos klausimus atsakys ne tik biomedicinos mokslų daktaras Kęstututis Malinauskas, bet ir sodininkai Paulius Bružas bei Dainius Skaparas.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nors gėlynai dar kurį laiką džiugins pavienių gėlių žydėjimu ar varpinių augalų dekoratyvumu, neretas jau galvoja apie tai, kaip želdynai atrodys anksti pavasarį. Norintys ankstyvų žiedų turėtų suskubti – jau tinkamas metas sodinti tulpes ir kitas svogūnines gėles. „Dirvos temperatūra turi būti apie +8-9 laipsnius, tada mažiau kimba ligos prie svogūnėlių ir jie lengviau šaknijasi. Žinoma, sodinimo praktika tokia – kol į dirvą įlendame, tol ir sodiname. Bet manau, kad geriausia spalio pabaigoje jau būtų užbaigti sodinimą“, - sako Vytauto didžiojo universiteto botanikos sodo vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Kad tikrai pavasarį išdygtų pasodinti svogūnėliai, gali tekti imtis tam tikrų priemonių. R. Maršelienė įvardija ir dažniausiai tulpes puolančias ligas bei kaip su jomis kovoti. Jeigu pavasarį tulpių žiedai ar lapai darosi dryžuoti, su tokiomis gėlėmis gali tekti kuo skubiau atsisveikinti.
Laida „Žydintis sodas“ - apie dažniausiai pavasariniuose gėlynuose karaliaujančias tulpes ir kitas svogūnines gėles.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Norint, kad sode užauginti obuoliai, kriaušės būtų kokybiški ir žiemą, svarbu nepraleisti auksinio laiko juos nuskinti. Pasirodo, vienas iš paprasčiausių metodų suprasti, kad jau laikas skynimui, – vaisių sėklų spalva. O tvarkydami ir ruošdami sodą žiemai, sodininkai turėtų ne tik surinkti nukritusius vaisius bei sugrėbti lapus, bet ir pasirūpinti, kad žiemą jų nenugraužtų kiškiai ar stirnos. Taip pat rekomenduojama augalus tręšti bei kai kuriuos jų pravartu genėti.
Patarimais apie rudens darbus laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi sodininkai Lina Malinauskienė ir dr. Kęstutis Malinauskas.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Šiandieną valgyti Lietuvoje užaugintus graikinius riešutus - nebe naujiena. Pastaraisiais metais didėjo Lietuvoje auginamų graikinių riešutmedžių plotai, juos po vieną ar keletą bando neretas užsiauginti ir savo soduose. Riešutmedžių augintojas Robertas Audėjus sako, kad daugiausia priežiūros jiems reikia pirmus kelerius metus, vėliau riešutmedžiai rūpesčių kelti neturėtų. Jis atkreips dėmesį, kaip pasirinkti sodinuką, kad būtų sėkminga pradžia. Tačiau ne mažiau svarbu Lietuvos sąlygoms tinkama ir ligoms atspari riešutmedžių veislė.
Kaip sodinti ir prižiūrėti graikinius riešutmedžius, o vėliau ir tinkamai sutvarkyti riešutų derlių, laidoje „Žydintis sodas“ su graikinių riešutmedžių augintoju Robertu Audėjumi.


Ved. Nijolė Dvarionaitė

Sodinti obelis drąsiai galima ir rudenį – reikės mažiau priežiūros. Sodininkė Onutė Petravičienė pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis sodinukus, kad neįsigytume „katės maiše“. Ji įvardija atspariausias obelų veisles, tarp kurių sugrįžta ir tos, kurios kadaise buvo primirštos. „Žemė apvali ir mes grįžtame prie tų senų veislių“, - pastebi O. Petravičienė.
Nežinantiems, kiek ir kokių obelų sodinti, tarkim, keturių asmenų šeimai, sodininkės skaičiavimu, gali užtekti trijų keturių. O turintiems išskirtinai mažai vietos sodui gali užtekti pasisodinti ir vieną obelį, bet turėti įvairiausių obuolių.
Apie visa tai laidoje „Žydintis sodas“ su beveik 30 metų sodininkyste užsiimančia Onute Petravičiene.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Jau kuris laikas želdynuose yra pamėgtos katžolės, ežiuolės, šalavijai ir kitos gėlės, kurios turi ir vaistinių savybių, nors ne visada apie tai žinome. Vaistažolės ir prieskoniniai augalai vis labiau įsigali želdynuose, tad laiku ir tinkamai kai kuriuos jų nuėmus galima turėti puikių arbatų ar prieskonių ir žiemą.
Ką tikrai verta auginti savo želdyne dėl vaistinių savybių, o su kuriais augalais reikėtų elgtis itin atsargiai, laidoje „Žydintis sodas“ su Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatore, mokslų daktare Asta Klimiene ir vaistinių-aromatinių augalų kolekcijos kuratore Erika Kaškeliene.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kurdamas savo aplinką dažnas renkasi sodinti visus metus žaliuojančius spygliuočius. O pastaraisiais metais pušys čia nepralenkiamos. Dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas Rutkauskas sako, kad priežiūros ypač daug spygliuočiams nereikia, tačiau keletą dalykų būtina žinoti. O pernelyg didelė meilė gali ir pakenkti šiems augalams. „Dažnai augalai nuvargsta nuo perteklinės priežiūros. Pastebime, kad žmonės stengiasi, o spygliuočiams geriau yra sukurti natūralias sąlygas“, - sako A. Rutkauskas.
Kaip auginti spygliuočius, kokių klaidų nedaryti bei apie tai, kokie spygliuočiai labiausiai tinka mūsų sąlygoms ir reikalauja mažiausiai priežiūros, laidoje „Žydintis sodas“ su Lietuvos dendrologų draugijos pirmininku Arvydu Rutkausku.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kadaise močiučių darželio gėlių titulą turėję jurginai šiandien yra mėgstami ne tik floristų. Jie puikuojasi ne vieno gėlynuose ir savo žiedais primena artėjantį rudenį. Didžiulė šių gėlių įvairovė leidžia susikurti įspūdingiausias kompozicijas. O pasaulyje dominuojančios jurginų madų tendencijos neaplenkia ir mūsų augintojų.
„Jeigu padarysite klaidą ir pasodinsite didžiulį kerą, iš jo išaugs trisdešimt stiebų, vieni su kitais konkuruos, augs į dangų ir žiedų bus mažai. Jurginui nereikia didelio kero, kad užaugtų didelis žiedas. Jo ypatybė yra ta, kad iš vienos mažos bulvytės išaugs vienas didžiulis krūmas“, - sako trisdešimt metų jurginų kolekcijas auginanti mokslų daktarė Janina Čeplinskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad žiedų skaičių ir jų kokybę galima reguliuoti ir genėjimu bei formavimu.
Laidoje „Žydintis sodas“ dr. J. Čeplinskienė dalijasi patarimais, kaip tinkamai pasodinti bei auginti jurginus.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kai norisi pasislėpti nuo kaimynų akių, gatvės šurmulio ar vėjo, neretas renkasi sodinti gyvatvores. Kaip pasirinkti augalus, kad gyvatvorė žaliuotų visus metus arba kad būtų greitas norimas rezultatas? Galima rinktis ir tokius augalus, kad nereikės karpyti ar kitaip formuoti. „Jei neturime laiko tam gražiam nukarpymui, galima rinktis žydinčias gyvatvores, kad iš karto būtų ir puošmena“, - sako kraštovaizdžio dizainerė Eglė Sūnilaitienė. Ji taip pat atskleidžia, kad gyvatvorėmis savo sklype galima susiformuoti netgi kambarius.
Apie gyvatvorių augalus, jų priežiūrą ir kitus ypatumus laidoje „Žydintis sodas“ patirtimi dalijasi kraštovaizdžio dizainerė, apželdinimo specialistė Eglė Sūnilaitienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Pastaraisiais metais želdynai sunkiai įsivaizduojami be lendrūnų, miskantų, soruolių ir kitų varpinių augalų. Jie komponuojami ne tik privačiuose gėlynuose, bet ir įvairiose miestų erdvėse, suteikdami lengvumo bei natūralumo pojūtį. Kokius varpinius augalus rinktis, kad jie gėlynuose kuo anksčiau sužaliuotų? Kaip juos komponuoti, kada nukirpti arba kaip teisingai pasidauginti patiems?
Apie varpinių augalų įvairovę, priežiūros ypatumus laidoje „Žydintis sodas“ pasakoja Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė, mokslų daktarė Asta Klimienė ir botaninių kolekcijų kuratorė Laura Normantė.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Noras nusiskinti paties užsiaugintą salotą ar pomidorą ir maitintis kuo sveikiau vis labiau populiarina daržininkystę. Susikurti estetišką ir dekoratyvų daržą, ypač nedideliuose sklypuose, gali padėti pakeliamos lysvės, įvairūs dekoro elementai ar gėlės darže. O kvepiantys augalai dar ir padės daržoves apsaugoti nuo kenkėjų.
Gerai suplanavę sodinimo laikus, galime daržovių turėti iki pat vėlyvo rudens, o kai ką rekomenduotina pasisėti rudenį, kad pavasarį būtų galima mėgautis derliumi.
„Kuo puikiausiai galima pasisėti salotų, ridikėlių, krapų, ankstyvųjų morkų. Tik nereikėtų per anksti pasėti, kad jos nesudygtų dar rudenį“, - sako dr. Ingė Auželienė.
Apie estetišką daržą, daržovių auginimą patarimais laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, kurios viena iš dėstomų sričių yra daržininkystė, dr. Ingė Auželienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Panašu, kad pagal populiarumą hortenzijos vis dar yra nepralenkiamos gėlynuose. Neretai jos puikuojasi ir daugiabučių kiemuose. Jų pasirinkimas ir gausa didžiulis, tad kaip nepasiklysti šioje hortenzijų jūroje ir kokias rinktis, kad jos žydėtų iki pat šalnų? Anot Vytauto didžiojo universiteto botanikos sodo dendrologės Loretos Buknienės, svarbu žinoti keletą esminių sąlygų ir įvardija hortenzijas, kurios žiedais gali džiuginti iki vėlyvo rudens. „Kad ilgai ir gausiai žydėtų, būtina sąlyga, kad netrūktų drėgmės ir kad saulė nekepintų“, - pataria L. Buknienė.
Ved. Nijolė Dvarionaitė