Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
All content for Čia ir dabar is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?
Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas yra laisvi nuo studijų metai (angliškai „gap year“), ir įkūrė mentorystės organizaciją „Gap Compass“. Taip pat Gintarė Aldonytė, karjeros konsultantė, šiuo metu vadovaujanti vienos privačios mokyklos padaliniui ir ilgai dirbusi su studentais.
Kokių iššūkių gali kilti tapus pamote, patėviu ar kuriant romantinį ryšį su žmogumi, kuris turi vaikų iš ankstesnių santykių? Dažniausias patarimas – nebandyti atstoti tikro tėčio ar mamos. Tačiau kuo tada būti vaiko gyvenime ir kaip dėliotis santykius su kitais sudėtinės šeimos nariais? Pašnekovės – Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė-psichoterapeutė Rimantė Eidukevičiūtė ir mediatore Ūla Dusevičienė, kuri padeda besiskiriančioms šeimoms ir pati nuo penkerių augo su tėčiu ir moterimi, kurią vadina „kita mama“.
Kokie vadovo laiškai nuotoliu dirbantiems žmonėms padeda labiau įsitraukti, jaustis komandos dalimi? Tokius ir panašius klausimus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai aiškinosi eksperimentu apie nuotolinį darbą. Išvadas aptariame su vienu iš tyrėjų – VU Filosofijos fakulteto mokslininku, psichologu Arūnu Žiedeliu. Kalbėsime ir apie socialinius tinklus, technologijas, kurios dirbant iš namų gyvenimą gali veikti labiau nei tikimės.
Laisvalaikiu bėgiojančių žmonių kiti kartais klausia, su filosofine potekste: o nuo ko jūs bėgat? Šį klausimą laidoje užduosiu psichologams, kurių viena iš gyvenimo aistrų yra bėgimas.
Kodėl patys treniruojasi, įveikia maratonus, kokį judėjimo poveikį savo psichinei sveikatai jaučia, ar klientus sportuoti kada nors nukreipia? Atsakys psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė Vita Mikuličiūtė ir šio universiteto profesorius, psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis. Skirsime laiko ir klausimui, kada sportavimas gali tapti priklausomybe.
Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė.
Psichologai pastebi, kad dalis žmonių nenuspėjamos ateities laikais bijo rizikuoti kurti artimus ryšius, poros vengia planuoti, įsipareigoti. Tačiau porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė sako, kad būtent meilė gali būti stipri varomoji jėga nelengvais laikais. Kas padeda įveikti su santykiais susijusias baimes?
Psichologas, nesmurtinio bendravimo lektorius Mykolas Valainis dažnai konsultuoja žmones konfliktų sprendimo klausimais – nuo asmeninių santykių iki įtampų sveikatos įstaigose. Jis sako, kad kai bandome reikšti savo poreikius, būna, jog mūsų prašymą kitas supranta kaip puolimą. Nelengva po spygliuotomis kitų frazėmis pamatyti ir tikruosius kitų poreikius. Kaip mokomasi nesmurtinio bendravimo?
Nemalonūs žmonės ir santykiai šiais laikais dažnai apibūdinami vienu žodžiu: toksiški. Nuodingi. Internete gausu patarimų, kaip tokius atpažinti ir nuo jų atsitraukti.
Psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis sako, kad išgirdus, jog kokį nors žmogų ar jo bendravimo būdą kitas pavadina toksišku, pirmiausia kyla abejonė, ar tikrai taip yra: juk mūsų santykiai turi daug veidų. Laidoje – apie juos ir ribų brėžimą susidūrus su išties piktavaliu elgesiu.
Psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Sigita Valevičienė du dešimtmečius domisi motinyste: mūsų kultūroje, gyvenime ir smegenyse. Šiai temai neseniai skyrė knygą „Motinystės šešėliai“. Į kokius klausimus svarbiausia atsakyti tapus mama, tėčiu arba stebintis šiuolaikine tėvyste iš šalies?
Su viena garsiausių Lietuvoje psichologių-psichoterapeučių, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autore Aušra Kuriene – apie paauglystę ir jos iššūkius. Kas slypi už daugelio įtampą keliančių situacijų ir kas padeda nepamiršti, kad paauglystė gali būti ne tik sunki, bet ir įdomi?
18 metų organizacijai „Gelbėkit vaikus“ vadovavusi Rasa Dičpetrienė smarkiai prisidėjo prie dviejų svarbių pokyčių Lietuvoje: čia nebeliko didelių vaikų namų ir įstatymu draudžiamas fizinis smurtas prieš vaikus. Dabar Rasa – geštalto terapijos praktikė ir savanoriauja įkalinimo įstaigose. „Ten sugrioviau visus įmanomus savo mitus“, – teigia pašnekovė.
Pokalbis apie veidrodžio efektą mūsų gyvenime, arba projekcijas. Kai, pavyzdžiui, piktinuosi tomis kitų žmonių savybėmis, kurių turiu pats, nors nebūtinai tai jaučiu ar pripažįstu. O gal kaip tik – žavimės kitu ir nežinome, kodėl? Laidos viešnia – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Rasa Šilalytė.
Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Giedre Žalyte. Naujoje knygoje „Prieraišumo paradoksai“ ji rašo apie žmogaus vidinį prieštaringumą ir kodėl norint save suprasti, svarbu įsiklausyti, ką sako, pavyzdžiui, tavo vidinis vadybininkas ar gaisrininkas. Ir kaip suprasti, kokias savo psichikos būsenas ištrėmei, nors jos yra natūralios ir reikalingos?
Kokia dirbančio žmogaus savijauta signalizuoja, kad jam gresia perdegimas? Kokios vidinės savybės ir aplinka didina riziką, kad atsidursime ten, kur reikės iš naujo mokytis kurti pusiausvyrą savo gyvenime? Laidos svečiai – knygą „Geltonas feniksas“ apie asmeninę perdegimo istoriją parašęs Almantas Dulkys ir psichologė, geštalto terapijos praktikė Diana Noreikienė, kuri veda ir grupes žmonėms, jaučiantiems perdegimo simptomų.
Prieš daugiau nei šimtą metų vienas garsiausių istorijoje psichiatrų, individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris atkreipė dėmesį, kad kiekvienai asmenybei įtakos turi gimimo eilė šeimoje. Ką apie tai kalba šiuolaikinė psichologija? Ar tikrai mūsų gyvenimo stilių veikia faktas, kad mes pirmagimiai, vidurinieji ar jauniausieji?
Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė, ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja ir Individualiosios psichologijos instituto viena steigėjų Rasa Bieliauskaitė.
Kaip kiekvieno kūnas – sudėjimas, eisena, būdingos veido išraiškos ir kita - atspindi mūsų vidinį pasaulį? Kaip žinant apie tai daugiau galima sau padėti? Laidos viešnios bus kūno psichoterapijos programoje studijuojanti aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė-Širvaitė ir psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė, „Soma studijų centro“ įkūrėja, tarp kurios domėjimosi sričių – bioenerginė kūno analizė, Lietuvoje mažai girdėta ir neįprastai skambanti kūno psichoterapijos kryptis.
Vienas iš dažnų palinkėjimų tam, kam gyvenime trūksta laimės – nustok lygintis ir varžytis su kitais. Vis dėlto daliai žmonių konkuravimas yra energijos šaltinis. Sportininkai sako: be to nebūtų medalių. Apie lyginimąsi su kitais ir savimi įvairiuose gyvenimo kontekstuose - sporto psichologė Aistė Žemaitytė.
Kalbos apie kitus neretai tampa apkalbomis. Kodėl apšnekėti būdinga žmogaus prigimčiai? Ar įmanoma paskalų išvengti ir kaip reaguoti į jų keliamą įtampą, nesusipratimus?
Apie apkalbas – su skirtingų kartų psichologėmis, organizacijų konsultantėmis Mirolanda Trakumaite ir Raminta Aleliūnaite-Kliokmane.
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, apie mūsų visuomenės pokyčius ir psichologinį atsparumą situacijose kai gali jaustis kaip išstumtas iš lėktuvo be parašiuto. Laidos viešnia – majoro laipsnį turinti psichologė, psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
