Simona Šimulytė jau daugiau nei keturiolika metų dirba su socialiniais verslais ir pastebi, kad naujus verslus kuriantys ar savo idėjomis besidalinantys jaunieji verslininkai organiškai įtraukia socialinės veiklos modelius į savo kuriamas veiklas. Kaip keičiasi įmonių kultūra ir ar noriai darbuotojai priima pokyčius, Simona pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Žaliakalnio bendruomenę Kaune sujungė „Pelėdų kava“. Kavai pagaminti giles surinko patys gyventojai. Įsitraukdami į organizuojamas ekskursijas, lankydami vietinius menininkus ir galėdami kalbėtis apie dalykus, kurie įdomūs bendruomenei, vietiniai žmonės atranda ne tik įdomias vietas Kaune, bet ir vieni kitus. Su bendruomenės kūrėjomis kalbėjosi Viktorija Urbonaitė.

Eglės Ostvalds gyvenime pirma atsirado sūrinė, o tuomet sugalvota, ką reiks ir pagal kokius receptus gaminti. Kokius iššūkius tenka spręsti kasdienėj veikloj ir kas labiausiai įkvepia ir džiugina, Eglė pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime. Kuo gyvena klube besilankantys žmonės, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

„Vilniaus Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė, kurdama ir augindama autistiškų žmonių bendruomenę, nuolat ieško būdų, kaip kiekvienam suteikti galimybę mokytis, atrasti savo mėgiamą veiklą, kuri suteiktų gyvenimui prasmę. Kaip sekasi bendruomenei, domėjosi Viktorija Urbonaitė

Beveik du tūkstančiai Vilniaus ir Kauno senjorų atsiliepė į kvietimą susitikti. Dalyvaudami projekte „Susitikim“ mokosi pažinti išmaniųjų telefonų paslaptis, sukasi šokių salėje, daro mankštas ir sako, kad renkasi švęsti gyvenimą. Ko labiausiai trūksta ir kuo džiaugiasi senjorai, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

Mokytoja Eglė Stankūnaitė kasdien stebėdama kolegas ir žinodama, kokia mokytojų kasdienybė ir ko jiems itin trūksta, sukūrė saugią erdvę, kur galima kalbėtis apie problemas, gauti palaikymą ir bendrystę. Apie Mokytojų palaikymo ratus pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Jau dvyliktus metus Eglė Jokužytė kuria Taško istoriją. Susipažinusi su regos negalią turinčiais vaikais pamatė, kad jiems trūksta knygų ir žaidimų, kuriuos galėtų skaityti ir žaisti kartu su reginčiais ir taip atsirastų didesnė galimybė visus suartinti. Brailio raštu parašytos knygos su iliustracijomis ne tik padeda pažinti pasaulį, bet ir skatina kūrybiškumą ir vaizduotę.
Kokių kasdienių atradimų nutinka ir kas Eglę Jokužytę įkvepia kurti, domėjosi Viktorija Urbonaitė

Susilaukusi dukros, Tija Šilė susidūrė su naujais pojūčiais ir jausmais, kuriais norėjo pasidalinti su kažkuo, kas panašiai gyvena. Norėdama padėti ne tik sau, bet ir kitoms moterims, Tija prieš trejus metus įsteigė "Mamos liniją", kad mamos galėtų bendrauti su mamomis, pasidalinti savo patirtimi. Kaip sekasi šiai linijai šiandien, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

Ieškodama prasmingos veiklos, Indrė Grybauskienė sukūrė erdvę, kur vienoje vietoje galima rasti ir įsigyti Lietuvos vienuolynuose kurtus rankdarbius ir įvairius gaminius. Čia galima sužinoti ne tik kokie vienuolynai veikia, bet ir kokia veikla užsiima ten gyvenantys vienuoliai, o įsigyjant gaminius, prisidėti prie jų buities palengvinimo. Kalbina Viktorija Urbonaitė.

Viktorija Urbonaitė kviečia į Pažagienių kaimo bendruomenės namus. Čia aktyvios bendruomenės moterys ne tik sveikatinimo veiklų siūlo, bet ir sugalvojo, kaip tvariau ir ekonomiškiau kaimynams gyventi, užaugintas daržuose gėrybes ne išmesti, o mėgautis jomis visus metus.

Visi žino, kad labiausiai sušildo aromatinių žolelių arbatos puodelis. Paliūniškio kaime Milnoros Pšibišauskienės šeima žoleles ir vaistažoles augina, renka, paruošia, o jas perka ir vartoja žmonės visoje Lietuvoje. Kaip sekasi ekologiniam ūkiui ir ko ieško žmonės, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Aktyvūs ramygaliečiai prieš 16 metų, norėdami atgaivinti miestelio kultūrinį gyvenimą, atidarė klubą „Savos erdvės", kur ne tik kepama duona, bet ir kasmet organizuojami keramikos simpoziumai. Apie vietą, kurią aplankę žmonės išeina laimingesni, pasakoja Laima Kiškienė ir Viktorija Urbonaitė.

Noras likti gyventi ir dirbti gimtajame Velžyje, po dešimties metų gyvenimo užsienyje, Vaidą Rapkevičių privertė gerai pasukti galvą ir paieškoti galimybių savo verslo pradžiai. Jau pradėjus dirbti, didžiausiu iššūkiu tapo klientų rato plėtimas. Apie verslą ir gyvenimą kalbino Viktorija Urbonaitė

Rita Juškytė įkvepia žmones su negalia ne tik šokti vežimėlyje, rasti savyje pasitikėjimo ir drąsos, bet ir toliau aktyviai gyventi, dirbti ir jaustis reikalingais. Apie šokio reikšmę ir prasmę kalbino Viktorija Urbonaitė.

Po visą Lietuvą keliaujančios dvi psichologės Vaiva Misiūnaitė ir Danutė Padelskaitė padeda vaikams ir paaugliams atsakyti į juos dominančius klausimus apie save, santykius, lytiškumą ar nerimą. Kokių netikėtų klausimų turi vaikai ir kas rūpi paaugliams, Tetos pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Pradėjusi dirbti su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, Dalia Skunčikienė greit suprato, kad reikia būti kuo arčiau tokių žmonių ir dirbti ten, kur jie gyvena. Keisti gyvenimą galima tik žengus pirmą žingsnį. Kalbino Viktorija Urbonaitė.

Organizacijos „Laimingas žmogus“ įkūrėjos, pradėjusios savo veiklą nuo vestuvių ceremonijų, suprato, kad žmonėms svarbu sulaukti pagalbos ir palaikymo ne tik per vestuves, bet ir laidotuvėse. Kokios netikėtos situacijos nutinka ir kokios ceremonijos populiarėja, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Prieš ketverius metus Ingai Jablonskei kilo mintis, kad moterims reikia tokio universiteto, kurį galėtų lankyti nuotoliu, nepriklausomai, kuriame pasaulio krašte jos gyvena. Universitete moterys gauna naujausias mokslo žinias, tobulina savo profesinius įgūdžius ir atranda visiškai naujas veiklas. Su Inga Jablonske kalbėjosi Viktorija Urbonaitė.