Prieš 30 metų tarnyba policijoje reiškė ne tik vėjo perpučiamas uniformas, po antro budėjimo plyštančius batų padus, automobilių ir kuro trūkumą, bet ir nuotykio troškimą, veržimąsi į įvykių vietas, jaunos valstybės piliečių entuziazmą. Šiandien Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad dabartinė policija yra tvirta ir moderni, o šalia fizinės jėgos ir ištvermės, kreipiamas žvilgsnis ir į emocinę policininkų būseną. Apie nematomą policijos pareigūnų gyvenimo pusę – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ievos Narkutės dainas niūniuoja visa Lietuva, jos švelnus ir aksominis balso tembras guodžia ir stiprina ne vieną širdį. Tačiau kuo gyvena toji moteris, kuri pasibaigus plojimams grįžta namo pas šeimą, kuri turi psichologijos magistro diplomą ir sako, kad muzika turėtų gydyti sielą. Šiltas ir jaukus pokalbis su dainų autore ir atlikėja Ieva Narkute – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Stiprūs žmonės yra ne tie, kurie neklysta, jiems viskas sekasi, jie gimę po kažkokia mistine laiminga žvaigžde. Apie stiprybę ir silpnumą, apie drąsą priimti gyvenimo pokyčius, apie aistrą pėsčiomis keliauti po pasaulį ir taip gludinti savo charakterį – jaukus ir šviesus pokalbis su pokyčių valdymo konsultante ir televizijos laidų vedėja Lina Mieliauskiene.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jos balsą, juoką, pozityvią energiją pažįsta visa Lietuva. Livija Gradauskienė tarsi upelis turi galių nuplauti surambėjusias žmonių širdis. Tačiau už jos stiprybės, geros nuotaikos stovi ne tuščias laukimas, bet nuoseklus darbas su savimi. Apie nepaprastą ir drauge iki sielos gelmių įkvepiantį Livijos Gradauskienės gyvenimo džiaugsmo eliksyrą – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartais gyvenimas viską susisuka tokiais viražais, kad nejučiomis išsprūsta žvilgsnis ten į viršų su klausimu, ką dar sugalvojo didysis gyvenimo režisierius. Tačiau tokį klausimą dažnai kelia ir aktoriai, žvelgdami nuo scenos į spektaklio režisierių. Pokalbis apie gyvenimo režisūrą, apie tai, kas mus daro žmonėmis, netikėtumus, nuotykius ir galios santykį su jaunosios kartos teatro režisieriumi Augustu Gornatkevičium – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kembridžo universitete baigusi neuromokslų magistrą, Liucija Vaicenavičiūtė-Liucė save pristato ne tik kaip mokslininkę, bet ir atlikėją. Patyrusi sunkią avariją ir išgyvenusi, ji jautė dėkingumą už gyvenimą – tai ją nuvedė net iki scenos, kur jos balso klausėsi pats popiežius Pranciškus. Šiandien ji ne tik tyrinėja smegenis, bando suprasti, koks yra žmogus, bet ir nuoširdžiai džiaugiasi, kaip mokslas jai padeda labiau suprasti savo pačios kūrybą, dainų rašymą. Apie jaunos mokslininkės ir dainų atlikėjos žvilgsnį į pasaulį – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Neretai mes idealizuojame ir romantizuojame vienuolynus, įsivaizduodami, kad ten gyvenantys žmonės turi apsčiai laiko maldai, tylai, susikaupimui ir lėtam gyvenimui. Tačiau realybėje viskas yra kitaip. Vienuolis dominikonas ir kunigas Mindaugas Slapšinskas sako, kad prieš šitas šv. Velykas šalia visų vienuoliškų pareigų yra ir nuobodžios, kasdieniškos bažnyčios remonto ir statybų temos. Tai leidžia jam būti arti žemės, prie žmonių, suprasti jų rūpesčius ir reikalus, būti jų pusėje, atjausti. Apie šiuolaikinio vienuolio gyvenimą, apie tai, kas jam skauda ir rūpi ir kur ieškoti svarbiausių gyvenimo atsakymų, – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė

Į teatrą jis atėjo iš paties teatro, nes jo mama buvo garsi aktorė Virginija Kelmelytė. Ir nors ėmėsi studijuoti filosofiją, vis tiek teatras jį pašaukė. Režisierius Antanas Obcarskas, kadaise mokęsis pas teatro legendą Eimuntą Nekrošių, šiandien stato tokius spektaklius, į kuriuos bilietai išgraibstomi akimirksniu. Jis sako, kad teatras likimų nesprendžia – jis leidžia žiūrovui pailsėti nuo gyvenimo. Apie teatro užkulisius ir gyvenimo išmintį – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos sodrų ir ryškų balso tembrą pažįsta visa Lietuva. Save ji vadina uraganu ir neslepia, kad drąsą ir troškimą patirti gyvenimą pilnomis rieškutėmis jai įskiepijo tėvai menininkai, sukūrę vaikystę lyg iš Felinio filmų. Sako, kad jai sunku save rasti buityje, ji nemėgsta kepti kotletų, tačiau kasdienybę dažnai paverčia nenutrūkstamu žaidimu ir nuotykiu. Šiltas ir jaukus pokalbis su kompozitore, dainų autore ir atlikėja Migle Vilčiauskaite-Migloko apie perteklinį triukšmą, tylos ilgesį ir tvirtą vidinį žinojimą, kad vieną dieną ji rinks arenas.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji sako, kad jos profesija – akušerė ir pribuvėja – yra pašaukimas. Ji yra be galo arti besilaukiančios ir gimdančios moters, ne tik profesionaliai išmananti savo darbą, bet ir užtikrinanti gerą emocinę tos didingos akimirkos būseną. Akušerė ir dula Agnė Škudienė atvira – jos misija yra mylėti moterį, priimti ją be teisimo, be noro pakeisti, koreguoti, mokyti, bet su pagarba ir švelnumu suteikti jai galimybę būti visaverte gimdymo dalyve.
Jautrus ir tiesus pokalbis apie gyvenimą keičiančias patirtis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartais išbandymais vadiname tai, kas tolo gražu dar netikrina mūsų jėgų. Vienas iš „Vyrų kalvės“ akademijos įkūrėjų, atsargos karininkas Edvinas Rupšys sako, kad labiausiai save ištiri ne tada, kai žygyje ima kaustyti šaltis, kai ima trūkti maisto, bet tada, kai stoji į nepatogią akistatą su savimi, su savo šešėliu, vidiniais demonais, su nuoga tiesa, iš kokio molio iš tiesų esi nudrėbtas. Sąžiningai atviras ir tiesus pokalbis apie tai, kodėl tokios radikalios patirtys būtinos – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Dzūkė Julija Vilkaitė liaudies dainas dainuoja dar nuo tada, kai net žodžių gerai nemokėjo ištarti. Paskui užaugo, paliko Druskininkus ir atvykusi studijuoti į Vilnių tapo legendinio ansamblio „Ratilio“ nare. Sako, kad tik čia suprato savo dzūkiškų šaknų grožį ir pasididžiavimą.
Galime pastebėti aktyvesnį susidomėjimą archajiškomis liaudies dainomis, vis labiau atrandame to gylį ir unikalumą. Julija sako, kad toli egzotikos ieškoti nereikia, jos pilna mūsų senelių dainose.
Tad apie jauno žmogaus meilę tėvynei, troškimą dar geriau pažinti savo kraštą ir nesidrovėti dainuoti atvira širdimi – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos balsas jai pelnė tarptautinį pripažinimą ir didingą karjerą, ji pažįsta didžiausias pasaulio scenas ir garsiausius operos atlikėjus. Iki vieno lemtingo įvykio jos gyvenimas buvo tarsi vienas didelis palaiminimas, sėkmė ir prožektorių šviesa. Kai atrodė, kad viskas yra tarsi nuostabi idilė, jos vyrą, talentingą dirigentą ir pianistą, ištiko insultas. Dabar Katerina sako, kad jau treji metai nėra dienos, kuri būtų lengva.

Tad apie tai, kas gyvenime yra svarbiausia, kas užgrūdina, kas teikia paguodą ir ramybę skaudžiausių išbandymų akivaizdoje – atviras ir jautrus pokalbis su retai Lietuvoje besilankančia operos soliste Katerina Estrada Tretyakova.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Bendruomeniškumas neatsiranda savaime. Tam reikia noro, pastangų ir žinoma - rankų. Goda Sosnovskienė, „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėja, neslepia, kad ir sunku būna, ir neramu dėl ateities, bet ir gerumo daug patiria. Kai į kavinę užsuka varganai gyvenantys senjorai išgerti kavos puodelį, Goda žino – čia yra ta vieta, kur jie bent akimirkai pasijunta oriai. Apie nenusaldintą realybę ir kasdienybės grožį – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai buvusiam Policijos generaliniam komisarui, o dabar STT vadovui Linui Pernavui kas nors pasako, kad jam gyvenime sekasi, šis nusišypso – juk niekas nemato, kokia yra to kaina ir kiek reikėjo įdėti pastangų. Ir priduria – jei radote laimės pasagą, tai kalkit ją ne prie durų, o prie kojos ir bėkit, nes įdėtas darbas atsiperka. Be to, labiausiai augina ne tai, kas įprasta, o tai, kas yra sunkiausia, kas mus pranoksta.

Pareigūnas sako, kad nepaisant rimtų ir solidžių pasiekimų jis suprato, jog didžiausią dėmesį visada skyrė savo darbui. Tad apie atsigręžimą į šeimą, apie vertybinį stuburą ir kodėl jis nebegali žiūrėti filmų apie Džeimsą Bondą – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Tai žmogus, kuris geba pasiversti ir įsikūnyti į skirtingus personažus. Jis gali būti Polis Kaningemas, Faraonas Ramzis, katinas Mickus, Upėtakis Igoris, Asiliukas, Rudnosiukas, bet vis tiek jis labiausiai yra savimi. Ir tai yra aktorius ir režisierius Dalius Skamarakas.

Jis nuoširdus – matyti, kaip per kelias valandas žiūrovai pasikeičia, transformuojasi, yra nuostabi ir labai stipri patirtis. Tai yra tokia galinga jėga, kad Dalius prisipažįsta, vis dar neišmokęs tos gaunamos energijos suvaldyti ir kartais ji jį ne juokais gąsdina.

Tad koks iš tiesų yra žmogus, jau tris dešimtmečius praleidęs ant scenos? Šiltas ir jaukus pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartais tam, kad darytum realų pokytį, turi keisti ir savo paties gyvenimą. Kai vieni žmonės kaip įmanydami vengia atsakomybės ir sudėtingų situacijų, kiti jų ne tik nebijo, bet ir imasi jas spręsti. Taip gydytojas anesteziologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas tapo sveikatos apsaugos ministru. Šiandien jis jau nebedirba ministerijoje, tačiau sako, jog šita kelionė buvo verta ir prasminga.

Šįkart laidoje svečiuojasi žmogus, kuris ne tik gali reanimuoti žmogų, bet ir žino, kokia ta mūsų sveikatos sistema iš vidaus.

Apie nepaprastas patirtis, kurių nerodo žinių kanalai, apie vidinę kelionę ir atvirumą gyvenimui – nuoširdus pokalbis laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai kurių žmonių profesijos ir pareigos yra tarsi pridengtos paslapties šydu. Tokia yra ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio kasdienybė. Mes, visuomenė, dažniausiai net nesusimąstome, kad yra žmonių, kurie dirba su sunkiausiai nusikaltusiais žmonėmis. Pareigūnas savo patirčių neromantizuoja. Sako, iš arti yra matęs baisiausius nusikaltimus ir jų padarinius.

Tiesus ir atviras pokalbis apie nematomą pareigūnų darbo pusę, pasiaukojimą tarnybai, kas motyvuoja kasdien rūpintis nuteistaisiais ir neprarasti vidinės šviesos.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Gyvenimas yra trumpas. Kad ir kiek jo dienų turėtume, kad ir kiek daug patirtume, tačiau jis visuomet yra baigtinis. Vieni mirtį romantizuoja, bando prisijaukinti, kiti kaip išmanydami vengia šios temos, neigia, tarsi gyventų amžinai. Bet argi ne žinojimas, kad mūsų dienos turi pabaigos tašką, yra didžiausia motyvacija dar stipriau mylėti gyvenimą?

Slaugytoja ir knygos „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ autorė Laima Baršauskienė sako, jog labiausiai širdį suspaudžia girdint, kaip pacientai prieš pasitikdami mirtį gailisi nugyvenę ne savo gyvenimą, o tarsi dėl kitų, dėl to, ką apie juos pagalvos ar pasakys kiti.

Labai atviras, truputį skaudus, bet pilnas gyvenimo pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius, žinantis ir sėkmės, ir pralaimėjimo skonį, trokštantis ne valdyti, bet vienyti. Sako, kad pirmas dalykas, ką daro atėjęs į darbą – padėkoja Dievui.

Audrius Skučas atviras – jo gyvenimo patirtys jį moko ne tik lyderystės, bet ir nuolankumo.

Apie ilgametę verslo ir baikerio kelionę, apie pamokas, išmoktas šiame kelyje, ir kodėl labiausiai už viską jis nori tapti ramybės pasiuntiniu – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė