Klausimas, ar detektyvuose gali būti mistinių arba fantastinių motyvų, senas kaip pats detektyvų pasaulis. Ir atsakymų į jį tiek pat, kiek detektyvų mėgėjų (ar autorių): viena vertus, egzistuoja dar 1930 m. Ronaldo Knoxo sukurtos „Detektyvų klubo“ oficialios taisyklės, kuriose griežtai draudžiami bet kokie fantastiniai motyvai; kita vertus, klesti gausi literatūra, kurioje tie motyvai daugiau ar mažiau sėkmingai panaudojami. Akivaizdu, kad padėtis šaukiasi ne tik rimtesnio aptarimo, bet ir klasifikacijos. O čia dar netikėtai taip sutapo, kad abu laidos vedėjai ėmė ir abu perskaitė detektyvą su fantastikos elementais – populiarios autorės Elly Griffiths naujos detektyvų serijos pirmą knygą „Frozen People“. Kas iš to išėjo, klausykite šio pirmadienio laidoje. Su džiaugsmu priduriame, kad norintys lietuviškai paskaityti Elly Griffiths detektyvų gali jau ieškoti jos garsiausios serijos apie archeologę Rutą Golvėj pirmos knygos „Kaulų kelias“, pasirodančios kaip tik šiomis dienomis.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai aptaria visiškai naują amerikiečių rašytojos Elizabeth George romaną „A Slowly Dying Cause“ („Lėtai mirštanti byla“) ir dar naujesnį, pagal jos knygas sukurtą britų serialą „Lynley“.

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis priekabiai analizuoja visą rašytojos kūrybą bei ekranizacijas, atranda ribą, kada aristokrato inspektoriaus Thomo Lynlio ir seržantės Barbaros Havers nuotykiai (kai kurie jų, gal penki iš 22 išleistų romanų, išversti į lietuvių kalbą) tapo nebeįdomūs, ir galiausiai padaro išvadą, kad iš visos šios detektyvinės gausos beveik nieko negali rekomenduoti „Nenušaunamų siužetų“ klausytojams.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai steigia kultą, kuriame lyderės vaidmuo numatytas Rasai Drazdauskienei, na, o pavaduotoju automatiškai taptų Ernestas Parulskis. Laidoje jie garbina britų rašytoją Janice Hallet patys ir kviečia prie garbinimo prisijungti klausytojus.

Kulto atsiradimo priežastis paprasta – laidos vedėjai drąsiai (savo drąsą, be abejo, argumentuodami) teigia, kad šiandieninis Janice Hallet romanų (jų kol kas nėra daug, tik šeši) skaitytojas gali pajusti tą patį pritrenkiantį džiaugsmą ir nuostabą, kurią juto 1926 metais – beveik lygiai prieš šimtą metų – anuometiniai skaitytojai, į rankas gavę šviežią Agatos Kristi „Rodžerio Ekroido nužudymą“, o ir kitus Kristi romanus taip pat.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Kadangi praėjusioje laidoje „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis iš aštuonių detektyvų festivalio „Bloody Scotland“ renginių, kuriuose buvo Rasa, spėjo aptarti tik pusantro, tai prie šitos temos jiems neišvengiamai tenka grįžti šiandien. Trumpai būtų galima pasakyti, kad vertų skaityti detektyvų, atrodo, artimiausiu metu neturėtų pristigti. Juo labiau, kai į detektyvų rašytojų gretas stoja tokie garsūs (kitoje srityje) rašytojai, kaip populiariųjų „Krraupiosios istorijos“ serijos knygų autorius Terry Deary, o tose gretose išlieka jau gerai žinomi galiūnai, tokie kaip norvegų meistras Jo Nesbo ar „Lėtų arklių“ ir viso jų pasaulio kūrėjas Mickas Herronas, visai neseniai išleidęs naują knygą apie abejotinos higienos šnipą Džeksoną Lamą (taip jo pavardė rašoma neseniai lietuviškai išleistoje pirmoje serijos knygoje).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šįkart laidoje Ernestas Parulskis klausinės, ką Rasa Drazdauskienė pamatė, išgirdo ir patyrė detektyvų festivalyje „Bloody Scotland“, vykusiame Edinburge rugsėjo mėnesį.

