Urugvajus – nedidelė, bet kultūriškai stipri Pietų Amerikos šalis, įsikūrusi tarp Brazilijos ir Argentinos. Jos ritmas lėtas, oras prisotintas Atlanto vėjo ir būgnų aidų, o žmonės – atviri, kūrybingi, laisvės dvasios kupini.

Ved. Laurynas Vytas

Tarp kalnų, fiordų ir šalto vėjo gimsta garsai, kurie skamba tarsi gamtos aidai. Norvegijos muzikinis pasaulis – tai tylos ir triukšmo dialogas, kuriame susitinka tradicinės liaudies melodijos, elektroniniai eksperimentai, industrial tamsa ir arktinis minimalizmas.

Ved. Laurynas Vytas

Tarp Kaukazo kalnų keterų ir Juodosios jūros vėjų glūdi Sakartvelas – šalis, kur kalba ir muzika susilieja į vieną kvėpavimą. Tai vieta, kur balsas tampa instrumentu, o garsas – malda. Nuo senovinių daugiabalsių giesmių iki Tbilisio naktų – Sakartvelas kalba garsais, kurie peržengia laiką

Ved. Laurynas Vytas.

Muzika Nyderlanduose visada buvo glaudžiai susijusi su šia kalbine įvairove: nuo drąsių poetinių tekstų iki šalto, ritmiško garsyno, kuriame kalba tampa dar vienu instrumentu. Čia žodžiai dažnai maištauja, kartais šnabžda, kartais rėkia – bet visada atspindi šalies daugiabalsiškumą.

Ved. Laurynas Vytas

Ši „Kalbos Odisėjos“ laida – ypatinga. Joje skambės keturiolika kūrinių iš keturiolikos šalių. Tai atrinkti kūriniai, prie kurių verta sugrįžti – jie tarsi pažymėtos stotelės mūsų bendrame maršrute.

Grojaraštis:
1. Control Machete - Comprendes, Mendes?
2. Dim out - John Blund
3. Flavien Berger - Rétroglyphes
4. Tarsius - Maskara
5. Charlotte Adigery & Bolis Pupul - HAHA
6. Dub Addiction - Cambodia
7. Gato e' Monte - Cumbia Fumanchera
8. Tom Zé - Jimmy, Renda Se
9. Marcus Harvey - You Wouldn't Understand
10. Boom clap Bachelors - Skynd Dig Langsomt
11. Aoki Takamsa, Tujiko Noriko - Doki Doki Last Night
12. Hanagae - HOA
13. Steintor Herrenchor - Luisa
14. Siekiera - Misiowie Puszyści



Ved. Laurynas Vytas

Pietų Afrika – tai šalis, kurioje susitinka vienuolika oficialių kalbų, šimtai tarmių ir daugybė pasaulių vienoje teritorijoje. Zulu ir xhosa giesmės čia skamba kartu su afrikanų liaudies melodijomis, sotho, tswana ar venda pasakojimais, o anglų kalba dažnai tampa tarpininku tarp skirtingų bendruomenių. Kiekviena kalba čia ne tik komunikacijos priemonė, bet ir kultūrinė atmintis – istorijos, kurios perduodamos dainomis, ritmais, šokiais.

Ved. Laurynas Vytas

Belgija – nedidelė, bet nepaprastai įvairi šalis Europos širdyje. Čia susitinka trys pagrindinės kalbos – flamandų (olandų), prancūzų ir vokiečių – ir kiekviena iš jų formuoja unikalią kultūros bei muzikos aplinką. Belgija garsėja ne tik savo gotikine architektūra, šokoladu ar komiksų tradicija, bet ir turtinga alternatyvios muzikos scena.

Ved. Laurynas Vytas

Šiame epizode keliaujame į Kolumbiją – šalį, kur muzika, kalba ir kultūra sudaro gyvą, spalvingą mozaiką. Kolumbija garsėja ne tik tropiniais kraštovaizdžiais, bet ir nepaprasta lingvistine įvairove: čia oficiali kalba – ispanų, tačiau šalyje vartojamos daugiau nei 60 indėnų kalbų, taip pat Palenquero – kreolų kalba afro-kolumbiečių bendruomenėse. Ši įvairovė atspindi šalies istoriją, regionų skirtumus ir kultūros gylį, kuris atsispindi ir muzikoje.

Ved. Laurynas Vytas

Lenkijos muzikinis pasaulis įspūdingas. Jis davė pasauliui genialųjį Fryderyką Šopeną – kompozitorių, kurio kūriniai iki šiol užburia viso pasaulio klausytojus. Tačiau Lenkija – ne vien tik klasikinės muzikos šalis . Čia skamba gyvos ir liaudies dainų tradicijos, skambančios per šventes bei folkloro festivalius, o kartu su jomis klesti šiuolaikinės scenos – nuo popmuzikos ir roko iki elektronikos. Muzika Lenkijoje yra tarsi kultūrinis veidrodis, atspindintis tiek praeities tradicijas, tiek dabarties ritmus.


Ved. Laurynas Vytas

Kalbos Odisėja“ šįkart keliauja į Kambodžą – šalį, kurios kultūra jungia senąsias Angkoro civilizacijos tradicijas, kolonijinės istorijos atspaudus ir šiuolaikinio miesto ritmus. Muzika čia neatsiejama nuo kasdienybės ir dvasinio pasaulio: nuo apeiginių arak melodijų, skirtų dvasių pašaukimui, iki pinpeat orkestrų, lydėjusių šventyklų ceremonijas.

Ved. Laurynas Vytas

Aštuntasis „Kalbos odisėjos“ epizodas keliasi į Prancūziją – šalį, kurioje kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi tapatybės dalis. Čia itin saugoma jos gramatika, tartis ir net naujų žodžių kūrimas, o kasdienėje kalboje jaučiama melodija ir ritmas, kuriuos prancūzai vertina taip pat, kaip gerą vyną ar sūrį. Nuo Paryžiaus bulvarų iki Bretanės pakrančių prancūzų kalba skamba skirtingais akcentais ir intonacijomis, atspindėdama regionų įvairovę.

Ved. Laurynas Vytas

Šįkart „Kalbos odisėja“ mus nukels į Rytų Azijos širdį – Pietų Korėją – šalį, kur senovinė konfucianizmo dvasia susilieja su ultramoderniu pasauliu. Nuo kalnų šventyklų tylos iki neoninių Seulo gatvių triukšmo – Korėjos kultūroje egzistuoja savita pusiausvyra tarp senų tradicijų ir technologijų pažangos.

Ved. Laurynas Vytas

Vokietyja - Tai vieta, kur sakiniai tokie ilgi, kad spėtum pasidaryti kavos, kol kas nors baigs mintį. Kur net jausmai turi griežtą gramatiką.

Vokietijoje kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir konstrukcinis menas. Ji tarsi šveicariškas peiliukas: ilga, sudėtinga, bet visada praktiška. Ir ši kalbos logika persikelia į muziką – čia emocijos išreiškiamos ne pliūpsniu, o tvarkingu, gerai sukonstruotu garsų planu.
Šiame epizode ieškosime, kaip vokiečių kalba skamba muzikoje – ne tik „eins, zwei, drei“, bet ir širdies dūžiai, paslėpti po šarvuotu sakinys–veiksnys–tarinys deriniu.

Ved. Laurynas Vytas

Penktasis „Kalbos odisėjos“ epizodas keliasi į Braziliją – didžiulę, daugiatautę šalį, kur kalba ir muzika yra neatsiejama kasdienybės dalis. Brazilijoje portugalų kalba įgavo savitą skambesį – švelnesnį, ritmingesnį, labiau dainingą. Ji tarsi sukurta skambėti dainose, tarp žmonių balsų ir miesto triukšmo.

Ved. Laurynas Vytas

Danija - viena seniausiu monarchijų pasaulyje, garsėjanti savo vikingų palikimu, jūros kultūra ir išskirtiniu minimalistiniu skoniu. Tai šalis, kur kasdienis gyvenimas pulsuoja tarp šiaurietiško praktiškumo ir gilaus estetinio pojūčio – nuo architektūros iki muzikos.
Danų kalba – sudėtinga net patiems danams: garsų „ryjimas“, subtilios intonacijos ir žodžių junginių melodika kuria unikalų skambesį, kuris atsispindi ir muzikoje. Nuo pasakojimu apie jūrininkų keliones ir mitologines būtybes, iki šiuolaikinės alternatyvios elektronikos ir introspektyvios popmuzikos – danų muzika neretai persmelkta švelnaus melancholiškumo ir kasdienybės poezijos.

Ved. Laurynas Vytas

Tekančios saulės šalis – Japonija. Salynas, kur susipina senovinė samurajų dvasia, šintoistinės šventyklos ir šiuolaikinės technologijos. Tūkstantmečius puoselėjama estetikos samprata, pagarba tylai ir gamtai – visa tai atsispindi ir japonų muzikoje. Tonalinė japonų kalba pasižymi melodinėmis intonacijomis – žodžių reikšmę gali keisti netgi balsų aukščio variacijos. Ši kalbos muzikalumo prigimtis daro tiesioginę įtaką ir muzikos skambesiui. Nuo archajiškų gagaku rūmų melodijų… iki šiandienos city pop ar eksperimentinės elektronikos – muzika čia yra ne tik menas, bet ir būdas perteikti emocijas, istoriją bei kolektyvinę atmintį. Tarp daugiau nei 15os oficialiai pripažintų kalbinių dialektų skamba saviti garsynai, kurie kuria unikalų muzikinį peizažą.

Antrojo laidos „Kalbos odisėja“ epizodo dėmesio centre – didžiausia Šiaurės Europos valstybė, konstitucinė monarchija, laikoma viena turtingiausių pasaulyje, ir šalis, kurios kultūrinis identitetas yra giliai įsišaknijęs gamtos pasaulyje – Švedija!

Istoriškai ji – vikingų, ūkininkų, žvejų ir miškų kraštas. Ilgos, tamsios žiemos – puiki terpė turtingam folklorui ir giliai literatūrai, o šviesios vasaros įkvepia muziką, festivalius ir kuria tradicijas gamtoje. Turinti plačią kalbos dialektų įvairovę Švedija – gilių šaknų šalis.


Ved. Laurynas Vytas

„Kalbos odisėja“ prasideda nuo Meksikos! Tai – galingų senovės civilizacijų – olmekų, toltekų, majų ir actekų – lopšys, o šių kultūrų palikimas tebėra gyvas ne tik archeologijoje, bet ir šiuolaikinėje kultūroje bei kalbose.

Meksikoje nacionalinėmis pripažintos yra net 69-ios kalbos – ispanų bei 68-ios vietinės, ir daug jų yra vartojamos tiek tradicinėje, tiek ir šiuolaikinėje muzikoje. Jauni šalies kurėjai vis dažniau sugįžta prie protėvių kalbų kaip pasipriešinimo ar tapatybės ir kultūros išsaugojimo formos.

Ved. Laurynas Vytas