Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio dizaino kontekste itin įdomūs.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dainininkas, prodiuseris, dainų autorius Free Finga – vienas stilingiausių Lietuvos muzikos scenos atstovų. Dažnai dirbantis su jaunosios kartos mados dizaineriais ir talentingais stilistais, Finga (arba Tomas Narkevičius) ne tik drąsiai imasi įvaizdžio eksperimentų, bet ir drabužiais šokinėja per įvairiausius žanrus nuo hiphopo iki metalo, sykiu nepamiršdamas ir lietuviškos estrados įtakų.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.


Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Drag menas – tai jau ne vieną tūkstantmetį žinomas kultūros fenomenas, dažnai siejamas ne tik su naktiniu gyvenimu, bet tapęs svarbia LGBTQ+ bendruomenės subkultūra. Vis tik šiandien drag atlikėjai bei atlikėjos savo auditoriją atranda naujuose kontekstuose: pavyzdžiui, Lietuvoje drag karalienės kviečiamos į televiziją bei radiją, yra fotografuojamos mados žurnalų viršeliams, taip pat neretai veda koncertus, temines vakarienes ir pramoginius šou bei intensyviai išnaudoja socialinių medijų potencialą. Apie drag kultūrą bei misiją Lietuvoje – ir, žinoma, bene centriniu tampantį mados aspektą – pasakos karalienė Aura More.




Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Viena žinomiausių Lietuvos atlikėjų Jessica Shy yra žinoma ne tik dėl įspūdingų koncertų ar rekordus mušančių dainų perklausų, bet ir dėl ypatingo santykio su lietuviška mada. Jos sceninius bei raudonojo kilimo įvaizdžius dažnai ruošia talentingiausi jaunosios kartos dizaineriai, sugalvoti su stilistės Viltės Kinderevičiūtės pagalba, o kiekvienai detalei ištobulinti reikia daugybės primatavimų, praktinių žinių ir suvokimo, kokia yra sceninės aprangos specifika – arba kaip muziką atkleisti drabužiu.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šios savaitės laidoje „Tendencingai“ – net trys intriguojantys mados pasakojimai. Laidą pradedame nuo istorijos apie bene įtakingiausią XX a. pirmosios pusės mados dizainerę Madeleine Vionnet, kurios vardas šiuo metu nepelnytai pamirštas, paskui keliaujame link temos apie mados ir meno santykį bei „pasiskolinto prestižo“ metodą, o laidą užbaigiame trumpu ir gan juokingu pasakojimu apie madą, aplink kurią formuojasi gerbėjų kultai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o štai vestuvių nuotraukos – išlieka iki gyvenimo galo.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kartos performanso menininkais.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika gali atnešti gausybę užsakymų, o komercinis požiūris į madą nebūtinai yra vienintelis kelias į sėkmę.


Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir požiūrį, ir vartojimo įpročius.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet planas, deja, žlugo.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką dėvėjo XIX a. antrosios pusės Vilniaus madistai? Pasirodo, kad į viešumą eidavo avėdami guminius kaliošus, kvepinosi prancūziškais kvepalais ir siekė įsigyti madingos – ir kartais net suklastotos – produkcijos, pagamintos Varšuvoje. Nors Rusijos imperijos sudėtyje buvęs Vilnius kiek atsiliko nuo naujausių Vakarų Europos madų, tai nereiškia, kad mieste nepradėjo formuotis visiškai nauja vartotojų visuomenė.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

1944 m. Niujorko Modernaus meno muziejuje atidaryta paroda „Ar drabužiai yra modernūs?“. Ją kuravęs architektas Bernardas Rudofskis analizavo jau įsibėgėjusios modernybės atspindį gan konservatyvioje XX a. vidurio aprangoje. O štai 2017 m. prie šios idėjos grįžta jau su nauja paroda „Daiktai: ar mada yra moderni?“, kurioje atrinkti 111 mados objektų, be kurių modernybės eros dizainas – ir mūsų kasdienybė – išvis neįsivaizduojamas.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė