Sveikatos sistemą griaunanti reforma – eilės ilgės, gydytojų mažės? Kokias pasekmes atneša valdančiųjų įžiebtas sveikatos sektoriaus skaldymas ir medikų supriešinimas, kokius padarinius sukels įgyvendinta reforma, – apie tai Liberalų sąjūdžio tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Medikų sąjūdžio valdybos nariai Robertas Adomaitis ir Auristida Gerliakienė.Buldozeriu stumiama socialdemokratų reforma privatų sektorių vaizduoja kaip priešą: „Jie ir mes, už ir prieš, viešasis ir privatus sektorius“, – apgailestauja gydytojas R. Adomaitis.Tačiau žmonių aptarnavimo kokybės sampratą valstybinės ligoninės ir poliklinikos perėmė iš privataus sektoriaus ir toliau iš jo mokosi. Todėl vis daugiau įstaigų pacientus pasitinka ne kaip statistinius vienetus, o kaip žmones, kuriems šalia gydymo suteikia sveikimo patirtį, pabrėžia Medikų sąjūdžio valdybos narys R. Adomaitis.Kviečiame klausyti naujausio tinklalaidės “Sureikšminkim!” epizodo!

Kad nebereikėtų laužyti iečių dėl gynybos ir apgailestauti dėl kompetencijos trūkumo dabartinėje Vyriausybėje, politinės jėgos turėtų krašto apsaugą įtvirtinti kaip valstybės fundamentą, teigia Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Partijų susitarimą dėl gynybos galėtų inicijuoti prezidentas, kaip jau buvo padariusi Dalia Grybauskaitė, sako karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys: „Ne tik dėl šventos ramybės viduje – tai būtų kaip komunikacinis rizikų valdymo įrankis“.

Kam iš tikrųjų skirtas rekordinis finansavimas – gynybai plačiąja prasme ar karybai? Ką mums apie gynybą iš tikrųjų byloja premjerė, kartais nežinanti, kokiu žodynu kalbėti? Naujausias „Sureikšminkim“ pokalbis.

„Gynybos sektoriaus investicijomis mes dabar esame kaip norvegai tada, kai naftą atrado. Turime išmokti valdyti megaprojektus“, – sako buvusi krašto apsaugos viceministrė, 12 įmonių valdybų narė Orijana Mašalė.Tačiau tam, kad tuos projektus įsuktume, patys turime suktis greičiau, pabrėžia Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Smarkiai atsiliekame. Politika turi atitikti karo fronto realybę. Kai Ukrainoje sprendimų ciklas apsisuka kas 5-6 savaites, pas mus vienas veiksmas užtrunka metus.“

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, sumaištį valstybėje keliančių radikalų rizikos niekur nedingo, priešingai, jos tik auga. „Pagrindinis populistų tikslas – suskaldyti visuomenę, ją poliarizuoti ir įteigti žalingą mintį, kad Lietuvos pasiekimai nieko verti, mes tariamai einame ne ta trajektorija, o kilus rimtam egzistenciniam pavojui tariamai nesugebėtume apsiginti. Tačiau tam yra priešnuodis – tai ir realią galią parodžiusi pilietinė visuomenė, ir atsakingi, pagarbą faktams išsaugoję politikai“, – sako ji.Giliojo politinio sukrėtimo apžvalga – naujausiame „Sureikšminkim!“ epizode. Kalbina Marijus Gailius.

Jei kultūra bus skurdi, nebebus valstybės, sako asociacijos LATGA tarybos narė, dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle, kartu su bendraminčiais sukilusi prieš koalicijos dėlionėje paaukotą Kultūros ministeriją.

Liberalų sąjūdis dar prieš rinkimus buvo kategoriškas: jokių reikalų su „Nemuno aušra“. Dabar tą patį su didele jėga įgarsino Lietuvos kūrėjai: šalin „Nemuno aušrą“ nuo kultūros!

„Pamačiusios tokį kultūros sektoriaus vieningumą, bendrystę, ši jėga tikrai pasistengs skaldyti“, – įspėja Seimo narys Simonas Kairys.

„Sureikšminkim“ – jau eteryje. Kalbina Marijus Gailius.

#sureikšminkimKaip padaryti, kad mokykla neliktų vien egzaminų laikykla? Reikia dar labiau pasitikėti mokytojais, nes pagal faktą ir taip visas ugdymo svoris gula ant jų pečių. „Apie švietimą turime mąstyti 10 metų perspektyvoje, nes važiuoti tais pačiais bėgiais darosi neįmanoma“, – sako Seimo narys Simonas Kairys.Juolab kai dabartinėje švietimo krizėje darosi nesaugu visiems, pabrėžia mokytojas Paulius Sungaila: „Švietimas visada buvo galimybė nulemti savo ateitį savarankiškai. Dabar atsitinka, kad valstybė už tave gali nuspręsti: tu išlaikysi egzaminus ar ne. Tai pavojinga zona“.Pokalbis pasitinkant Rugsėjo 1-ąją – jūsų pamėgtose platformose. Kalbina Marijus Gailius.

Dešimtajame tinklalaidės „Sureikšminkim!“ epizode Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir šachmatų sporto apžvalgininkas bei daininkas Domantas Razauskas diskutuoja apie šachmatų ir politikos sąsajas bei gyvenimiškas taisykles anapus žaidimo lentos, kalbina Marijus Gailius.

Kartu jie svarsto, ar geri politikai iš tiesų mąsto kaip šachmatininkai, kokių „pėstininkų“ šiandien dažniausiai atsisakome Lietuvos politikoje ir ką reikštų į politinius procesus įnešti daugiau strategiškai suplanuotų ėjimų. 

Politikoje, kitaip nei šachmatuose, neįmanoma kontroliuoti viso veiksmo žaidimo lentoje. “Politikoje mažai ką gali padaryti neįtikinęs bent dalies oponentų. Tai yra didžioji mūsų veiklos komplikacija ir žavesys”, - sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Diskusijoje susilieja trys skirtingos, bet netikėtai susijusios sritys – šachmatai, politika ir muzika. Ar visos jos, teisingai suprastos ir taikomos, gali keisti pasaulį?

Ką reiškia padėti karo alinamai Ukrainai politiniais sprendimais, o ką – būnant pirmosiose fronto linijose? Kaip išlaikyti visuomenės dėmesį karui, kai naujienos iš jo tampa rutina? Kaip Lietuva yra pasiruošusi, jei blogiausias scenarijus taptų realybe?

„Fronte gyvenimas yra labai paprastas: užduotis – būti čia ir dabar. Lietuviams civiliams norėčiau perduoti – jūsų užduotis taip pat būti čia ir dabar, ne sėdėti namie ir piktintis, o klausti: ką galiu padaryti dabar?“, –  dalijasi žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen.

Tinklalaidėje „Sureikšminkim“ karo, gynybos ir atsparumo temomis kalbasi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen.

Negi kas nors pageidautų dar ilgesnių eilių poliklinikose? Ar ligoniai sutiktų vėl grįžti prie senų žeminančių praktikų ir gydytojo palankumą pelnyti pinigais vokelyje ar brangaus gėrimo buteliu? Ne ir dar kartą ne? Tuomet kodėl valdantieji vis tiek stumia medicinos paslaugų reformą?

Kam vis dėlto reikalinga Seime svarstoma sveikatos paslaugų reforma, kuri gydytojams ir pacientams, kaip jie sako, nereikalinga ir gali būti žalinga, Tinklalaidėje „Sureikšminkim“ aiškinasi Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius ir pacientų asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, moderuoja Marijus Gailius.

Buldozeris – įprasta metafora grubiam įstatymų stūmimui įvardinti. Valdančiųjų socialdemokratų ir demokratų pagreitis – jau kas kita. Buldozeris bent burzgia. O jie su visu svoriu neria į dugną, apžvelgdama Seimo pavasario sesiją pastebi Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Dabar jie yra valdžia. Kadangi jie valdžia, tuomet kyla savaiminis malonumas primesti savo valią kitiems“, – dialogo su opozicija ir derinimo su socialiniais partneriais stoką įvardija ji.

Liberalų sąjūdžio lyderės pastebėjimu, mažiau patirties turintys valdantieji nė nepastebi, kaip savo paklusimu partinei ar koalicinei linijai numušinėja likusias politinio padorumo karteles. Ką praėjusį pusmetį liberalai regėjo ir pergyveno Seime, pasakojame laidoje „Sureikšminkim“.

Kurie politikai savo darbe elgiasi kaip stručiai, kurie savo postuose atrodo lyg povai? Istorikas prof. Nerijus Šepetys su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen svarsto, iš kur į politiką atėjo tiek žmonių, kurie savo darbe daro ką tik nori, tik ne politiką. Kas jie per paukščiai politinėse padangėse?

Buvo laida „Langas į gamtą“, yra laida „Langas į valdžią“, ši liberalų tinklalaidės serija – tai langas ir į gamtą, ir į valdžią.

Triukšmingi politikos vyrų kivirčai tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje nurodo nelinksmą tendenciją – šiaulietiško bachūro elgesio taikymą valdant valstybę.

Kaip šitą valdžioje vis įsidrąsinantį įžūlų tipažą atlaiko racionalūs, solidūs politikai? Kuo politikos bachūrai grasina liberaliai demokratijai ir pasaulinių galių sanklodai? Apie politikos vyrų trumpą meilę ir ilgą nesantaiką svarsto Seimo liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas.

Aritmetikoje atliekami keturi veiksmai, tačiau valdantieji socialdemokratai su demokratais linkę taikyti vos du – atimti ir padalinti, pamiršę sudėtį ir daugybą.

„Valdantieji smarkiai pamelavo du kartus. Pirma, sakydami, kad būsimi mokesčiai palies tik kitus, o daugumai niekas nesikeis. Akivaizdu, kad taip nėra. Antras melagingas buvo argumentas, kad mokesčiai eis gynybai. Iš projektų matome, kad lėšos nebus skiriamos gynybai“, – tinklalaidėje „Sureikšminkim“ kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Audriumi Klišoniu tinkalaidėje V. Čmilytė-Nielsen nagrinėja, kokiu būdu numatomi mokesčiai klius žmonėms ir pirmiausia – aktyviausiems. Kalbina Marijus Gailius.

Negi po socialdemokratų ir demokratų mokesčių reformos jau gyvensime kaip Švedijoje? Kad ne. Veikiau šita reforma tęsia sovietinį paveldą, kai valstybė ateina su šūkiu pasirūpinti kiekvienu, o kad pasirūpintų – turės iš ko nors paimti.
Valdantieji kairieji su savo mokesčiais kuria naujas problemas, užuot iš esmės pasirūpinę valstybės pagrindiniu prioritetu – Lietuvos gynyba. Apie tai tinklalaidėje „Sureikšminkim“ kalba Seimo nariai liberalai Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys, kalbina Marijus Gailius.

Antroje „Sureikšminkim!“ tinklalaidės laidoje kalbame apie dvi temas, kurios šiandien ypač svarbios – moterų teises ir asmeninę atsakomybę.Ar reprodukcinė sveikata – tik nėštumo nutraukimas ir kodėl apie tai vėl tiek triukšmo? Kodėl reikia reprodukcines ir kitas moters teises įtvirtinti įstatymu, nepaliekant tokios svarbios srities tik ministro žinioje, tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ paaiškina Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė.

Pirmame tinklalaidės „Sureikšminkim“ epizode Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba apie Vyriausybės lyderystės krizę, Premjero Gintauto Palucko atsakomybės vengimą ir nuoseklus Remigijaus Žemaitaičio retorikos ignoravimą. Diskutuojama apie neskaidrius koalicinius susitarimus, premjero nenorą atsiriboti nuo partnerių skleidžiamos neapykantos kalbos ir tai, ką toks požiūris reiškia Lietuvos politinei kultūrai. Taip pat keliami klausimai apie mokestinę politiką, koalicijos tvarumą ir opozicijos vaidmenį ginant demokratinius principus bei viešąjį interesą.