Kodėl mums taip sunku ir dažniausiai visai nesinori galvoti apie ateitį? Ypač, kai kalba pasisuka apie pensiją ir senatvę? Specialistai sako, kad tai visiškai natūralu, tačiau neefektyvu, ir nors esame sutverti koncentruotis į dabartį, tikrai galime pasirūpinti ir ateities finansais. Apie tai, kaip veikia mūsų smegenys, kokius įsitikinimus apie senatvę turime ir kokius įpročius galime išsiugdyti jau dabar, kad jaustumėmės kur kas užtikrinčiau dėl savo ateities, pirmojoje tinklalaidėje ...

Aštuntoje „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė aptaria naujausias Lietuvos būsto rinkos tendencijas ir jų pokyčius. Kodėl NT vis dar išlieka populiariausia investicijos forma, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių ir Vakarų Europos kontekste? Ar NT grąža dar ilgai džiugins investuotojus? Apie tai ir dar daugiau – tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko. Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje šiek tiek padidėjo, o Kaune net šiek tiek sumažėjo. Tolimesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje – Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų kirpimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant, gyventojų galimybės įpirkti būstą laikysis žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Būsto įperkamumas Vilniuje taip pat išlieka žemiausias ir tarp Baltijos šalių sostinių.

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų suaugusiųjų Lietuvoje bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa. Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau tyrimas atskleidžia kur kas kompleksiškesnį nerimo priežasčių paveikslą.

Trečiąjį ketvirtį grupės pardavimai parduotuvėse šoktelėjo 10,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 82,2 mln. EUR, augant apyvartai visose trijose šalyse. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Trečiajame ketvirtyje koreguotas EBITDA išaugo 56,7 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir siekė 101,6 mln. eurų, viršydamas mūsų prognozę 18,8 proc. arba 16,1 mln. eurų. Šį rezultatą daugiausia siejame su didesniu pelningumu energetikos segmente ir „Tallink“ veikloje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

„Tallink“ pirmą kartą per septynis ketvirčius pranešė apie teigiamus pokyčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl b...

Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų.

Dirbtinis intelektas į mūsų kasdienybę įžengė sparčiai bei užtikrintai. Daugeliui technologijų reikia laiko pritraukti savo vartotojus, tuo metu „ChatGPT“ pakako 5 dienų ir įrankis jau turėjo 1 mln. vartotojų. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų naudojasi DI bent kartais, o daugiau nei ketvirtadalis jį pasitelkia konsultacijoms finansiniams klausimais. Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Didžiųjų pasaulio ekonomikų atsparumas šiemet buvo didesnis nei tikėtasi, tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad neigiama importo muitų įtaka dar pasireikš, o augimas kitais metais bus lėtesnis. Tuo metu Lietuvos ekonomikos augimas 2026 metais bus sparčiausias regione, bet paremtas beveik vien tik vidaus paklausos didėjimu.

Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam? Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė

Vėlinių laikotarpiu šalies keliuose tradiciškai padidėja automobilių eismas – daugelis vairuotojų keliauja ilgesnius atstumus, dažniau važiuoja užmiesčio keliais. Kartu šiuo metu išauga ir rizika patirti eismo įvykius – trumpėjantis šviesusis paros metas, prastesnis matomumas bei laukinių gyvūnų migracija lemia didesnį susidūrimų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, rudenį tokių įvykių fiksuojama vis daugiau, o šiemet jų užregistruota jau daugiau nei per visus praėjusius metus.

Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius, bet ir į nepilnamečius – siekia išvilioti jų prisijungimo duomenis, pinigus ar prašo leisti pasinaudoti asmenine sąskaita. Policijos duomenimis, per 2025 m. 9 mėn. pradėti 27 tyrimai dėl nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių, tačiau, ekspertų vertinimu, realus atvejų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis.

Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų.

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis k...

Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos. Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrosios pajamos išaugo 1,5 % palyginti su praėjusiais metais ir siekė 232,7 mln. eurų, o tai gerokai viršijo mūsų prognozes, kurios buvo 213,9 mln. eurų. EBITDA sumažėjo 4,9 % iki 21,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – 5,7 % iki 8,1 mln. eurų, tačiau vis tiek viršijo mūsų prognozes atitinkamai 24,1 % ir 114,8 %.