Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.

IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.

Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje apklausoje tokių planų turėjo tik 43 proc. vadovų.

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.  

Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.

Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.

Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila.   Šalia tarpukariu pastatytos Kristaus prisikėlimo bažnyčios, turėjusios simbolizuoti tautos atgimimą, sovietmečiu išdygęs 28 000 kv. metrų užimantis radijo gamyklos kompleksas atgimsta naujam gyvenimui.   „Teritorija buvo labai sudėtinga, reikli, tačiau labai perspektyvi. Nors konversijos kelias buvo sudėtingas, bet pirmojo etapo sėkmė rodo, kad pasirinkta kryptis – teisinga“, – neabejoja A. Žimaila.   Projektas unikalus ir tuo, kad konversijos, rekonstrukcijos būdu esami pastatai pritaikyti naujoms funkcijoms ir šiandieniniams lūkesčiams. Anksčiau, iki CITUS įsigijo buvusią radijo gamyklą, vykę svarstymai apsiribojo siūlymais griauti ir statyti naujai.

Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje. 

Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje. 

Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius. Pasak vadovo, tapti rinkos lydere įmonei padėjo ir glaudus ryšys su klientais, pavyzdžiui, organizuotose „Ūkininkų dirbtuvėse“.

Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba apie 1,44 proc. visos prekybos apyvartos, Lietuva taip pat neatsilieka.

Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai poslinkiai neaplenkė ir šios rinkos. Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, apžvelgia, kaip rinka reaguoja į pokyčius, kokios tendencijos formuojasi šiuo metu ir kokių rizikų reikėtų saugotis.

 „Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę. 

Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su  žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie garsiausias iniciatyvas, kaip jos gimsta ir kokia komanda reikalinga joms suvaldyti, kaip išlaikyti pasitikėjimą ir išsaugoti reputaciją rėmėjų akyse.

Paslaugas teikiantys verslai dažniausiai daro tai, ko nori klientai. Tačiau kai kalbame apie IT sprendimų kūrimą, situacija dažnai primena pacientą, kuris atvyksta į kliniką ir pats nusprendžia, kad jam reikia skubios širdies operacijos – be tyrimų, be analizės, nepasitarus su specialistais. Tokiu atveju tikroji problema lieka neatskleista, o sprendimai – paviršutiniški. Laimi tos IT įmonės, kurios pirmiausia siekia suprasti kliento verslą, jo iššūkius ir tik tuomet siūlo sprendimus, kurie iš tiesų kuria vertę.

Auganti konkurencija, kintanti darbo rinka ir technologijų pažanga vis dažniau verčia verslą ieškoti ne tik talentų, bet ir sprendimų, kaip juos ugdyti.  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardo subfondas VU Šiaulių akademijai remti – vienas iš būdų stiprinti ryšius tarp verslo ir mokslo regione, o kartu ir viso regiono potencialą.

2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai. Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas, ir advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus aptaria dabartinius rinkos dėsnius, geopolitinį poveikį investuotojų elgsenai ir tai, kokios tendencijos formuoja sandorių dinamiką 2025-aisiais.

Virgeda Jackaitė, pastatų, aplinkos priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ generalinė direktorė prie įmonių grupės vairo stojo gana anksti. Ji pasakoja, kaip ryžosi vadovauti sričiai, kurioje neturėjo profesinės patirties, kas padėjo pelnyti šeimos bei komandos pasitikėjimą,  ir kaip šiandien „Civinity“ plečia savo veiklą – nuo pastatų priežiūros iki skaitmeninių miesto paslaugų.

Koncernui „Achemos grupei“ priklausanti įmonė „Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.
Pradėjusi veiklą kaip vidinis remonto cechas, „Iremas” šiandien yra stipri, savarankiška inžinerinių sprendimų bendrovė, aktyviai prisidedanti prie reikšmingų pokyčių Lietuvos pramonėje.
„Dirbame nišinėje rinkoje – sunkiojoje pramonėje. Iš esmės veiklą pradėjome kaip bendrovės „Achema“ cechas, o šiandien esame strateginis partneris tarptautiniu mastu“, – sako bendrovės „Iremas” generalinis direktorius Edmundas Damaševičius. Vienas iš lūžio taškų – 2018-ieji, kai įmonė susidūrė su krize. Būtent tuomet buvo priimti drąsūs sprendimai, padėję iš esmės perkurti įmonės veiklos modelį ir kultūrą. Tais pačiais metais prasidėjo bendradarbiavimas su Vokietijos gynybos pramonės lydere „Rheinmetall“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl remonto bazės steigimo Lietuvoje. 2021 m. ši bazė oficialiai atidaryta. Būtent „Iremas“ atvedė į Lietuvą Vokietijos gynybos pramonės gigantą „Rheinmetal“.
„Gynybos pramonė tuomet dar turėjo tam tikrą stigmą. Ne visi norėjo dirbti toje srityje, bet mes rizikavome. Ir šiandien tai – viena iš mūsų strateginių krypčių“, – džiaugiasi E. Damaševičius. Šiandien viena stipriausių įmonės vertybių – vidinė kultūra.
Investuojama į žmones, sudaromos sąlygos tiek vertikaliam, tiek horizontaliam karjeros augimui, skatinamas vidinis mobilumas. Vadovas neslepia: įmonės sėkmę lemia ne tik techniniai sprendimai, bet ir žmonės, kurie nori augti kartu. „Tas senas darbininko įvaizdis jau seniai nebeatitinka tikrovės“,  – sako vadovas. Nors „Iremas” bendradarbiauja su universitetais, specifinių įgūdžių savo darbuotojus ugdo ir įmonės viduje. „Jeigu žmogus nori ir rodo iniciatyvą, mes jį palaikome. Tada keičiasi viskas: pareigos, atsakomybės ir suma atlyginimo lapelyje“, – apie augimo galimybes pasakoja įmonės vadovas.   Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su įmonės „Iremas“ generaliniu direktoriumi Edmundu Damaševičiumi apie tai, kaip vidinis pokytis tampa pagrindu išoriniam proveržiui.

Apie tarptautinių komandų formavimo iššūkius ir galimybes, po visą pasaulį išsibarsčiusio personalo kalibravimą ir organizacinės kultūros bei vadovo rolę to siekiant išgirskite „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „Surfshark“ personalo vadove Beatriče Leikaite.