O patirčių buvo daug! Detektyviniai pokalbiai katalizavo pasvarstymus apie britiškų namų kilimines dangas, „sidabrinę ekonomiką“ ir festivalinės bendruomenės bruožus. Taip pat Rasa laidoje suspėjo papasakoti apie vieną (iš aštuonių) susitikimą, su rašytojomis Abigail Dean, Erin Kelly ir Ruth Ware, pagal kurios romaną „Moteris iš 10 kajutės“ išeina filmas su Keira Knightley pagrindiniam vaidmenyje.

Žinoma, visos žinios iš savaitgalį trukusio festivalio į vieną laidą netilpo, todėl pokalbis apie „Bloody Scotland“ bus pratęstas kitos savaitės „Nenušaunamuose siužetuose“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

NLaidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria serialą, kurio abu laukė ir, belaukdami, ne kartą, paspekuliuodami sužinotomis detalėmis, kurstė intrigą nuo 2024 metų vasaros.

Deja, teko nusivilti – serialas „Bookish“, pasakojantis apie pokario Londone žmogžudysčių bylas tiriantį knygų pardavėją ir jo talkininkus – vedėjams nepatiko. Savo nusivylimą jie laidoje argumentuoja įvairiais pjūviais: per scenarijų, kurį parašė pagrindinis serialo aktorius Markas Gatissas, panagrinėja kelių serijų siužetus, palygina „Bookish“ su keliais gerais (vedėjams patinkančiais) detektyviniais serialais ir vis tik suranda pora pozityvių dalykų, nes pusvalandį kalbėti apie totalią nesėkmę nebūtų labai įdomu.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis išsamiai išnagrinėja apynaujį, prieš kelis mėnesius pasirodžiusį britų serialą „Dept. Q“ ir jo istorinį kontekstą, pradedant danų rašytojo Jussi Adler-Olseno romanais, pagal kuriuos susuktas serialas ir baigiant vis dar tebekuriamu daniškų filmų ciklu pagal tuos pačius romanus.

Laidos pabaigoje vedėjai sudėliojo savo patirtis į rekomendacinį sąrašą, kuriame yra trys pozicijos: 1. Serialas „Dep.Q“ yra retas paukštis detektyvinėje kinematografijoje – puiki romanų ekranizacija. Joje puikiai išlaikyta originalų atmosfera, tempas, įtampa ir humoras. 2. Visa tai verta patirti ir nežiūrint serialo, o skaitant Jussi Adler-Olseno romanus, kurių net keli išversti į lietuvių kalbą. 3. Daniškų filmų ciklą reikia žiūrėti tik nuo ketvirto, kai į kūrybos procesą įsijungė autorius. Beje, trečioji pozicija yra tik hipotezė, kurią leidos vedėjams dar reikės patikrinti, kai jie atras laiko tuos filmus pažiūrėti.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria vasarą pažiūrėtus naujus detektyvinius serialus, iš kurių vieną su džiaugsmu rekomenduoja, vieną su džiaugsmu peikia, o du serialai aiškaus įvertinimo negavo.

Vedėjai vienbalsiai labiausiai išgyrė serialą „Death Valley“, kuriame yra viskas, ko žiūrovai tikisi iš britiško detektyvinio serialo, - tvirta intriga, nevarginantis humoras, atmosfera ir smagios žmogžudystės. Na, o viso šito net užuominų nebuvo antrame vasaros seriale „Art detectives“, kurio vedėjai primygtinai siūlo niekada nežiūrėti. Ten nėra nei meno, nei detektyvo.

Trečio vasaros serialo „Revival“ žanrą apibūdinti nelengva: jame veikia ne tik paprasti nusikaltėliai, bet ir nusikalsti linkę prisikėlę iš numirusių, ir kūrėjai šitokį siužetą pateikia visiškai rimtai, todėl rekomenduoti jį visiems detektyvų mylėtojams būtų per drąsu. O štai kai kuriems, ypač su malonumu žiūrėjusius „Tikrą detektyvą“ ar „Gyvus numirėlius“, serialas gali patikti.

