Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą laikusius gyvybingu inspiracijų šaltiniu.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Gija Kančeli (1935-2019) yra neabejotinai ryškiausias Sakartvelo kompozitorius, kurio biografija skyla į dvi dalis: gyvenimą tėvynėje, kur jis garsėjo kaip simfonistas, kone šimto filmų muzikos autorius, taip pat garsiojo režisieriaus Roberto Sturua nuolatinis spektaklių bendradarbis, ir pasitraukimą emigracijon, kai gyvendamas Berlyne ir Belgijoje, kompozitorius išsilaisvino nuo jį kiek kausčiusio ankstesnės epochos reglamento ir pasinėrė į kontempliatyvią filosofinę raišką, išgarsinusią jį visoje Europoje.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šiuolaikinėje kino industrijoje dažniausiai dirba jai atsidavę kompozitoriai, tačiau retsykiais muziką kinui rašo ir tie, kas į tą sritį užklysta tik epizodiškai. Tokie autoriai atsineša kitonišką požiūrį ir priemonių arsenalą, pasiūlydami kiek mažiau standartinius muzikos takelių sprendimus.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Žymiausias Ukrainos kompozitorius Valentynas Silvestrovas (g. 1937) dar 1982-aisiais sukūrė Penktąją simfoniją – ne tik nacionalinės, bet ir europinės muzikos etapinį kūrinį. Tai neįprastas opusas, tarsi begalinis lūkuriavimas ir užsimiršimas, pradedamas nuo santūrios kulminacijos ir toliau aidintis nelyg svajingų skambesių jūra.
Po 41-rių metų šią idėją naujai apmąsto ukrainiečių kompozitorė Alla Zagaykevych (g. 1966). Jos elektroakustiniai „Silvestrovo peizažai“ (2023), kuriuose įterpti ir kai kurie Silvestrovo simfonijos elementai, nukelia į gerokai niūresnius ir melancholiškesnius kontekstus, atspindinčius dabarties patirtis ir nuotaikas.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Bostone įsikūręs 24 solistų choras „The Crossing” dainuoja tik šiuolaikinę muziką. Tai įvairių kartų amerikiečių kompozitorių kūriniai, pasižymintys sudėtinga harmonija ir ritmika, įdomia retorika ir virtuozinių balso galimybių reikalaujančiais sumanymais. Daugelyje iš beveik 200 užsakytų „The Crossing“ kompozicijų nagrinėjamos socialinės, aplinkosauginės ir politinės problemos. Choras išleido 37 leidinius, pelnė keturis „Grammy“ apdovanojimus už geriausią chorinį atlikimą ir dešimt „Grammy“ nominacijų per devynerius metus iš eilės.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Amerikiečių kompozitorius Terry Riley (g. 1935) dar jaunystėje išgarsėjo konceptualiais minimalistiniais kūriniais, iškart tapęs klasiku. Jo muzika deklaruoja ištikimybę Šiaurės Indijos ragoms, jų dermėms ir ritmams, indų kultūrai ir filosofijai. Riley itin patyręs ir išradingas improvizuotojas, nemažą dalį kūrinių atliekantis pats įvairiais klavišiniais instrumentais ir dainuojantis. Vėlyvoji jo kūryba, pristatoma laidoje, labai spalvinga ir nenuspėjama, gausi kultūrologinių nuorodų ir kunkuliuojančios gyvybės.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Britų saksofonų kvartetas iš Mančesterio susikūrė 1985 metais, ir dabar laikomas svarbiu šiuolaikinės muzikos scenos dalyviu. Ansamblio repertuaras vinguriuoja savotišku viduriu, vengiant radikalių eksperimentų ir laikantis nuosaikiai modernių, dažnai su populiariąja muzika – džiazu, pop ir folkloru – susijusios kūrybos standartų. Apollo artistai puikūs ansamblistai, kokybiško garso ir puikios reakcijos muzikantai.


Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Australų biomedikas ir garso menininkas Alanas Lambas (1944-2025) įrašinėjo ir komponavo kūrinius iš telegrafo stulpų ir laidų zvimbesio: kartą tai buvo net 10 mylių ilgio objektas, o pagrindinis „atlikėjas“ – tiesiog vėjas.
Komponuojanti ir improvizuojanti violončelistė Lucy Railton, dabar gyvenanti Berlyne, dažniausiai kuria drauge su bendraautoriais, ieškodama tinkamos aplinkos ir akustikos erdvių, panirdama į itin asketišką ir kontempliatyvią būseną.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Prancūzų radikalas Raphaëlis Cendo (g. 1975) linkęs į tokią ekstremistinę ir brutalią raišką, kad jo muzika lyginama su situacionistų judėjimo idėjomis, Lietuvoje žinomomis iš Guy Debord’o tekstų. „Nežinau nė vieno meno kūrinio, kuriame nebūtų pertekliaus”, teigia Cendo, drastiškai režisuodamas kone teatrine materija virstančias kompozicijas, laužančias įprastines normas, atlikėjams verčiantis per galvą ir tampant daug lemiančiais muzikos aktoriais.
Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Paryžietis Frankas Bedrossianas (g. 1971) kuria nepaprastai dramatišką muziką, kupiną kontrastų, tankių kontrapunktų ir be galo įvairių tembrų. Jo estetika paveikta laisvojo džiazo agresyvumo, spektralistinio komplikuotumo ir ekspansyvaus avangardo retorikos. Pertekliniai informacijos srautai, kunkuliuojanti energija ir sudėtinga dinaminė plėtra tarsi sintezuoja 21 amžiaus pradžioje vėl grįžtantį itin sudėtingą muzikinės kalbėsenos būdą.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Kompozitorė Charlotte Bray (g. 1982) nardina į subtilias garsines vizijas, neretai driekiančias keistus laiko tiltus su rafinuota 20 amžiaus pradžios muzika. Jaunesnioji kolegė Grace-Evangeline Mason (g. 1994) laikoma viena labiausiai laiko dvasią perteikiančių kūrėjų, kurios eteriniai garsų pasauliai paveikti meno, poezijos ir literatūros.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama begalinės transformacijos įspūdžio.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaigtą kompoziciją, paveiktą Joyce‘o, Mallarmé ir Kafkos idėjų, sukonstruotą kaip originalus labirintas, kuriame pianistas klaidžioja paties pasirinktais maršrutais.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akustinių veidrodžių ornamentais.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžininkų Europoje ir Amerikoje opusais.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje buvo aštrialiežuvis ir beatodairiškas kritikas, drąsiai į miltus sumaldavęs užkliuvusius autoritetus. Jo teorinio įniršio taikiniais tapdavo netgi mokytojai – jam tiesiogiai dėstęs Olivier Messiaenas ir ypatingą technologinę įtaką daręs Arnoldas Schoenbergas, kurio serijinio metodo absoliutumo Boulezas niekad neneigė. Vis dėlto, būta ir visai kitokio atvejo: Boulezas tiesiog dievino Antoną Weberną ir jo muziką.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis