Laidos ištakos – vakarietiška diskusijų tradicija ir įsitikinimas, jog debatuose lygiai svarbu ne tik įtikinti, bet ir išgirsti oponento argumentus. Tad čia kiekvienas susitikimas – tai disputas, kuriame į filosofinę, socialinę ar politinę problemą bandoma pažvelgti bent iš dviejų pusių. Pirmadieniais 11.05 – per LRT KLASIKĄ. Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
All content for Tuo blogiau faktams is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Laidos ištakos – vakarietiška diskusijų tradicija ir įsitikinimas, jog debatuose lygiai svarbu ne tik įtikinti, bet ir išgirsti oponento argumentus. Tad čia kiekvienas susitikimas – tai disputas, kuriame į filosofinę, socialinę ar politinę problemą bandoma pažvelgti bent iš dviejų pusių. Pirmadieniais 11.05 – per LRT KLASIKĄ. Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
Ar mes gyvename filosofijos pabaigos akivaizdoje? O gal filosofija kaip metafizika jau mirusi ir mums belieka apžvelgti ją kaip žavių, bet neveiksmingų idėjų istoriją? Ar filosofija turi pabaigą? Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
Įvairios technologinės priemonės padeda mums užfiksuoti ir išlaikyti tekstus, vaizdus ar garsus. Kaupiame ir saugome duomenis bei nuolat perduodame informaciją. Bet ar žmogaus atminties tęsiniai nekelia pavojaus jo gebėjimui prisiminti? Ar pasaulis praranda atmintį?
Įprasta sakyti, kad tikslas pateisina priemones. Bet ar vadovaudamiesi šiuo principu galime kalbėti apie moralę? Ar poelgio moralumas nustatomas pagal rezultatą?
Vertindami politikus ir jų vykdomą politiką dažnai kalbame apie asmenybes, jų privalumus ir ydas. Bet ar politinei sėkmei išties būtinas moralumas? Ar gerą politiką gali vykdyti tik geras žmogus?
Ribos tarp viešumo ir privatumo vis sunkiau apibrėžiamos. Ką privalome žinoti, kokia informacija yra viešasis interesas, o kas vis dar gali likti paslaptimi? Ar privatus gyvenimas yra politikos dalis?
Dirbtinis intelektas vis sparčiau vystosi ir pakeičia žmogų įvairiuose darbuose. Ar žmogaus sukurta programa gali demonstruoti didesnes kūrybines galias už žmogiškąjį protą? Ar dirbtinis intelektas yra realus pavojus? Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
Demokratijos ir modernios politikos idėja neatsiejama nuo politinių veiklų pasidalijimo. Taip kuriasi vis platesnis biurokratinis aparatas, apimantis vis daugiau gyvenimo sričių. Ar biurokratija – tironiškiausia valdžia?
Švietimas visame pasaulyje susiduria su sunkumais vydamasis sparčiai kintančias technologijas ir jų įtaką žmogaus protui. Ar dar įmanomas Apšvietos projektas? Ar švietimo problema išsprendžiama sisteminiu mąstymu? Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
Su modernybe įsigalėjus sekuliariam mąstymui ir ne religija grįstai sąmonės sanklodai, švento, šventybės sąvokos reikšmė gerokai sumenko, o kai kurių teigimu ir apskritai išnyko. Ar bėra likę kas nors švento? Ar įmanoma šventybė?
XX amžius susilpnino nacionalizmo idėją, tačiau ji vis dar gyva ir veikianti. Globalizmo akivaizdoje nacionalizmas dažnai netgi pateikiamas kaip vienintelis veiksmingas atsakas. Ar nacionalizmas yra pavojingas?
Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime apie įvairias sąmokslo teorijas ir jų poveikį. Ar tai ypatingas mūsų šiuolaikybės požymis? Ar sąmokslo teorijos kelia realią grėsmę?
Rinkimai atnaujina politinius debatus. Tačiau vis dažniau girdime skundus dėl to, kad politikai pasirenka juos ignoruoti ar nureikšminti. Ar debatų svarba politikoje yra pervertinama?
Filosofija vienų vadinta religijos tarnaite, tuo pat metu kai kurios religijos kildinamos iš filosofinių koncepcijų. Koks filosofijos ir religijos santykis? Ar filosofija yra religijos priešė?
Šiuolaikybėje vis labiau populiarėja meilės sau koncepcija ir praktikos. Ar meilė sau yra aukščiausia meilės forma? O gal tik egotistinės visuomenės apraiška?
Filosofinė veikla šiuolaikybėje dažnai suprantama kaip tekstų skaitymai ir jų komentarai. Ar filosofas gali ištrūkti iš rašto spąstų? Ar filosofija neatsiejama nuo skaitymo?
Vienas pamatinių filosofijos klausimų - kokia yra būtis? Ar gyvename amžinoje, nekintančioje ir protu suvokiamoje būtyje, o gal nuolat kintančioje, tekančioje ir daugialypėje tikrovėje? Ar būtis yra viena?
Praėjusio amžiaus pabaigoje tikėta, kad Šaltojo karo pabaiga reiškė kapitalizmo pergalę prieš komunizmą ir neišvengiamą liberalios demokratijos plėtrą. Dabarties perspektyva rodo, kad kalbos apie istorijos pabaigą buvo nepamatuotos. Ar kapitalizmas kenkia demokratijai?
Iš filosofijos dažnai tikimasi konkrečių atsakymų į pamatinius žmogiškosios egzistencijos klausimus. Bet ar šie atsakymai apskritai galimi? Ar filosofija gali atsakyti į gyvenimo prasmės klausimą?
Viena svarbiausių filosofijos šakų – estetika – siekia atsakyti į pamatinį klausimą: kas yra gražu? Bet ar išties galime sutarti dėl to, kas yra gražu? Ar grožis yra objektyvus?
Laidos ištakos – vakarietiška diskusijų tradicija ir įsitikinimas, jog debatuose lygiai svarbu ne tik įtikinti, bet ir išgirsti oponento argumentus. Tad čia kiekvienas susitikimas – tai disputas, kuriame į filosofinę, socialinę ar politinę problemą bandoma pažvelgti bent iš dviejų pusių. Pirmadieniais 11.05 – per LRT KLASIKĄ. Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas
