„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.

Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?

Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.

Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.

Ved. Ignas Klėjus

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.
Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.

Ved. Ignas Klėjus.

„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?

Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.

Ved. Ignas Klėjus.

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?

Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.
Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.
Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?

Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.

Ved. Ignas Klėjus

Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?

Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.

Ved. Ignas Klėjus

Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?

Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuotoju Mindaugu Dvylaičiu.


Ved. Ignas Klėjus

Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?

Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.


Ved. Ignas Klėjus

Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?

Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.

Ved. Ignas Klėjus

„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, o tai lemia ne tik ypač sėslų gyvenimą, bet ir iš to kylančias sveikatos pasekmes, kurių priežastis ne visada pastebime.

Kokie sveiko raumens bruožai? Kaip skiriasi fiziškai aktyvus ir nejudantis žmogus? Ir ką galime nuveikti savo namuose?

Ved. Ignas Klėjus

Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip nekartoti klaidų, privedusių ją prie valgymo sutrikimų. Aistė savo vingiuotus ir ne visada linksmuosius kalnelius apibūdina kaip kelionę iki 100 kilogramų ir atgal.

Kaip svorio ir grožio kultas nutiesia kelią valgymo sutrikimams?
Pokalbis su rašytoja, komunikacijos specialiste Aiste Simėnaite.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.

Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?
Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.

Ved. Ignas Klėjus

Amerikiečių politikė Gabby Gifford po 2011 metų patirto pasikėsinimo ir šūvio į galvą, pažeidus galvos smegenis, neteko galimybės sklandžiai kalbėti. Tačiau, taikant naujai vystomą neurologinės muzikos terapijos būdą, jai pavyko atsigauti.
Kaip muzika veikia mūsų smegenis? Ar iš tiesų ji gali prakalbinti net sunkius smegenų pažeidimus turinčius žmones? Ir kaip įveiklinti muziką savo kasdienybėje?

Pokalbis su vienintele Lietuvoje neurologinės muzikos terapijos specialiste dr. Zita Abramavičiūte-Mučiniene.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmogus ryte pusryčiavo savo namuose, o vakare su artimaisiais jau kalbame apie mirtį“, - pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas. Dirbdamas intensyvios terapijos skyriuje ir praleidžiantis ten kone daugiausiai laiko, gydytojas atvirauja, jog didžiausia vertybė tai, kad žmogus grįžtų į gyvenimą, o ne tik liktų gyvas.

Kaip nuolatinis žongliravimas tarp gyvenimo ir mirties keičia požiūrį į laikinumą?

Pokalbis su anesteziologu-reanimatologu dr. Šarūnu Judicku.

Ved. Ignas Klėjus

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.

Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.


Ved. Ignas Klėjus

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?

Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.

Ved. Ignas Klėjus

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.

Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.


Ved. Ignas Klėjus

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.
Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?

Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.

Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.

Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.

Ved. Ignas Klėjus