Ketvirtasis serialas „Murder Most Puzzling“ yra šiek tiek panašus į puikųjį „Ludvigą“ su viena svarbia išlyga – serialas gana nuobodus. Bet stiprėjančio rudens vakaro pasižiūrėjimui gali tikti.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Ne taip dažnai pasitaiko, kad „Nenušaunami siužetai“ visą laidą skirtų vienai ekranizacijai, bet juk nedažnai pasitaiko ir kitkas – kad lengvabūdiško, jaukaus detektyvo ekranizacija sukeltų (nedidelį) diplomatinį skandalą. Aišku, čia turimas galvoje „Netflix“ rodomas „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ - daugelio lauktas filmas su aktoriais-žvaigždėmis, sukurtas pagal pirmą ypač populiarios Richardo Osmano detektyvų serijos dalį. Laidos vedėjai ekranizacijos laukė, nors jų širdis ir kamavo negera nuojauta, ir ši nuojauta pasiteisino. Todėl tiems mūsų laidos klausytojams, kurie filmas patiko, siūlome iš anksto nusiteikti ginčytis su laidos vedėjais, na, o tuos, kuriems filmas pasirodė nevykęs, maloniai kviečiame pakritikuoti kartu su Rasa ir Ernestu. Ir jeigu kam pasirodytų, kad mes per griežti, tai štai jums Britanijoje veikiančio Lenkų kultūros instituto direktorės Annos Tryc-Bromley pareiškimas, kuriame ji gina nesėkmingai filme pavaizduotą lenką Bogdaną: „Seniai laikas liautis lenkus vaizdavus taip paviršutiniškai, juo labiau kad knygoje šis herojus buvo kur kas sudėtingesnis“. Didelė klaida, pridūrė ji, neparinkti šiam vaidmeniui lenko aktoriaus: dialoge su Hellen Mirren ji lenkiškai kalbėjo geriau už Bogdaną.
Trumpai pridūrę, „o ką mes sakėm?“, laidos vedėjai apie ekranizaciją pakalbės plačiau.
Rekomendacijos: Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, o dėl filmo – na, mes jus įspėjome.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šį, jau šeštą, „Nenušaunamų siužetų“ sezoną laidos vedėjai pradeda tiksliai kaip laikrodis sulig rudens pradžia – rugsėjo pirmąją. Bet užuot po ilgesnės pertraukos atsiskaitę klausytojams rašinėliu „Ką mes veikėme per atostogas“, nutaria (prieš tai šiek tiek patys apstulbę nuo to, kiek elektroninių laiškų vienas kitam parašė per praėjusius penkis sezonus ir pasidžiaugę, kad visą laiką atkakliai laikėsi pačioje pradžioje suformuluotos koncepcijos) aptarti detektyvinių vertimų į lietuvių kalbą naujienas, juo labiau, kad jos susijusios su dviem abiejų laidos vedėjų labai mėgstamais autoriais (ne, juos atspėjusiems prizų nebus) ir galėtų būti susijusios dar su trečiu, jei tikrai vertimų situacija būtų tokia, kokios norėtųsi. Tačiau net iš to, kas laidoje liko nepasakyta, visiškai aišku, kad naujame sezone bus apie ką šnekėti ir ko klausytis. Štai kad ir naujausias įvykis, „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ ekranizacija Netflix‘e, apie kurį – labai greitai, jau kitoje laidoje.
Rekomendacijos: Kate Atkinson „Užmirštos bylos“, Mike Herron „Lėti arkliai“, na, ir jau senesnė naujiena - Anthony Horowitzo „Apie šarkų žmogžudystes“ (ir visa tai – lietuviškai!).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis paskutinėje sezono laidoje kalba apie tai, kas detektyvų ir trilerių mėgėjų, skaitytojų ir žiūrovų – laukia ateityje, tiek artimiausioje, tiek ir tolimesnėje.

O ten laukia keli svarbūs įvykiai: BBC skelbia artėjančią Agathos Christie romano „Endless Night“ ekranizaciją; ruošiamas trečias kelių serijų filmas pagal Anthony Horowitzo romanus apie redaktorę Susan Ryeland ir jos redaguojamų detektyvų herojų Atiką Piundą; pradedama Philipo Kerro romanų policininką Bernį Giunterį serijos ekranizacija; švedų TV4 pradeda iš naujo ekranizuoti Heningo Mankelio romanų apie komisarą Valanderį seriją.

Tai, žinoma, ne viskas – laidoje aptariamos kelios knygos, o Rasa pasidžiaugia, kad laidos vedėjų favoritinė autorė Janice Hallett parašė dar vieną puikų detektyvą „Tikrintojas“ (Examiner) ir primena, kad rudenį pasirodys naujas rašytojos detektyvas „Kolekcininkas“.

Taigi, detektyvai su trileriais nesibaigs niekada, todėl rugsėjo pirmą prasidėsiantis naujas „Nenušaunamų siužetų“ sezonas bus, kaip visuomet, intensyvus.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šioje laidoje vedėjai sveikina rašytoją Abirą Mukherjee, kurio politinis trileris „Persekiojami“ (Hunted) išrinktas geriausia Britanijos detektyvinio žanro knyga. Į apdovanojimų ceremoniją Mukherjee skrido tiesiai iš Kauno, kur viešėjo Kauno literatūros savaitės renginiuose, susitiko su skaitytojais, pasakojo apie savo (esamas ir būsimas) knygas bei kitus dalykus, o taip pat pasiūlė naujo kokteilio receptą (receptas bus šeštoje jo istorinių detektyvų apie kapitoną Vindemą ir seržantą Banerdžį serijos knygoje, kuri pasirodys lapkričio mėnesį).
Džiugiai apsvarstę žvaigždės (arba „paslaptingo svečio iš Indijos“, kaip jis pavadintas Kauno kultūros savaitės programoje) apsilankymą, Rasa ir Ernestas pradėjo svarstyti, ar daug atrastų taip lengvai ir laisvai su publika bendraujančių rašytojų, na, o nuo čia jau tik vienas kelias – imtis klasifikacijos, iliustruojamos ryškiausiais patirties vaizdeliais.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie klasikinių detektyvų ekranizacijas ir bekalbėdami nuvairuoja nevaldomo spekuliavimo lankas.

Laida prasidėjo tradiciškai, aptariant net ne detektyvinės, o universaliosios klasikos, Jane Austen garsiausio romano „Puikybė ir prietarai“, būsimą ekranizaciją ir jai atrinktus aktorius. Kino vaidmenų atitikimo romanų turiniui linija organiškai perėjo prie artėjančios „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ premjeros, nes vedėjai sužinojo, kad svarbų Richardo Osmano romano herojų, lenką Bogdaną vaidins visiškai ne lenkas, ir net ne rytų europietis, o grynas britas.

Ši naujiena privertė laidos vedėjus šnektelėti apie dar nepaskelbtus būsimų klasikinių detektyvų ekranizacijų aktorius ir, laukiant naujos mis Marpl bylų ekranizacijos, prisiminti ankstesnes heroję suvaidinusias aktores.

Na, o nuo mis Marpl tėra vienas žingsnis iki Erkiulio Puaro, kurį laidos vedėjai, be abejo, žengė, su pasimėgavimu paspekuliuodami, kad galėtų suvaidinti belgų seklį hipotetinėje lietuviškoje ekranizacijoje.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Gegužės 5 d.laida „Nenušaunami siužetai“ turėtų būti pažymėta „S“ ženklu - kaip „suaugusiems“, kadangi joje Rasa ir Ernestas, susiradę tarsi specialiai jiems laikraščio „Times“ atliktą išsamų tyrimą, aptarinėja įvairiausius seriale „Midsomerio žmogžudystės“ naudotus žudymo būdus. Tokios kraugeriškos ir taip gausiai statistine medžiaga iliustruotos laidos dar nebuvo! Tačiau klausytojams siūloma nenusiminti, nes žiaurios (ir ypač išradingos) žmogžudystės aptarinėjamos ne taip jau ilgai, o paskui vedėjai nejučiomis imasi to, ką labiausiai mėgsta – žinoma, klasifikacijos. Aiškinasi, kokį vaidmenį detektyvuose atlieka ypač sudėtingos, įmantrios ar tiesiog ekscentriškos žmogžudystės. Į pasakojimą visiškai natūraliai įsiterpia žinia apie ką tik pasirodžiusį kolekcininkams skirtą meškutį Puaro, kuris, kaip ir visa laida, taip pat skirtas ne vaikams. (S)

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Psichologinių ir net psichiatrinių motyvų detektyvuose ir trileriuose pasitaiko gana dažnai. Juos galima mėgti, galima nemėgti, bet kartais visai įdomu sužinoti, kiek išgalvoti psichologiniai tyrimai bei metodai turi bendro su tikrove. Kadangi Ernestas kaip tik neseniai pasižiūrėjo serialą „Vienos kraujas“, kurio vienas iš pagrindinių herojų yra jaunas psichiatras Maksas Libermanas, paties daktaro Freudo mokinys, ir psichoanalizės žinios jam labai praverčia atskleidžiant nusikaltimus, tai laidos vedėjai nutarė šiek tiek plačiau aptarti klasikinę psichoanalizę, jos naudą, ar ten tikrai viskas apie seksą, na, ir ta proga dar mėgino nustatyti, kaip teisinga sakyti – „schizofrenija“ ar „šizofrenija“. Rasai tai buvo proga prisiminti savo pirmą aukštąjį išsilavinimą – psichologiją, na, o pabaigoje dar buvo paminėti detektyvų rašytojai, kurie pasinaudojo psichoanalizės motyvais savo herojams ir siužetams kurti ir kuriems tai neabejotinai pavyko.
Rekomendacijos: Franko Talliso 7 knygos apie jaunąjį psichoanalitiką Maksą Libermaną ir jų pagrindu sukurtas serialas „Vienos kraujas“; amerikietis detektyvų rašytojas Rossas Macdonaldas (lietuviškai yra jo „Pražūtingas baseinas“, „Nešvarūs pinigai“, „Šalta mirties ranka“, daugiau – angliškai, yra išversta į rusų ir lenkų kalbas).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ką jau ką, bet detektyvinius serialus laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai aptarinėja neretai, tad kodėl to nepadarius ir šį kartą, juo labiau, kad vykusiai sutapus aplinkybėms naują serialą „Rezidencija“ (The Residence) pasižiūrėjo ir Rasa, ir Ernestas. Serialas jau spėjo pagarsėti gerais įvertinimais, bet ar tai nors kiek sutrukdė Rasai jį kritikuoti? Žinoma, ne. Labiausiai kliuvo šio iš tiesų dinamiško komedijinio serialo palyginimui su filmu „Ištraukti peiliai“: argumentus patys išgirsite laidoje. Ernestas nepasidavė ir tvirtai gynė savo (kitokią) nuomonę. Tad ta pačia proga buvo aptarti dar keli iš naujesnių detektyvinių serialų, nuomonę apie kuriuos galėsite susidaryti ir patys, jei turėsite laiko ir noro.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria kelis detektyvinius (ir beveik detektyvinius) romanus, atrastus Vilniaus knygų mugėje, o daugiausiai dėmesio skiria vienai mugės mįslei įminti.

Mugėje laidos vedėjams didelį įspūdį padarė nesuvokiamo ilgio gerbėjų, trokštančių gauti rašytojo Chriso Carterio autografą, eilės. Ganėtinai egzotiškas atrodė ir pats detektyvų autorius, kaip kokia roko žvaigždė, ir visa tai vedėjus paskatino nusipirkti bent po vieną Carterio knygą, kad jas perskaitę įmintų rašytojo populiarumo paslaptį.

Šitaip laidoje buvo išsamiai aptarti du romanai – „Krucifiksas“ ir „Mirties skulptorius“: jų siužetinės ypatybės, atmosferos kūrimo taktikos ir herojų konstravimo modeliai, o aptarimo finale klausytojai gaus ir populiarumo paslapties išaiškinimą.

Laidoje taip pat kalbėta apie estų rašytojo Reino Raudo lietuviškai išverstą romaną „Tobulo sakinio mirtis“, kuris mugėje buvo atsargiai pozicionuojamas kaip šnipų trileris bei Valdo Barto distopinį nuotykių romaną „Miestas anapus“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvų istorijoje seniai žinomos įvairios vietovės, kuriose žmogžudysčių (ir, žinoma, jų tyrimų) skaičius gerokai didesnis negu beveik bet kur kitur. Tai ir jaukus St Mary Meadas, kuriame gyvena kukli pagyvenusi ponia mis Marpl, ir Oksfordas su savo apylinkėmis, kur (įvairiais gyvenimo laikotarpiais) gyvena ir dirba inspektorius Morsas, ir, žinoma, pagarsėjęs Midsomeris – tai tik keli pavyzdžiai. Laidoje vedėjai su malonumu prisimins dar vieną (nors iš tiesų tai du, kaip netrukus paaiškėti) tokią vietovę – Švedijos pajūrio kurortą Hiuvenesetą, apie kurio žmonių gyvenimą ir nepaprastus nuotykius rašo garsi švedų detektyvų autorė Kristina Ohlsson. Kadangi jau keturi stori jos detektyvai išversti į lietuvių kalbą, Rasa ir Ernestas, perskaitę naujausią iš jų, nutarė plačiau apie jį pakalbėti. Nors iš pat pradžių buvo galima įtarti, kad čia esama ne tik literatūrinio intereso – Ernestas seniai domisi vieno iš pagrindinių šios detektyvų serijos herojų, buvusio finansininko Augusto Strindbergo, atsikrausčiusio iš Stokholmo į Hiuvenesetą, nauju verslu – naudotų daiktų parduotuve.
Tad bus kalbama ir apie šį verslą, ir apie panašius švediškus miestelius, prie kurių natūraliai prisidės dar vienas – Fjolbaka, ne kartą aprašytas kitos švedų detektyvų autorės Camillos Läckberg detektyvuose apie rašytoją ir seklę mėgėją Eriką Falk.

Rekomendacijos: Kristinos Ohlsson detektyvai: „Audrų stebėtojas“, „Ledlaužis“, „Šešėlis“ ir „Gyvybės ratas“; Camilos Läckberg detektyvai apie Fjolbaką (tik ne „Auksinis narvelis“ ir tirbūt ne trilogija, parašyta kartu su Henriku Fexeusu; o jei kam įdomu, už ką skiriama „Patrona“ premija, siūloma paskaityti Pascalio Engmano „Žiurkių karalius“, „Našlės“ ir „Ugnies žemė“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidoje ieško tų kelių siužetinių ėjimų ar koncepcijų, kurios nedelsiant signalizuoja, kad detektyvinį romaną (ar serialą) turbūt teks skaityti iki pabaigos. Na, arba atvirkščiai – mesti po penkiolikos minučių.

Į tyrinėtojų rankas pakliuvo ir buvo išsamiai išnagrinėti du serialai (tiksliau formuluojant - jų pirmosios penkiolika minučių) – klasika tampantis „Žmogžudystės viename name“ ir apynaujis, paties Abiro Mukherjee rekomenduotas „Virdee“ bei Iaino Pearso romanas „Likimo pirštas“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tradicinė japoniškų detektyvų apžvalga visai nejuokais paklūsta tradicijoms – visų pirma, tradicija jau yra pats jos pasirodymas, antra, laidos vedėjai ir vėl nesutilpo į vieną laidą, norėdami aptarti visas naujienas. Tad taip ir išėjo, kad šioje laidoje bus daugiausiai kalbama apie naują reiškinį Japonijos detektyvų scenoje (beje, sumanios šių detektyvų vertėjo žmonos dėka netrukus pasirodžiusį ir angliškai skaitančiame, taigi globaliame, pasaulyje). Reiškinys dvejopas: neįprastas yra ir pats detektyvų autorius Uketsu, pasirodantis vaizdo įrašuose su kostiumu ir kauke, ir jo sukurtas detektyvinių istorijų pasakojimo būdas aiškinantis įvairius paveikslėlius ir vėliau siejant juos į vieną visumą. Kadangi japonai mistifikacijas mėgsta (ką iliustruoja ir vienas tikras įvykis Vilniaus knygų mugėje 2008 m., apie kurį užsimena laidos vedėjai), tai ir pats Uketsu, ir jo detektyvai labai greitai išpopuliarėjo.
Tačiau tai ne viskas - dar aptariamas tradicinis japoniškas (kitaip tariant, labai nuodugnus, painus ir sudėtingas) klasiko Seicho Matsumoto „Tiria inspektorius Imanišis“ (Inspector Imanishi Investigates) ir pagal vakarietiškus žanro standartus (kitaip tariant, sekant Agatha Christie) parašytas Shizuko Natsuki detektyvas „Žmogžudystė prie Fudzi kalno“.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis