Su kate Morta profesorius Alfredas Bumblauskas kartu gyvena jau dvylika metų. Kalbasi su ja žemaitiškai, žavisi jos nepriklausomybe, bet skundžiasi pernelyg menku augintinės intelektu, nes ji taip ir neišmoko nelįsti į archyvą rūsyje. Namie augančios katės profesorių paskatino domėtis ir kačių istorija, todėl jis tvirtai sako, kad katės plito sulig civilizacija. Pirmiausia jos atsirado elito namuose, kur buvo laikomos visai ne pelėms gaudyti. O plačiau išplito, kai žmonės pradėjo sočiau gyventi.
„Sugyvenimuose“ – prof. Alfredas Bumblauskas.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis.

Živilė Čepulienė – patyrusi šunų specialistė: 25 metus vadovauja vokiečių aviganių veislynui, beveik 20 metų dirba kinologe Lietuvos muitinėje. Šiuo metu dvylika šunų auginanti moteris myli visus be išimties, bet jų nesužmogina. „Šunyje reikia mylėti šunį ir nedaryti iš jo žmogiuko ar vaiko“, – sako Ž. Čepulienė. Ji įsitikinusi, kad dažna šeimininkų bėda – šuniui neleisti būti šunimi ir bandyti jį „nulipdyti“ pagal savo susikurtus įsivaizdavimus. Sudėtingus šunis ji ragina priimti kaip pamoką sau, nes kartu su šunimi mokomės ir mes.
„Sugyvenimuose“ – kinologė, veislyno „Laukinė vilkauogė“ įkūrėja Živilė Čepulienė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Kaip išmokyti šunį ieškoti dingusio žmogaus? Kodėl sekdami tiesiai ėjusio žmogaus pėdsakais šunys vinguriuoja zigzagais? Ar šuo gali susekti kitą šunį? Ieškodama atakymų į šiuos klausimus, laida „Sugyvenimai“ dalyvauja žmonių paieškos mieste (mantrailingo) treniruotėje ir kalbasi su instruktore Rasa Suzanovičiene. Trenerė sako, kad ši veikla stiprina šuns ir šeimininko ryšį ir tinka visiems šunims, nepriklausomai nuo jų veislės ar amžiaus. Tai – idealus būdas „iškrauti“ augintinio energiją, nes intensyviai dirbdamas nosimi šuo per kelias minutes pavargsta greičiau, nei nubėgęs 5 ar 10 kilometrų.
„Sugyvenimuose“ – Mantrailingo asociacijos prezidentė Rasa Suzanovičienė.

Ved. Rasa Pangonytė, red. Auirimas Račiukaitis

Vilnietė Jolanta Arlauskaitė – finansų specialistė ir diplomuota gyvūnų reabilitologė. Neapsisprendusi, kuris darbas jai patinka labiau, derina juos abu: dieną dirba finansų vadove tarptautinėje kompanijoje, o vakare mankština gyvūnus. Į jos įkurtą hidroterapijos centrą šeimininkai atveda arba atneša artritu, displazija sergančius, po išvaržos operacijų ar traumų sveikstančius augintinius. Jolanta sako, kad kartais čia įvyksta tikrų stebuklų. Tuomet iš laimės verkia ir šeimininkai, ir ji pati.
„Sugyvenimuose“ – gyvūnų hidroterapijos centro „Rubis“ įkūrėja Jolanta Arlauskaitė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Nuo vaikystės šunimis žavėjusis Jekaterina Stepanova tapo veterinarijos felčere, o įsigijusi vienkiemį, įgyvendino svajonę atidaryti šunų viešbutį ir įkurti vokiečių aviganių veislyną. Dažniausiai viešbutyje apsistoja atostogauti važiuojančių žmonių augintiniai, dažnai tie, kurių dėl dydžio ar elgesio nenori priimti kiti viešbučiai.
Tačiau yra ir kitokių gyventojų. Kai kuriuos priglausti moteris apsisprendė pamačiusi skelbimus, kitus atsiunčia prieglaudos, kad gyvendami pas Jekateriną įgautų pasitikėjimo žmonėmis ir pasiruoštų keliauti į naujas šeimas. Dar kiti šunys pas Jekateriną gyvens iki mirties, nes šeimininkai išsikėlė į užsienį arba prarado namus.

„Sugyvenimuose“ – veislyno ir viešbučio „Skriejanti kulka“ įkūrėja Jekaterina Stepanova.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Vilnietė Tautvilė Šukytė medicinos studijas iškeitė į veterinariją. Įsimylėjusi karves, persikėlė gyventi į kaimą, kur kartu su drauge karšina senas karves ir dresuoja nuo skerdyklos išgelbėtą veršiuką Niko. Veršiukas Niko kartu su telyčia Loke ruošiamas darbui su žmonėmis. Šunų ir arklių dresūrai naudojamas klikeris bei skanėstai padeda: veršiukas mokosi eiti šalia, ateiti pakviestas, sustoti ir jausti žmogų.
Apie išgelbėtas karves, kasdienybę ir nuotykius T. Šukytė pasakoja socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtame puslapyje „Jaukūs milžinai“.

„Sugyvenimuose“ – Tautvilė Šukytė.

Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

„Sugyvenimuose“ – mitai ir faktai apie kates. Kačių bihevioristė, t. y. elgesio specialistė, Svetlana Katkauskienė pasakoja, kokiais būdais jos rodo meilę, ar reikia kates dresuoti, kodėl jos šlapinasi į batus ir kaip paruošti katę namuose netrukus atsirasiančiam kūdikiui.
Svetlana Katkauskienė prisimena ir savo bei augintinio Liopos draugystės pradžią. Sunku patikėti, kad mielas ir ramus bengalų veislės katinas kadaise buvo namų siaubūnas, lyg lūšis puldinėjantis namiškius.
„Sugyvenimuose“ – kačių bihevioristė Svetlana Katkauskienė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis.

Vilnietė Margarita Vorobjovaitė savo kates vadina Lietuvos ir užsienio politikos žvaigždžių vardais, dėl ko sulaukia ir kreivų žvilgsnių. Smetona, Čerčilis, Prunskienė, Basanavičius – visi gerbiami ir mylimi, o kai kurie – ypatingai lepinami, nes sunkiai serga. Kad pagerintų inkstų nepakankamumu sirgusio katino Brazausko apetitą, šeima jį vežiodavo į Druskininkus, kur jam patikdavo vaikštinėti kurorto alėjomis.
Sergančius gyvūnus šeima nusprendė priglausti ne vien iš gailesčio. Kaip sako Margarita, tokiu būdu vaikai mokosi empatijos ir kantrybės.
„Sugyvenimuose“ – Margarita Vorobjovaitė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Masažo specialistės Airos Tumėnaitės pacientai seanso metu nesivaržydami rodo emocijas: grasina dantimis, seilėjasi arba garsiai knarkia. O paskui lyg niekur nieko kaulija skanėstų.
Airos profesija Lietuvoje dar nauja ir gana neįprasta. Ji – gydomojo masažo šunims terapeutė. Specialistė sako, kad profesionalo rankos šunims gali padėti atsistatyti po traumų, palengvinti senatvę ar susidoroti su nerimo problemomis.
„Sugyvenimuose“ – gydomojo masažo šunims terapeutė Aira Tumėnaitė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis.

Utenos gyvūnų globos namų vadovė Jolanta Guobaitė negali skaityti knygų ar žiūrėti filmų, kuriuose yra gyvūnų, nes iškart puola į ašaras. Tačiau neleidžia sau ištižti, kai nuskriaustaisiais reikia pasirūpinti realybėje. „Šaltas protas – karšta širdis“, – tokiu požiūriu darbe vadovaujasi J. Guobaitė. Norėdama padėti gyvūnams, prieš 26 metus ji įkūrė Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją, o vėliau – prieglaudą, kurioje pati iki šiol dirba kaip savanorė.

Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Netipinis ryšys: ūkiškai gyvenanti Eglė su karvėmis eina į žygius ir nesiruošia jų valgyti
„Aš norėjau karvės kaip gyvūno. Kai pasakai, kad nori šuniuko – viskas tvarkoj, kai pasakai, kad nori arkliuko – viskas tvarkoj, bet kai pasakai, kad nori karvės, kažkodėl visiems akys ant kaktos išsprogsta“, – sako Ąžuolų Būdoje esančios „Ąžuolų vilos“ šeimininkė Eglė Jurkšienė. Jaunos šeimos požiūris į ūkinius gyvūnus stebina aplinkinius ūkinininkus: jų karvės eina į žygius, į pensiją išėję arkliai gyvena savo malonumui, o žąsys pozuoja kalėdinėse nuotraukose.
„Sugyvenimuose“ – sodybos „Ąžuolų vila“ šeimininkė Eglė Jurkšienė.

Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

„Norisi padėti kitiems, kad neparazituotum gyvenime. Išgelbėta gyvybė, suteiktas kokybiškas gyvenimas keturkojui – kiekvienas darbas yra svarbus“, – sako ilgametė gyvūnų prieglaudų savanorė Gintarė Sladkevičiūtė. Vilnietė savo namų duris atvėrė šunims, kurių niekas nebenorėjo, ir kantriai siekė jų pasitikėjimo. Šiltuoju metų laiku Gintarė su šeima iš miesto persikelia į sodą, kur specialiai pastatytame namelyje laikinai globoja namų ieškančias kates.
„Sugyvenimuose“ – savanorė Gintarė Sladkevičiūtė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Kviečiame pakeliauti po Lietuvos istoriją ir kartu su archeologu daktaru Povilu Blaževičium paieškoti žmogaus ir šuns sugyvenimo pėdsakų. Kaip atrodė Lietuvoje gyvenę šunys? Kokia buvo mažų kambarinių šunų paskirtis? Koks ryšys šunis siejo su žmonėmis ir kodėl beveik nieko nežinome apie kates?
„Sugyvenimuose“ – archeologas dr. Povilas Blaževičius.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Šioje laidoje kalbame apie sportą ir aktyvų laisvalaikį su savo augintiniu. Šunų fizinio rengimo trenerio bei šunų reabilitacijos specialisto Roberto Andriuškos klausiame, kaip ir kada pradėti sportuoti su šunimi, kaip sukurti svajonių komandą profesionaliai sportuojant ir kaip nesugadinti gyvūno sveikatos. „Šeimininko darbas pasirūpinti, kad šuo norėtų su šeimininku leisti laiką. Žmogus turi sukurti malonumą, tada ir žmogui, ir šuniui bendras sportas bus smagus“, – sako treneris, Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos prezidentas R. Andriuška.
„Sugyvenimuose“ – šunų sportinio rengimo treneris Robertas Andriuška.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Veterinarijos gydytoja Marina Gželko prieš keletą metų išėjo iš klinikos ir kartu vyru Aurelijum įkūrė savo verslą – siuva antkaklius ir kitus aksesuarus gyvūnams. Versle aktvviai dalyvauja ir dešimt šeimos augintinių: keturi šunys ir šešios katės. Laidoje – pasakojimas apie augintinius, veterinaro darbą bei patarimai, kaip išsirinkti antkaklį, petnešas ar pavadėlį.
„Sugyvenimuose“ – „Vilko runos“ įkūrėjai Marina Gželko ir Aurelijus Pakalnis.

Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Trakų rajone esantis Suchockių šeimos ūkis išskirtinis, nes gyvūnų – ponių, ožkos, vištų ar triušių norėjo ne tėvai, o vaikai. Susitaupę pinigų, patys juos įsigijo, patys juos ir prižiūri. Geriausiai su gyvūnais susikalba ir daugiausia laiko su jais praleidžia 14-metė Liepa. Artimiausiuose mergaitės planuose – arklys, kuriam dabar taupo pinigus. Beje, čia niekas neplanuoja gyvūnų valgyti.
„Sugyvenimuose“ – Eligija, Liepa ir Kedras Suchockiai.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Kaunietė Eglė Peškaitytė-Baležentienė į savanorystę įsitraukė daugiau nei prieš 20 metų ir puikiai prisimena gyvūnų gelbėjimo organizacijų ištakas. „Susirinkę su bendraminčiais kalbėdavom, kad gyvūnų situacija yra nenormali. Mano amžiaus moterys vaikystėje matė šungaudžius, kurie vaikų akivaizdoje šaudydavo šunis gatvėse“, – apie būtinybę ir norą kažką daryti prisimena ji.
Dabar Eglė Peškaitytė-Baležentienė vadovauja Kauno „Lesės“ skyriui. Kai prieš 15 metų įrenginėjo prieglaudos patalpas, net negalvojo, kad ji pavirs senelių namais šunims ir katėms. Ji džiaugiasi, kad gyvenimą prie grandinės praleidusiems gyvūnams paskutiniams metams gali pasiūlyti minkštą sofą ir sotaus ėdesio.

Ved. Rasa Pangonytė

Sugyvenimuose – pasakojimas apie ypatingą – šunų – pensioną. Daugiausia suplotanosių veislių šunis globojančio pensiono „DogSpotas“ įkūrėjai Indrei Aleksynei pats darbymetis būna prieš didžiąsias žiemos šventes, kai tvarkydamiesi namus žmonės nusprendžia atsikratyti ir jiems nereikalingų gyvūnų. Praėjęs gruodis buvo ne išimtis.
„Sugyvenimuose“ – „DogSpoto“ įkūrėja Indrė Aleksynė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Sugyvenimuose – dviejų vienos šeimos augintinių istorija. Kalytės Madison ir Nika gyvena Astos Gujytės ir Linos Semanavičiūtės namuose Vilniuje, kurie įrengti galvojant apie visų namiškių patogumą. Abi paimtos iš prieglaudos. Tačiau viena – iš prieglaudos Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kita – Vilniuje. Kuo skiriasi prieglaudų reikalavimai būsimiems šeimininkams Amerikoje bei Lietuvoje? Ir kur geriau gyventi šuniui – Vilniuje ar Niujorke?
„Sugyvenimuose“ – Asta Gujytė ir Lina Semanavičiūtė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Vilnietės spaudos fotografės Gretos Skaraitienės nuotraukose dažnai galima pamatyti kates. Šiuos gyvūnus moteris pastebi net fotografuodama visiškai nesusijusius dalykus. Ji pati augina dvi sfinksų veislės kates, iš kurių mokosi ramybės ir gyvenimo be skubos. Eiti lėtai, rąžytis, o kai gera – tiesiog sėdėti ir murkti.
„Sugyvenimuose“ – fotografė Greta Skaraitienė.
Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis