Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
All content for Čia ir dabar is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.
Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė.
Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne.
Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc.
Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl?
Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste Jurgita Liepone ir psichologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Antanu Kairiu.
Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti?
Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene.
Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau?
Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę. Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui. Ved. Giedrė Čiužaitė
„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai „visos ligos nuo nervų“ ir kas žmogui padeda ramiau senti?Pirmoje „Čia ir dabar“ laidoje po vasaros atostogų – daug klausimų, kurie sukasi ir pokalbiuose prie laužo.
Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?
Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas yra laisvi nuo studijų metai (angliškai „gap year“), ir įkūrė mentorystės organizaciją „Gap Compass“. Taip pat Gintarė Aldonytė, karjeros konsultantė, šiuo metu vadovaujanti vienos privačios mokyklos padaliniui ir ilgai dirbusi su studentais.
Kokių iššūkių gali kilti tapus pamote, patėviu ar kuriant romantinį ryšį su žmogumi, kuris turi vaikų iš ankstesnių santykių? Dažniausias patarimas – nebandyti atstoti tikro tėčio ar mamos. Tačiau kuo tada būti vaiko gyvenime ir kaip dėliotis santykius su kitais sudėtinės šeimos nariais? Pašnekovės – Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė-psichoterapeutė Rimantė Eidukevičiūtė ir mediatore Ūla Dusevičienė, kuri padeda besiskiriančioms šeimoms ir pati nuo penkerių augo su tėčiu ir moterimi, kurią vadina „kita mama“.
Kokie vadovo laiškai nuotoliu dirbantiems žmonėms padeda labiau įsitraukti, jaustis komandos dalimi? Tokius ir panašius klausimus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai aiškinosi eksperimentu apie nuotolinį darbą. Išvadas aptariame su vienu iš tyrėjų – VU Filosofijos fakulteto mokslininku, psichologu Arūnu Žiedeliu. Kalbėsime ir apie socialinius tinklus, technologijas, kurios dirbant iš namų gyvenimą gali veikti labiau nei tikimės.
Laisvalaikiu bėgiojančių žmonių kiti kartais klausia, su filosofine potekste: o nuo ko jūs bėgat? Šį klausimą laidoje užduosiu psichologams, kurių viena iš gyvenimo aistrų yra bėgimas.
Kodėl patys treniruojasi, įveikia maratonus, kokį judėjimo poveikį savo psichinei sveikatai jaučia, ar klientus sportuoti kada nors nukreipia? Atsakys psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė Vita Mikuličiūtė ir šio universiteto profesorius, psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis. Skirsime laiko ir klausimui, kada sportavimas gali tapti priklausomybe.
Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė.
Psichologai pastebi, kad dalis žmonių nenuspėjamos ateities laikais bijo rizikuoti kurti artimus ryšius, poros vengia planuoti, įsipareigoti. Tačiau porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė sako, kad būtent meilė gali būti stipri varomoji jėga nelengvais laikais. Kas padeda įveikti su santykiais susijusias baimes?
Psichologas, nesmurtinio bendravimo lektorius Mykolas Valainis dažnai konsultuoja žmones konfliktų sprendimo klausimais – nuo asmeninių santykių iki įtampų sveikatos įstaigose. Jis sako, kad kai bandome reikšti savo poreikius, būna, jog mūsų prašymą kitas supranta kaip puolimą. Nelengva po spygliuotomis kitų frazėmis pamatyti ir tikruosius kitų poreikius. Kaip mokomasi nesmurtinio bendravimo?
Nemalonūs žmonės ir santykiai šiais laikais dažnai apibūdinami vienu žodžiu: toksiški. Nuodingi. Internete gausu patarimų, kaip tokius atpažinti ir nuo jų atsitraukti.
Psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis sako, kad išgirdus, jog kokį nors žmogų ar jo bendravimo būdą kitas pavadina toksišku, pirmiausia kyla abejonė, ar tikrai taip yra: juk mūsų santykiai turi daug veidų. Laidoje – apie juos ir ribų brėžimą susidūrus su išties piktavaliu elgesiu.
Psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Sigita Valevičienė du dešimtmečius domisi motinyste: mūsų kultūroje, gyvenime ir smegenyse. Šiai temai neseniai skyrė knygą „Motinystės šešėliai“. Į kokius klausimus svarbiausia atsakyti tapus mama, tėčiu arba stebintis šiuolaikine tėvyste iš šalies?
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
