Ji užsispyrusiai tiki, kad gerumas dauginasi, ir kad žmogui galima padėti tik tada, kai jis pats to nori. Ji kantriai ir ištikimai lanko nusikaltusius jaunuolius kalėjime, rūpinasi likimo išbandymus patiriančiais žmonėmis, yra įkūrusi namus tiems, kurie neturi kur gyventi. Jos pagalbos prašo žmonės, išėję į laisvę, iš benamių prieglaudų, patyrę traumas, priklausomybes, smurtą ar asmeninį bankrotą.

Jos kasdienybėje – mažai romantikos, bet daug tikro, rupaus gyvenimo. Ji ne kartą matė ne tik žmonių tamsą, bet ir radikalų pokytį – veržimąsi gyventi švariai, šviesiai, prisiimant atsakomybę už savo gyvenimą.

Nepagražintas, tiesus ir atviras pokalbis su organizacijos „Gerumo rankos“ vadove Alvija Dabregienė – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje yra skausminga ir nepopuliaru. Pati patyrusi agresiją, šiandien ji sako, kad kalbėtis galima nedidinant dramų, neverčiant moterų aukomis, o drąsinant ir įkvepiant jas gyventi oriai, iškelta galva ir mylint gyvenimą be baimės. Šviesus ir atviras pokalbis su visuomeninke Asta Padagaite – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Budizmą praktikuojantis scenaristas ir režisierius Linas Ryškus sako, kad kadaise ir jis pasidavė iliuzijai, jog meditacijos padės nušlifuoti charakterį. Dabar jis šypsosi, kad praktikos tik po milimetrą duoda skaidrumo ir ramybės. Jis sako, kad nušvitusį protą galima pažinti iš bebaimiškumo, džiugesio ir atjautos. Pokalbis apie džiaugsmą matyti besiskleidžiantį pasaulį, apie statomą naują filmą, apie gyvenimo išmintį ir didžiausią jo mokytoją – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Prieš daug metų ji į Lietuvą prikvietė daugybę garsiausių pasaulio scenos žvaigždžių – nuo „Depeche Mode“ iki Stingo, jai ranką bučiavo Ozzy Osbourne‘as, o Enrique Iglesias vėlavo į sceną, nes negalėjo nusileisti apledėjusiame oro uoste. Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad kartais atveria netikėtas perspektyvas. Vos prieš kelias savaites palaidojusi savo mamą, režisierė Giedrė Genevičiūtė netikėtai pravėrė Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso duris, kuriame vėliau gimė jos dokumentinis filmas „Galva“, pasakojantis apie paskutines dienas leidžiantį, šonine amiotrofine skleroze sergantį, o dabar jau į Amžinybę išėjusį Martyną Šorį. Atviras, jautrus, šviesus ir įkvepiantis pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jai organų donorystė nėra tik klinikinė procedūra. Šios gydytojos tikslas yra ne įkalbėti, o padėti suprasti, kad net tą akimirką, kai perskrodžia skausmas netekus artimojo, priimtas sprendimas gali padovanoti gyvenimą kitiems. Apie nematomą, jautrią, trapią ir kupiną vilties mediko darbo pusę su gydytoja anesteziologe-reanimatologe, Klaipėdos regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadove Diana Palepšaitiene – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Įgijusi socialinių mokslų daktaro laipsnį, ji sulaužė nusistovėjusius stereotipus ir palikusi darbą akademinėje aplinkoje net iš savo rato žmonių sulaukė klaustukų, kaip būdama daktare ji taps padavėja. Šiandien ji mėgaujasi gyvenimu atradusi neįprastai turtingą ir įdomią nišinę tyrimų sritį – sūrininkystę kaip meną. Ji juokiasi, kad dėl sūrių ji nuolat keliauja po Prancūziją ir susipažįsta su įspūdingais žmonėmis, kurie atveria jai šimtamečių tradicijų paslaptis. Nuotaikingas ir įkvepiantis pokalbis su sūrininkystės kultūros entuziaste Aušra Fokiene – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Vaikystėje ji svajojo tapti gėlių pardavėja, tačiau šiandien ji taip pasinėrusi į mokslą, kad moderniausiais mikroskopais naudotis moko pačių įvairiausių sričių specialistus: odontologus, juvelyrus, pramonės darbuotojus, restauratorius ar kriminalistus. Mokslo entuziastė Neringa Zeilia sako, kad nors Lietuvoje yra daug gabių mokslininkių moterų, tačiau vis dar yra nutylima tema, kad jos neretai išstumiamos į paraštes. Pati Neringa ne kartą turėjo įrodinėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jog išmano savo darbo plonybes ir yra puiki savo srities specialistė. Apie moteris moksle, apie aistrą perprasti sudėtingus dalykus ir apie nuoširdų džiaugsmą kitus užkrėsti mokslo inovacijomis – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė

Neretai sakome, kad pasitinkam pagal rūbą, išlydime pagal protą. Tuo tarpu tekstilės menininkė ir rūbų dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė kuria drabužius, dėvimus gatvėje arba scenoje, sako, kad rūbas gali turėti užkoduotą žinutę, o kūryba jai yra išgyvenimo priemonė. Iš senų vaikystės pledukų siuvusi meškinus, kuriuos galima apkabinti, iš močiučių skarelių su rožėmis kūrusi viršutinį rūbą, kasdienybėje ieško scenos, o scenoje – gyvenimo. Dovilė atvira: jei žmonės sako, kad jiems nesvarbu, kuo rengtis, tai irgi yra pozicija ir tai visada kažką sako aplinkiniams. Rūbai yra išraiškos forma, kuri nurodo, kas tu esi, kas tau svarbu. Jaukus pokalbis apie gyvenimą, audinius ir aistrą kurti – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Svajojusi tapti ekonomiste arba aviacijos mechanike, vis dėlto ji tapo advokate. Dabar ginčų ir darbo teisės ekspertė Rūta Didikė sako, kad jos darbe dramų ir aistrų netrūksta: nemažai bylų kyla iš užgautų principų ar įskaudinto ego. Ji atvira – laimėtos bylos yra kasdienybė, jos tarsi užsimiršta, o pralaimėtos įsirašo ryškiau. Tiesus ir šiltas pokalbis apie žodžio laikymąsi, garbingumą, apie tai, kiek reikia vidinės jėgos, empatijos ir psichologijos žinių dirbant su klientais, ir apie profesiją, kuri ne tik transformuoja charakterį, bet ir suteikia reikiamos drąsos bei tvirtumo.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė didžiuojasi savo mama Stasele Navickiene, kadaise dirbusia labai sunkų gydytojos chirurgės ginekologės akušerės darbą. Tai buvo nepaprasta moteris, kuri išgelbėjo daugybę pacienčių, padėjo joms, o per parą priimdavo per trisdešimt naujagimių. Šiandien Jurgos mamai yra diagnozuota demencija. Pati būdama gydytoja, Jurga išgyvena šviesų liūdesį sumišusį su bejėgyste. Apie nepaprastą gydytojų – mamos ir dukros – gyvenimą, apie dainas ligoninėse ir dideles širdis – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Vienas pirmųjų žmonių, kurio atsisako sėkmingos įmonės, yra komunikacijos ekspertas. Komunikacijos profesionalė Laura Dabulytė sako, kad krizės visada nutinka netikėtai ir tada nebesvarbu, kiek buvo investuota į reklamą – neapdairus ėjimas gali sugriauti net stipriausius. Laura atvira – komunikacija yra apie pajautimą, emociją, apie gebėjimą lanksčiai prieiti net prie sunkiausių temų, nepabėgti, kai sunku, gebėti kalbėti tiesiai ir oriai. Apie žmonių tarpusavio susikalbėjimo meną, apie aistrą pasakoti istorijas ir kodėl kartais ji jaučiasi taip, tarsi nedirbtų, – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Šiandien dažnai spekuliuojama lyderystės tema, bet ar tikrai vadovavimas yra blogis? Vadovų konsultantas Saulius Jovaišas sako, kad vadovo profesijos esminė funkcija yra padėti savo darbuotojams laimėti, pasiekti tai, dėl ko jie ryte ateina į darbą. Jis teigia, kad geras vadovas gali nuvesti žmones ten, kur gal jie net nenori eiti, ir tai gali būti labai nepatogus procesas. Vis dėlto dažnai vadovai patys patenka į savo spąstus ir uždaro duris nuo žmonių, kurie gali jiems padėti. Apie iššūkius, pačių sau sukeltą vienišumą, apie pažeidžiamumą ir kaip tampama geru vadovu – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Studijos Paryžiuje ir Niujorke jam atvėrė duris į nepaprastą kino pasaulį. Ir nors jis pats drąsiai imasi iniciatyvos kurti savo gyvenimą, vis dėlto sako, kad pasaulis yra mažas ir ryšius reikia brangini. Rudenį pristatantis jau penktą savo filmą, kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris Romas Zabarauskas šypsosi sakydamas, kad režisūra kino aikštelėje yra artima kontrolei, nes turi matyti visas detales, smulkmenas, tačiau gyvenime jis labiau atviras tėkmei, o ne kasdienybės režisavimui. Šiltas pokalbis apie kino industrijos užkulisius ir gyvenimą – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė

Vieniems scena, mikrofonai, kameros kelia siaubą ir paniką, kitiems gi – tai yra erdvė atsiskleisti ir kurti. INSITI artistų namų įkūrėja Indrė Mickus sako, kad prasmę mato savo aktorės, režisierės ir choreografės žinias perduodama paaugliams ir taip ugdydama juose ne tik troškimą kurti, bet ir geriau pažinti save. Ji sako, kad dažnai jaunas žmogus, vos tik atėjęs, jau laukia vaidmenų, tačiau kelias iki scenos užtrunka, nes tam, kad suvaidintum kitą, pirmiausia turi labaik gerai susipažinti su savo vidumi, savo baimėmis, kompleksais, šešėliu. Šiltas ir įkvepiantis pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Neįsivaizduojame vasaros be jūros. Tačiau kai vieniems jūra yra pramogos ir poilsis, kitiems ji yra tarnybos vieta. Karinių jūrų pajėgų vadovybės štabe tarnaujanti Agnija sako, kad nors jūra jai labai patinka, tačiau juokiasi, kad visa romantika baigiasi ties vieno metro banga, nes laivą ima supti. Nuoširdus ir nuotaikingas pokalbis su Karinių jūrų pajėgų vadovybės štabo N3 operacijų valdymo skyriaus viršininke komandore leitenante Agnija Aleknaite.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kol vieni vasarą skundžiasi prastu oru, kiti į sostinę prikviečia pačių ryškiausių pasaulio scenos žvaigždžių, užlieja muzika ir šviesomis net lietingiausias dienas ir kelia dvasią kultūros perlais. Jis savo vaikus mielai vedasi į užkulisius, į repeticijas ir sako, kad visada susimąsto – o jeigu jis būtų turėjęs tokią galimybę augti tarp tokių scenos ryškiausiųjų. Vasariškai gaivus pokalbis su prodiuseriu, renginių organizatoriumi, festivalio „Midsummer Vilnius“ įkūrėju ir vadovu Valdu Petreikiu – laidoje.

Užaugusi šeimoje, kurioje niekada nebuvo akcentuojama, kad ji kažko negali daryti, nes yra mergaitė, Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė sako, kad jai gyvenime pasisekė išsiugdyti drąsą pasinaudoti pasitaikiusiomis progomis ir galimybėmis. Pati neskirstanti kolegų į vyrus ir moteris, bet atsižvelgianti į jų asmenines savybes ir gebėjimus, priduria, jog dirbant VRK būtina rinkimus mylėti. Tad nenuostabu, kad jai rinkimų naktis visada yra įdomesnė nei Kalėdų rytas. Šiltas ir jaukus pokalbis apie lyderystės kainą, apie vyro jai suteptus sumuštinius, ir ašaras, kurios byra giedant himną – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

(Ilonos Šilenkovos nuotr.)

Retai susimąstome, kad mūsų visuomenėje yra nemažai teistų asmenų. Ne visi jie patenka į kalėjimus, kai kurie pasitaisyti gali gyvendami laisvėje. Lietuvos probacijos tarnybos direktorius generolas Romas Ostanavičius sako, kad per visą savo darbo patirtį yra matęs ne tik žmonių tamsos, žiaurumo, degradavimo, bet ir tikrų stebuklų. Generolas nuoširdus – jei tik žmogus turi noro, pokytis visada įmanomas. Apie tarnybos iššūkius ir prasmę atviras pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Nors mokyklose pamokos ir egzaminai baigėsi, tačiau daugelis, kurie tik turėjo progą užsukti į išleistuves, tyliai sau pagalvojo, kuo būtų patys užaugę, jei būtų turėję progą mokytis šiuolaikinėje modernioje mokykloje. Tuo tarpu Tūkstantmečio mokyklų programos programos vadovė Judita Šarpienė atvira – nuvykusi į Kirgiziją dalintis patirtimi, ji tarsi grįžo laiko mašina dešimtis metų atgal. Tokie patyrimai primena, kiek daug turime čia, Lietuvoje. Ji sako, kad mokyklos keičia asmenybes. Tiesus ir atviras pokalbis apie nepadailintą mokyklų realybę – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis yra ir snaiperis, ir įsilaužimo specialistas, ir naras, bet tai ne kaskadininkas, jis nesifilmavo filme apie neįmanomą misiją ir minioje turbūt net neįtartumėte, kad jus mato rami, bet įdėmi akis. Jis – Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovas Vaidas Plienius, iš arti žinantis aukščiausio laipsnio pavojų, rizikos, brutalios jėgos galią. Labai tiesus ir nuoširdus pokalbis – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė