Mėnesis be ministro, ignoruojant bendruomenės kritiką paskirti viceministrai ir vieno iš jų atsistatydinimas vos po kelių dienų darbo, galiausiai – antrą kartą pateikta Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Ar po virtinės skandalų dar įmanoma atkurti pasitikėjimą Kultūros ministerija?

Vertėjams skiriama Straelenerio premija, laikoma svarbiausia Vokietijoje, taip pat viena reikšmingiausių Europoje, atiteko vertėjai Claudiai Sinnig už Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą į vokiečių kalbą. Vertėja neslepia, kad karas Ukrainoje vokiečius privertė atsisukti į Rytų Europos šalių literatūrą, todėl ji ragina išnaudoti šią progą.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – prestižinė Bookerio literatūros premija paskelbė apie naują iniciatyvą – nuo kitų metų ji bus teikiama ne tik geriausiam romano autoriui, bet ir geriausiai knygai vaikams.

„Ką apie mus kaip visuomenę pasako tai, kad aukšto rango viešas asmuo renkasi klastotę ir dar tai patvirtina žiniasklaidai?“ – mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.

Lenkų režisierius Jakubas Skrzywanekas savo gimtinėje išgarsėjo nepatogias temas keliančiais spektakliais. Vienas ankstyvųjų jo kūrinių „Mein Kampf“, nagrinėjęs fašizmo kilmę, lėmė tai, kad menininkas aštuonerius metus nedirbo valstybiniuose teatruose, negavo kūrybinių stipendijų. Kaune spektaklį pagal Adomą Mickevičių statantis režisierius sako, kad už kūrybinę laisvę yra pasirengęs mokėti atitinkamą kainą.

„Mano šalis vis labiau praranda moralę ir žmogiškumą“, – sako Izraelio kino kūrėjas Nadavas Lapidas. Anot jo, kažkas negerai kolektyvinėje Izraelio sieloje. Kamuojamas prieštaringų jausmų tėvynės atžvilgiu, Lapidas paliko Izraelį ir nevengia jį kritikuoti savo filmuose. Naujausias jo darbas „Taip“ šiuo metu rodomas Lietuvoje.

Ved. Justė Luščinskytė
Red. Indrė Kaminckaitė

In memoriam Kostas Smoriginas.

Kultūros asamblėja ragina atriboti politikus nuo kultūros renginių. Kaip tai sekasi daryti kultūros organizacijoms regionuose?

„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą išgirdo NARA žurnalistai, nutarę keliauti po mažesnius Lietuvos miestus ir išgirsti ten gyvenantį žmogų, patyrinėti, ar skirtis tarp vadinamojo Vilniaus elito ir likusios Lietuvos egzistuoja.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pasakojimas apie Mirusiųjų dienos tradicijas Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse.

„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.

Kauno kapinių istorijos susipynusios tarpusavyje – daugybės miestui ir valstybei nusipelniusių asmenų kapai į Eigulius, Petrašiūnus ar Aukštąją Panemunę perkelti uždarant kapines miesto centre. Šiandien pastarųjų teritorija vadinama Ramybės parku. Vėlinių proga jame pasivaikščioti kviečia Kauno kapinių žinovas gidas Laimonas Užomeckis.

„Dabar lietuviai gauna mikrofoną kalbėti apie save“, – sako performanso bienalės „Performa“ kuratorius Jobas Pistonas. Šiemet šiame prestižiniame Niujorko renginyje specialus dėmesys suteikiamas Lietuvai.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?

Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.

Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.

„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.

Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.

Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?

Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus regi Sąjūdžio metraštininkas Leonas Glinskis?

Šią savaitę Vilniuje įvyko Skeptikų draugijos organizuojama konferencija Skepticon – On Bullshit (lietuviškai – apie šūdmalą), atsispiriant nuo amerikiečių filosofo Hario Frankfurto teorijos apie šių dienų komunikacijos abejingumą tiesai. Kaip, organizatorių žodžiais tariant, šūdą mala rinkodaristai ir žurnalistai?

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV menininkų lapkritį planuojamas rengti masinis kūrybinis protestas nukreiptas prieš Trumpo administracijos veiklą, Niujorko centrinėje traukinių stotyje žmogiškumą ir įvairovę švenčianti instaliacija, Airijoje kitąmet įsigaliosianti bazinių pajamų menininkams tvarka bei naujas Jacob Collier muzikos albumas.

Ar gali būti, kad lietuviai vis dar nepažinę tikrojo kompozitoriaus Čiurlionio? Apie klaidingas Čiurlionio interpretacijas ir tai, kodėl jis vis dar nėra pasaulinė žvaigždė, pokalbis su jo kūrybos tyrėju, graikų muzikologu ir kompozitoriumi Charalampos Efthymiou.

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Ji komentare svarsto, kas gali pasinaudoti šiuo kultūros bendruomenės judėjimu.

Fizika ar dailės istorija? Ką pasirinktumėte? Kaunietė Virginija Vitkienė neslepia, kad po vidurinės teko savęs paieškoti, bet šiandien jaučia, kad yra geriausioje vietoje, kokioje galėtų būti. Nuo rugsėjo vidurio ji yra Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, iki tol vadovavo Kauno bienalei, Europos kultūros sostinės projektui ir Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Biografija solidi ir tarptautiška, tad kas menotyros daktarę laiko Kaune?

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija – mėtoma iš rankų į rankas, o Inga Ruginienė, aukodama kultūrą, rūpinasi savo tikslu būti ministre, teigia Simonas Kairys. Vienintelis būdas stabilizuoti politinės suirutės situaciją – socialdemokratams susigrąžinti Kultūros ministeriją, sako Šarūnas Birutis. Buvę kultūros ministrai sutaria: politinis sąmyšis kultūros politiką jau nubloškė pora metų atgal.

Viešojoje erdvėje girdimi balsai,  sakantys, jog kultūros bendruomenės protestas ir jo organizatoriai kišasi į politiką. Kiek politizuotas kultūros bendruomenės protestas ir ar jo lyderiai nesirengia pasukti į politiką?

„Deja, Portugalija, Lietuva ir daugelis kitų šalių nėra išimtis – kultūra pernelyg dažnai traktuojama kaip prabanga, o ne kaip demokratiniam gyvenimui būtina viešoji paslauga. Kraštutinės dešinės ir autoritarinės jėgos toliau skleidžia klaidingą idėją, kad kultūra priklauso elitui ar atsieta nuo paprastų žmonių. Tai tiesiog netiesa“, – sako portugalų
teatro kūrėjas, Avinjono festivalio meno vadovas Tiago Rodriguesas. Jis palaiko Lietuvos kultūros bendruomenę ir žada galimai stiprėsiantį Avinjono dėmesį mūsų scenai. 

„Rusijos karo Ukrainoje kontekste operos apie istorinę lietuvių kovą prieš Vokiečių ordiną pastatymas turėjo tapti tautinės savimonės aktualizacija“, – apie rudens sezono pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusią „Lietuvių“ premjerą sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Ar pastatymas pateisino šį lūkestį? 

Kultūros ir meno žmonių kuriamas turinys geras, tik jį pristatyti reikėtų populiariau, mano informacinį karą tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius. Kad gerai dirbti pagrindinį savo darbą kovoje su dezinformacija yra efektyviau nei kapotis komentaruose, mano ir socialinių tinklų turinio kūrėja istorikė Kristina Petrauskė. Taigi kaip paprastam kultūrininkui nesusideginti einant į eilinį informacinio karo mūšį?

„Mano idėja buvo pateikti atsvarą visoms šitoms tragiškoms laidoms, kurių įkalinta yra labai didelė Lietuvos dalis“, – apie savo ilgametį projektą apie sudėtingose socialinėse aplinkose gyvenančius žmones ir dažnai skandalizuotą bei šališką jų reprezentavimą populiariojoje žiniasklaidoje sako fotografas Artūras Morozovas. Šią savaitę dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatyta Gailės Garnelytės režisuota dokumentika „Sutikau žmogų“, bandanti užčiuopti jautrų fotografo žvilgsnį į savo personažus ir kontrastingus jų gyvenimų scenarijus. 

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.

„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstracijų, streikų, pilietinio nepaklusnumo <...> Buvo baiminamasi, kad visuomenė palaikys menininkus ekstremistais. Tačiau svarbu suprasti: būti radikaliu šiame kontekste nereiškia pulti – tai reiškia ginti tai, kuo giliai tikime“, –
patarimu protestuojančiai Lietuvos kultūros bendruomenei dalijasi vengrų režisierius Arpadas Schillingas. Ar įvykiai Lietuvoje iš tiesų primena Slovakijos ir Vengrijos scenarijus?

Geriau būtų, jei protestų nereikėtų, bet kai vyksta, svarbu fiksuoti istoriją, mano fotografė Karolina Gembara iš Lenkijos. Ji su kolegomis prieš keletą metų įkūrė internetinį Viešų protestų archyvą. Jo veikla pristatoma šią savaitę Kaune atidarytame trečiajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA. 

Ignotas Adomavičius vakar atsistatydino iš ministro pareigų, tačiau koalicijos dėlionė kol kas nesikeičia ir Kultūros ministerija lieka Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ rankose. Kultūros asamblėja tvirtai laikosi nuostatos, kad Kultūros ministro portfelio perdavimas „Nemuno aušrai“ kelia grėsmę kultūros ir žodžio laisvei. Ar ir jei taip, kaip šį nerimą pateisino pirmoji savaitė, kuomet Kultūros ministerija patikėta „Nemuno aušrai“? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite, vertėja Toma Gudelyte ir protestų tyrėja Rėda Brandišauskiene.

Ar kultūros bendruomenė žino, kokio kultūros ministro nori? Pokalbis su buvusiu kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, asociacijos LATGA tarybos nariu, režisieriumi Donatu Ulvydu ir TSPMI docente, vizualaus meno daktare Egle Grėbliauskaite.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. 

Režisierius Valentynas Vasyanovičius
savo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.

Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. 

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londone
pavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.

„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. 

Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gavelio
vidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė.
 
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.

Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis
vyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.

„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.

Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė iš
Niujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metro
pranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasaulio
kultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.

„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.

Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.

Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.

Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.

Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.

„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.

„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.

Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. <...> Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.

Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.

„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.

Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.

Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. <...> Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.

„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.

Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.

Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.

„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.

Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.

„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.

„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Arminas Bižys

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.

Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.

Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.

„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.

Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet analizuojama valstybingumo tema. Apie stovyklą pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Parodoje lankosi Urtė Karalaitė.

Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – libaniečių muzikanto ir politinio aktyvisto Ziado Rahbanio laidotuvės ir jį prisimenantys tautiečiai, Šiaurės Airijoje uždaromas jaunimo choras bei literatūrologo svarstymai apie tai, kad visuomenės poliarizaciją gali sumažinti poezija.

„Kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.

Kolekcininkas Darius Mikalajūnas prieš šešerius metus nusprendė rinkti nuotraukas, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvos prezidentai. Surinko beveik 400 ir sudėjo į knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.

Neseniai Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už architektūros teoriją ir sklaidą įvertintas dr. Vaidas Petrulis pabrėžia, kad reikia debatų ne tik apie paveldą, bet ir apie šiuolaikinę architektūrą. Kaunietis tiki, kad nebepakanka kalbėti apie architektūrą kaip fizinę formą, todėl ypač vertina naujosios tyrėjų kartos požiūrį. Architektūrologą kalbina Kotryna Lingienė.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

A. Bekeraitytės-Popierės nuotr

„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodama
į nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščinskytė.

2022-aisiais 33 dienas Bučą buvo okupavę ir civilius kankino bei žudė rusų kariai. Du šimtus tris žmones iš okupuotos teritorijos išvežė Konstantinas Gudauskas – lietuvių kilmės Kazachstano pilietis vėliau pramintas Bučos angelu. Jo pasakojimas tapo filmo „Buča“ scenarijumi. Su Bučos angelu bendravo Kotryna Lingienė.

Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė. Neseniai šią jos kūrybą įvertino ekspertai, o dabar su ja susipažinti galima ir Venecijos bienalėje. Pasakoja Marius Eidukonis. 

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV išstojimas iš UNESCO, nykstanti prancūziška čiužinių gamybos tradicija bei Varšuvos centre Stalino laikus menančio dangoraižio 70-metis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

„Šiandieninis menininkas turi išmokti laviruoti – tarp savęs ir algoritmo, tarp dėmesio ir autentiškumo, tarp pagarbos kūrybai ir gebėjimo ją parduoti“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. Jis parengė komentarą apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.

„Turint omeny pastarojo meto polinkį sugrįžti prie įvairiausių senienų, galbūt žmonės
pradės namuose įsirenginėti telegrafus ir po dešimtmečio siųsime vieni kitiems telegramas?“ – svarsto vienas iš parodos „Adresatas šiuo metu yra... pasiekiamas“ kuratorių Jurgis Atroškevičius. Žvilgsnis į besikeičiančias komunikacijos technologijas pateikiamas Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Parodoje apsilankė Indrė Kaminckaitė.

Šią savaitę festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. Akustinės melancholijos meistrai, balansuojantys tarp indie-folko, bliuzo ir subtilios elektronikos, šįkart pasirodė su orkestru, diriguojamu Jievaro Jasinskio. Grupės lyderis Finas Greenallas sako, kad pats kūrėjas yra vienintelė įdomi muzikos dalis.
„Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską.“ Kaip jis įsileido netobulumą į savo kūrybą ir kokius iššūkius kėlė šis priėjimas koncertuojant su orkestru, teiraujasi Urtė Karalaitė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.

Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. 

„Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.

Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.

„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.

Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. 

Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. 

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išgyvena tylų irimo procesą, neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, todėl reikia kuo skubiau rūpintis pastato įveiklinimu. Ar sustabdysime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų griūtį? Domisi Jolanta Kryževičienė.

Kaip kamera gali tapti priemone pasauliui, kitiems ir sau tyrinėti? Šį klausimą kelia instaliacija „Kauno dienoraščiai“, kurią kūrė šiame mieste gyvenantis Ukrainos jaunimas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga su Rūta Dambravaite.

„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.

Kuriasi Lietuvos fotografijos meno draugija. Kuo ji skirsis nuo Fotomenininkų sąjungos ir kokias Lietuvos fotografijos lauko problemas spręs? Aiškinasi Urtė Karalaitė.

Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu „Už nuopelnus“ kryžiumi apdovanojo buvusią Thomo Manno kultūros centro vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę. Ji sako: vargu, ar šiandien pakartotų tokią prieš 30 metų vykdytą avantiūrą. V. T. Jonušienę kalbina Marius Eidukonis.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Partizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.

In memoriam Jurgis Rimvydas Palys.

Kodėl Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose sužibėjo „Stasys Museum“?

„Kasos aparatas įdomesnis nei šio menininko paveikslai“. „Vidutinių niekam nereikia“. „Turbūt tavo tėvams labai gėda“. Šios Lietuvos menininkų išgirstos frazės tapo grafikės, dailininkės Urtės Jasenkos performanso „Blogiausi“ dalimi. Menininkė šiuo darbu kviečia susimąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei kūrėju.

Pasaulio kultūros apžvalgoje apie duris po gaisro atveriantį Brazilijos nacionalinį muziejų, naują „Chanel“ mados namų žurnalą bei Barbaros Streisand duetų albumą.

„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą <...>?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.

„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“, – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius.

Valstybės dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje atidaroma paroda, skirta Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Apie šią asmenybę, kitus modernios Lietuvos respublikos prezidentus ir jų giminaičius, istorinės prezidentūros misiją ir kasdieną pasakoja muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.

„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.

Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.

Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.

„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.

Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.

Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė