Pasaulio medikų bendruomenei nerimą kelia didėjantis vaikų sergamumas neaiškios kilmės hepatitu. Pirmieji šio hepatito atvejai užfiksuoti šių metų balandžio pradžioje. Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje skaičiuojama 520 susirgusių ir 11 mirčių. Mokslininkai kelia hipotezes, kad tai gali būti naujas, dar neidentifikuotas virusas, arba kelių jau žinomų virusų sąveika.

„Sindromo“ laidoje, diskusija apie galimas šių hepatitų priežastis bei virusologinę ateitį pasaulyje, su infektologe prof. Ligita Jančoriene ir vaikų gastroenterologu prof. Vaidotu Urbonu.

Ved. Ignas Klėjus

Nors iš pirmo žvilgsnio miegas atrodo pasyvi būsena, neuromokslininkai yra įrodę, kad tai sudėtingas ir aktyvus procesas. Miegant vyksta smegenų veiklos, raumenų funkcijos ir net akių judesiai.

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie neįprastus elgesio epizodus miego metu, kurie medicinoje vadinami parasomnijomis. Kone dažniausiai pasitaikanti parasomnija yra miego paralyžius, tačiau lunatikavimas, naktiniai sumišimai, valgymas ar net įvykdyti nusikaltimai miego metu, taip pat apibūdinami parasomnijų vardu.

Plačiau apie tai pokalbyje su neurologe, miego specialiste, tinklaraščio meškos miegas autore Evelina Pajėdiene.

Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie panikos atakas ir sutrikimus. Tyrimai teigia, kad apie 14 proc. žmonių gyvenimo eigoje patiria panikos atakas.
Nors panikos ataka gali trukti vos kelias minutes, ji vis viena palieka gilų pėdsaką. Daliai žmonių išsivysto panikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys panikos priepuoliai, nevaldoma mirties baimė ar net agarofobija.

Laidos svečias psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako: sunkiausia gydymo proceso dalis - įtikinti žmogų, kad su juo viskas yra gerai.

Ved. Ignas Klėjus

Aktoriaus Willo Smitho pykčio protrūkis dėl komiko Chriso Rocko juokų apie Jados Smith plikumą Oskarų ceremonijoje, pasaulyje pakurstė susidomėjimą alopecija. Tai būklė, kai žmogus netenka dalies arba visų kūno plaukų. Kokią tai įtaka turi žmogaus tapatumui? Kokiems žmonėms būdingas toks plaukų netekimas?

Laidoje psichoterapeutės Rasos Barkauskaitės pasakojimas apie jos pačios gyvenimą su alopecija bei dermatologės Aušrinės Ramanauskaitės įžvalgos apie tokio plaukų netekimo priežastis.

Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie problemą, kuri dažnai lieka sistemos paraštėse. Toksikologai ir psichiatrai kalba apie raminamųjų vaistų „epidemiją“ ir priklausomybę šiems, iš pirmo žvilgsnio, nekaltiems medikamentams.

Statistika parodė, kad vidutiniškai tokius vaistus žmonės vartoja 86 mėnesius, nors yra pacientų, kurie psichotropiniais vaistais svaiginasi ir 20 ar 30 metų. O juos nutraukus pasireiškia stiprus abstinencijos sindromas.

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie priklausomybės raminamiesiams vaistams sindromą kartu su toksikologe Gabija Laubner - Sakalauskiene.

Ved. Ignas Klėjus

Medicinos mokslas vis daugiau dėmesio skiria mikroorganizmams gyvenantiems mūsų žarnyne. O kai kurie mokslininkai šiuos padarėlius gyvenančius žmogaus virškinimo sistemoje netgi vadina atskiru organu.

Kas vyksta, kai žarnyno bakterijos pradeda nevaldomai daugintis? Tai plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas arba kaip medikai mėgsta vadinti „SIBO“.

Apie žarnyno bakterijas ir šį sindromą pasakoja gastroenterologas Gediminas Šemeklis.

Ved. Ignas Klėjus

Su kokiomis stigmomis ir gyvenimo iššūkiais tenka susidurti žmonėms, turintiems ribinės asmenybės bruožų? Kodėl būtent šie asmenybės bruožai yra vadinami sutrikimu?

Laidoje „Sindromas“ pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos instituto profesore ir raidos pischopatologijos tyrimų centro vadove Rasa Barkauskiene. Taip pat Elenos Gasiulytės pasakojimas apie gyvenimą su ribinės asmenybės bruožais.

Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie tai, kaip susitaikyti su gyvenimą užklupusia sunkia liga. Ką išgyvena žmonės, sergantys nepagydoma liga? Kokie procesai vyksta mūsų mintyse, bandant priimti nemalonią realybę?

Pokalbis su onkopsichologe Egle Urbutiene apie jos patirtis, teikiant psichologinę pagalbą sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Taip pat Aurelijos Ivanauskaitės pasakojimas apie jos gyvenimą netekus galūnių po sunkios meningokokinės infekcijos.

Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie disociacinius sutrikimus. Šio sindromo metu metu žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų ir minčių. Tokiam sutrikimui būdinga tai, kad psichikos sutrikimai ir trauminiai gyvenimo įvykiai paverčiami į fizinius potyrius tarp kurių gali būti bet kurios organų sistemos simptomai - skausmas širdies plote, jutimų praradimas, o kai kuriais atvejais net ir asmenybės skilimas.

Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichiatru Mindaugu Jasulaičiu apie tai kaip trauminiai gyvenimo įvykiai gali lemti šio disociacinio sindromo atsiradimą.

Ved. Ignas Klėjus

Jaumas, kai visiškai neturi emocijų, o mąstymas, kūnas ir net realus pasaulis atrodo svetimi. Nors skamba filosofiškai, visa tai vadinama depersonalizacijos sindromu.

Kam būdingas toks, iš pirmo žvilgsnio, keistas sutrikimas? Kodėl šis jausmas gali atsirasti tiek sergant depresija, tiek migrena? Kaip šio sindromo atsiradimas priklauso nuo kultūros, kurioje gyvename?

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie depersonalizaciją su gydytoja psichiatre - psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene. Taip pat Dominyko Rasimavičiaus pasakojimas apie jo gyvenimą kartu su depersonalizacijos jausmu.


Ved. Ignas Klėjus

Endometriozė - moterų liga, kuria serga vidutiniškai kas dešimta vaisingo amžiaus moteris. Liga, kuriai būdinga gimdos audinio atsiradimas bet kurioje kitoje kūno vietoje - nuo dubens iki žarnyno, nuo plaučių iki smegenų. Menstruacijų metu kraujuojant gimdai, taip pat į tuos pačius hormonus reaguoja bei pradeda kraujuoti toli nuo gimdos išvešėjęs audinys.

Kodėl tai išlieka viena dažniausių ligų lemiančių nevaisingumą? Kokias ligos atsiradimo priežastis tyrinėja mokslininkai? Kodėl dalis moterų net nežino, jog serga šia liga?

Pokalbis su akušerijos ir ginekologijos gydytoja rezidente, moterų sveikatos atkyviste Rugile Kančaite. Taip pat Aistės pasakojimas apie gyvenimą su šia liga, patirtus fizinius bei psichologinius sunkumus.

Ved. Ignas Klėjus

Po 2014 metų įvykių Ukrainoje kone penktadaliui šiame konflikte dalyvavusių karių pasireiškė sudėtingas potrauminis streso sindromas. Šiandien vykstant atvirai Rusijos invazijai į Ukrainos gyvenimą, galima tik įsivaizduoti kokias mintis išgyvena tiek kariai, tiek civiliai.

Ar įmanoma tapti atspariam stresui? Kas vyksta žmogaus kūne krizių metu? Kaip turėtų atrodyti normali žmogaus reakciją į stresą?

Laidoje „Sindromas" pokalbis apie potrauminį stresą su Vilniaus universiteto psichotraumatologijos centro psichologe Inga Truskauskaite

Ved. Ignas Klėjus

„Kai mes valgom maistą, valgom ne tik mes, bet ir mikroorganizmai gyvenantys mūsų žarnyne, todėl svarbu galvoti, kad būtų „skanu“ ne tik mums.“ - sako gastroenterologė Goda Sadauskaitė.

Žmogaus žarnyne gyvena iki 1000 įvairiausių rūšių padarėlių vadinamų bakterijomis, virusais ir grybais. O šių mikroorganizmų genomo dydis net didesnis už pačio žmogaus. Tai žarnyno mikrobiota, kuri palankiomis sąlygomis lemia mūsų organizmo darnią veiklą.

Tačiau kaip atsiranda šio balanso sutrikimas? Kokius toksinus gamina mūsų žarnyno mikroorganizmai? Kas yra pralaidaus žarnyno sindromas?

Pokalbis su gastroenterologe, Vilniaus universiteto doc. Goda Sadauskaite.

Ved. Ignas Klėjus

Daktarą Joną Basanavičių visą gyvenimą vargino – galvos skausmas, nemiga, prikurtimas, uoslės ir skonio sutrikimai, kojų skausmai, širdies ritmo sutrikimai, kuriuos pats Jonas Basanavičius įvardijo tuo metu labai populiarios ligos neurastenijos vardu.

Nors medicininėje literatūroje randamas ir neurastenijos apibrėžimas, šiandien ši liga dar vadinama lėtiniu nuovargio sindromu. Kas būdinga šiam sutrikimui? Kokius gydymo metodus taikė Jonas Basanavičius ir kaip atrodė patriarcho mityba bei kasdieniniai įpročiai?

Pokalbis su neurologe, medicinos istorike Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.

Ved. Ignas Klėjus

Nenumaldomas noras judinti kojas, o jausmas toks stiprus, jog raumenys ir kaulai dega. Tokius jausmus prieš daugiau nei 10 metų išgyveno nepriklausomybės akto signataras, alpinistas Algirdas Kumža, kuriam buvo diagnozuotas neramių kojų sindromas.

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie neramių kojų sindromą su neurologe Rūta Kaladyte - Lokominiene bei Algirdo Kumžos pasakojimas apie Pietų Korėjoje atrastus netradicinius gydymo metodus.

Ved. Ignas Klėjus

Įkyrios mintys apie tai, ar užrakintos namų durys, ar švariai nuplautos rankos, ar daiktai sudėti simetriškai, o kartu kyla nuolatinis noras atlikti ritualą, kuris tas mintis nuramintų. Šios savybės būdingos žmogui, sergančiam obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Tai sindromas, kurio ištakos siekia viduramžius. Vyraujant religinio pobūdžio įkyrių minčių apsėdimams, tarpkultūriniu požiūriu visa tai dažnai būdavo laikoma norma ir vadinama skrupulingumu.

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie obsesinį kompulsinį sutrikimą su kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantu Juliumi Fergizu. Taip pat Lauros Survilaitės pasakojimas apie tai, kaip atrodo gyvenimas su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir įkyriomis mintimis.

Ved. Ignas Klėjus

Policistinių kiaušidžių sindromas – moters hormonų pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdingas vyriškų hormonų padidėjimas organizme. Visais istorijos laikotarpiais labiausiai varginantis šio sutrikimo simptomas būdavo padidėjęs plaukuotumas. Istorijoje anksčiau ši būklė net buvo vadinama „barzdotų“ moterų sindromu. Nusistovėję standartai ir požiūris kaip turi atrodyti moteris, skatino visuomenės stigmas, kurios yra išlikusios iki šių dienų.

Su kokiomis problemomis susiduria moterys, turinčios policistinių kiaušidžių sindromą šiais laikais? Kada įtarti šią liga?

Laidoje „Sindromas“ pokalbis su gydytoju akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku bei Karolinos Maleckaitės pasakojimas apie gyvenimą su šiuo sutrikimu.

Ved. Ignas Klėjus

Psichiatrija Lietuvoje sovietų okupacijos metais turėjo atskirą ideologiją. Taikyti žiaurūs gydymo būdai kaip piroterapija ar insulino komos yra tapę istorija, tačiau stigmos ir buvusi priespauda paliko ryškią žymę visuomenės sąmonėje. Kaip išsivadavimas iš sovietų okupacijos pakeitė Lietuvos psichiatriją ir mūsų šalies požiūrį į psichikos sveikatą per 30 nepriklausomybės metų? Kokia psichiatrija dominavo Sovietų Sąjungoje bei koks palikimas išlieka dar ir šiais laikais?

Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichiatru, Vilniaus universiteto prof. Arūnu Germanavičiumi.

Ved. Ignas Klėjus

Pirmasis elektroninis laiškas išsiųstas daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Tai buvo socialinių tinklų formavimosi pradžia. Šiuo metu internetu ir socialiniais tinklais naudojasi daugiau nei 4 mlrd. planetos gyventojų, tai daugiau nei pusė visos žmonių populiacijos.

Kaip susiformuoja priklausomybė internetui? Kokie socialiniai tinklai įtraukia labiausiai? Ar įmanoma save „detoksikuoti“ nuo virtualių malonumų?

Pokalbis apie priklausomybės internetui sindromą su psichiatru Jonu Fugaliu.

Ved. Ignas Klėjus

Žmonės svaiginasi tūkstančius metų. Tačiau priklausomybės sindromas liga laikomas tik nuo XIX amžiaus. Su priklausomybės gydymu pasireiškia abstinencijos sindromas, kuomet organizmas iš paskutiniųjų reikalauja medžiagos nuo kurios yra priklausomas. Ne paslaptis, kad visuomenės akivaizdoje abstinencijos sindromo terminas siejamas su alkoholizmu. Tačiau ar iš tiesų tai tik alkoholizmu sergančių žmonių problema? Kaip ši būklė vystosi? Kas labiausiai gąsdina gydytojus toksikologus?

Laidoje „Sindromas“ pokalbis su Respublikinio priklausomybės ligų centro, Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi.

Ved. Ignas Klėjus