Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.

Sudarant preliminariąją pirkimo sutartį, dažnai reikalaujama, kad būtų atliktas dalinis išankstinis apmokėjimas. Visokių pavadinimų tokiems apmokėjimams naudojama – tai vadinama ir avansu, ir rankpinigiais, ir užstatu. Kada jį patartina mokėti, kada ne, ir koks tokio mokėjimo likimas pirkėjui ar pardavėjui persigalvojus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas advokato padėjėjas Lukas Seržantas.

Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

Ved. Artūras Matusas

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.

Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitokiais pažadais, Paramos vaikams centro specialistai parengė patarimus, pavadinę juos „Tėvų gidu Vaiko saugumui “. Apie tai kas gali būti labai svarbu sustiprinant vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje patarimais dalijasi Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Veronika Lakis.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.

Kaip elgtis gavus pranešimą apie įtarimą? Ką reiškia oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos? Ar pranešimas apie įtarimą gali būti skundžiamas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.

Ved.Artūras Matusas

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.

Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.

Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai garbaus amžiaus ir nelabai tvirtos sveikatos artimas giminaitis ima svarstyti, jog savo turtą paliks paslaugiam kaimynui, socialinei darbuotojai ar paramos fondui ? Ką daryti , jeigu paaiškėja, kad turintis giminių asmuo tokį testamentą jau sudarė ir savo ketinimus jau įgyvendino? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.

Ved. Artūras Matusas

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?
Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?
Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.


Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, yra išsiskyrę, ar apskritai nebuvo susituokę – jų pareiga užtikrinti vaiko poreikius išlieka tokia pati. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau gyvenimiška praktika liudija, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pakrypsta apie finansinius klausimus. Viena opiausių temų – vaiko išlaikymo dydis. Koks jis gali ir turi būti , tai griežto reglamento ar susitarimo reiklas, kada ir kodėl galima prašyti padidinti arba sumažinti išlaikymą vaikui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.

Kasmet, trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, minime Tarptautinę mediacijos dieną, o šiemet ir teisminės mediacijos Lietuvoje 20-metį. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta mediacijos konsultacijos ir kitos iniciatyvos, skatinančios taikaus dialogo svarbą. Apie mediaciją pokalbyje su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.

Ved. Artūras Matusas

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.

Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Ved. Artūras Matusas

Artėja vadinamoji Boso arba Komandos diena – Kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto ?
Pataria advokatė, advokatų kontoros „Cobalt“ Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Štai Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju?
Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju? Pataria Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta politinės ir teisinės diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“reglamento. Skelbiama, kad jo tikslas – sustiprinti kovą su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos sklaida internete, įpareigojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus automatizuotai tikrinti vartotojų siunčiamus pranešimus, nuotraukas bei kitus duomenis. Jeigu reglamentas būtų priimtas, visos virtualios komunikacijos platformos masiškai skenuotų privačius susirašinėjimus. Siūlymo šalininkai sako, kad taip siekiama apsaugoti vaikus internete, o kritikai įspėja – tai reikštų masinį susirašinėjimų sekimą ir labai pakenktų mūsų privatumui. Ar nebus atvertas kelias masiniam sekimui? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.

Po poros savaičių, spalio 16ąją, bus minima Boso arba Komandos diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta JAV, kai darbuotojai norėjo padėkoti savo vadovei už profesionalumą, rūpestį ir draugišką požiūrį į komandą. Taip gimė tradicija, kuri šiandien vis dažniau atkeliauja ir į mūsų darbo aplinką. Kai kurios įmonės renkasi švęsti Boso dieną, kai komandos sveikina savo vadovus, kitos renkasi šią dieną pripažinti komandas – vadovai padėkoja pavaldiniams. O kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto? Pokalbis su advokatų kontoros ,, Cobalt ” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.


Ved. Artūras Matusas

Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas.

Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaite-Balyniene.
Ved. Artūras Matusas

Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja dr. Goda Ambrasaite-Balyniene.

Ginčai tarp atskirai gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna ir sudėtinga problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Gali susidaryti tokia situacija, kai vaikas tiesiog nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba atvirkščiai – bendrauti su vaiku nenori tėvas ar motina. Ką daryt, kai bendravimo tvarka nustatyta, bet vaikas bendrauti nenori? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Žemyna Lekečinskaitė.

Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, bet skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, taip pat gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Ved. Artūras Matusas

Kasmet atiekamos apklausos ir tyrimai liudija, kad daugiau nei pusė naujų automobilių Lietuvoje yra įsigyjama lizingu. Tai suteikia galimybę nedarant labai didelės pradinės inevesticijos gana greitai turėti naują, ir techniškai tvarkingą auto. Vis dėlto, prieš pasirenkant auto lizingą, svarbu suprasti pagrindinius aspektus ir galimus iššūkius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad lizingo procesas būtų sklandus ir naudingas, kas žinotina pasirašant lizingo sutartis ir ko kartais neįvertina verslas ar privatūs asmenys? Pataria įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.