Klajoklių tautų gyvenimas mums gali atrodyti keistas, bauginantis ar net romantiškas. Jų ryšys su gamta, gyvūnais ir valstybėmis, kurių ribose šie klajokliai atsiduria, yra daugialypė ir sudėtinga, plačiai antropologų tyrinėjama tema. Kaip tarp klajoklių suprantama sėkmė? Ką reiškia žodis „autochtonas“? Ir kokį ryšį pietryčių Azijos klajokliai kuria su greta jų gyvenančiais plėšriaisiais gyvūnais? Išsamiau apie tai – pokalbyje su klajoklių autochtonų bendruomenes tyrinėjančiu antropologu Donatu Brandišausku.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Miestas yra vieta, kur supanti fizinė, architektūrinė ir infrastruktūrinė erdvė turi ypatingą reikšmę čia gyvenančių visuomenių gyvenimui. Dėl šios priežasties nemažai buvusių industrinių miestų ir jų gyventojų bendruomenių Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Ką žmonių gyvenime reiškia miesto erdviškumas? Kaip iš naujo save atranda Lietuvos postindustriniai miestai ir jų visuomenės? Ir kas yra vaikščiojimo etnografija? Išsamiau apie tai – pokalbyje su postindustrinius miestus tyrinėjančia antropologe Aušra Teleiše.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.


Ved. Arvydas Grišinas

Bene pastoviausias dalykas mūsų gyvenime yra nuolatinis susidūrimas su ne tokiais kaip mes, galbūt keistai atrodančiais „kitais“. Šis susidūrimas tampa ne tik išbandymu, bet ir abipusės transformacijos galimybe. Ką reiškia sąvoka „kitinimas“? Kokią poveikį kitiems gali turėti mūsų žvilgsnis? Ir kaip buvimą „kitu“ išgyvena iš musulmoniškų kraštų į Lietuvą pabėgusios moterys? Išsamiau apie tai – pokalbyje su pabėgėles Lietuvoje tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Islandija – vieniems lietuviams svajonių, kitiems kasdienybe, o tretiems – namais tapusi šalis. Islandų kultūra ir kalba savo spalvomis, garsais, žodynu ir vaizdais poetiškai ir nepastebimai susilieja su atšiauriu, bet magiško, mistiško ir grėsmingo grožio kupinu kraštovaizdžiu. Kokio tamsumo būna islandiškos naktys? Koks yra kasdienis gyvenimas mažame, į šiaurę nutolusiame Islandijos miestelyje? Ir kaip islandų kalba gali praplėsit mūsų erdvės, gamtos ir laiko suvokimą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su savo gyvenimu ir betarpiška patirtimi Islandiją tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.
Ved. Arvydas Grišinas

Autoritarinė galia apima ne tik politinį lauką, bet ir šiose galios sistemose gyvenančių žmonių kasdienybę, humorą, net ir jusles. Gyvos ir tikros tarp politinių girnų atsidūrusio žmogaus patirtys šiais iššūkių demokratijai kupinais laikais tampa vis aktualesnės. Kaip gyvenimą kontroliuoti siekė autoritarinis humoras Sovietų sąjungoje? Kokių vertės ir laimės formulių galima išmokti iš garsiosios Vilniaus „Rožytės“? Ir kokį kvapą turi dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Neringa Klumbyte.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.


Ved. Avydas Grišinas

Indija yra paradoksų kraštas, kur sugyvena, persidengia ir sudėtingiausiais būdais siejasi gausybė kalbinių, kultūrinių, religinių ir tautinių grupių. Pastaraisiais dešimtmečiais ir Lietuvoje apsigyvena vis didėjantis kiekis indų diasporos gyventojų. Tad kokia ta Indijos kultūrinė įvairovė? Kaip indų bendruomenė prisitaiko Lietuvoje? Ir ką jie galvoja apie karą Ukrainoje? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Kristina Garalyte.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.
Ved. Arvydas Grišinas

Rinkti paramą Ukrainai Lietuvoje yra tapę gana įprastu, tam tikrą valstybinį sąmoningumą demonstruojančiu reiškiniu. Tačiau pažiūrėjus į tarptautinį kontekstą paaiškėja, kad tai anaiptol nėra savaime suprantamas elgesys, o ir patį karą skirtinguose kraštuose žmonės mato skirtingai. Kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą mato ir supranta Prancūzijos visuomenė? Kaip atrodo paramos rinkimo užkulisiai Lietuvoje? Ir kokia gilesnė, kultūrinė šio savanoriško elgesio logika? Išsamiau apie tai – pokalbis su Oksfordo universiteto antropologijos doktorante Beatriče Juškaite.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.
Ved. Arvydas Grišinas

Tautinių mažumų tema niekada nėra paprasta ar savaime suprantama. Kitoniškumas užklausia, pastato į įtampą, ir transformuoja tiek „savo“, tiek „kito“ tapatybę, tiek daugumos, tiek ir mažumos pasaulį. Tad ką lietuviams reiškia būt tautine mažuma svetur? Kaip jaučiasi ir kokį ryšį su Lietuva išlaiko Norvegijoje gyvenantys lietuviai? Ir kaip gyvenimą Lietuvoje patiria čia gyvenantys lenkai? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologu Dariumi Daukšu.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Kinijos kultūra mūsų kasdienybę dažniausiai pasiekia pigios produkcijos, masinės gamybos pavidalu. Dėl to neretai esame linkę ją matyti supaprastintai, kaip vienalytį darinį, gąsdinantį savo mastu ir augančia įtaka pasaulyje. Tačiau tiek etninės, tiek kultūrinės, tiek ir religinės įvairovės joje kur kas daugiau nei mums gali atrodyti. Iš kur kyla Kinijos ir Taivano įtampa? Kokiais bruožais pasižymi moderni ir tradicinė kinų kultūra? Ir kas yra Hakka bendruomenė bei koks jos vaidmuo kinų visuomenėje?

Išsamiau apie tai – pokalbyje su kinų kultūros tyrinėtoju Baliu Astrausku.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Vaizdinis etnografinės medžiagos fiksavimas yra tapęs viena
svarbiausių antropologijos darbo technikų. Tačiau papasakoti apie
„kito“ gyvenimą nepameluojant ir visapusiškai nėra paprasta net ir
pasitelkus vaizdo kamerą. O ką jau kalbėti apie iššūkius, kylančius
skaitmeninių technologijų įsigalėjimo akivaizdoje. Kaip antropologijos
mokslas naudoja kino priemones lauko tyrimams? Kas yra ikonofobija? Ir
kas Mariupolyje žuvusį talentingą lietuvių antropologą Mantą
Kvedaravičių sieja su Graikija? Plačiau apie tai – pokalbyje su etnografinio kino tyrinėtoju Nariumi Kairiu. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Antropologijos ir etnologijos mokslų pavadinimai dažnai nuskamba kartu. Neretai sąvokos naudojamos pakaičiui, bet tarp jų esti ir reikšmingų istorinių skirtumų. Lietuvos atveju etnografiniai, etnologiniai ir antropologiniai tyrimai yra svarbūs ne tik dėl mokslinės vertės, bet ir kaip valstybingumo, tautos pažinimo ir kūrimo priemonės. Tad kuo etnologija skiriasi nuo antropologijos? Koks šių mokslo sričių istorinis raidos kelias? Ir kuo mums svarbus latvių etnologas Eduardas Volteris?
Plačiau apie tai – pokalbyje su antropologe Vida Savoniakaite.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.

Ved. Arvydas Grišinas

Valstybių sienos egzistuoja tiek fiziškai, kaip konkretūs, saugantys, bet ir ribojantys, o neretai ir žalojantys objektai, tiek ir psichologiškai, kaip skirtingas politines, kultūrines erdves atribojantys objektai. Jų egzistavimas sukuria prielaidą ir kitiems reiškiniams – migracijos, kontrabandos, eksporto ir panašiai. Todėl paribys yra ypatingai įdomi ir turtinga tema, kurią tyrinėja gausybė antropologų.

Kaip Amerikos universitetuose dirbantys Lietuvių antropologai jaučiasi kintančioje šalies politinėje situacijoje? Ką Meksikai atneša į ją iš Jungtinių Amerikos valstijų plūstantys ginklai? Kaip kinta šių dviejų valstybių pasienio vaidmuo? LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Ten ir atgal“ – pokalbis su su Brauno universiteto (JAV) antropologe Ieva Jusionyte.

Ved. Arvydas Grišinas

Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto kultūroje bei katalikybėje Lietuvos kaime.
Kokia Australijos vietinių tautų maisto vieta daugiakultūrinėje Australijos virtuvėje? Kodėl kartais receptai yra slepiami? Kaip per maistą drauge vartojame ir kultūrą, atmintį, vietą, socialinius ryšius? Kokia mainų reikšmė religinėse praktikose Dzūkijos kaime?
Apie šias ir kitas temas kalbame su Heidelbergo universiteto (Vokietija) antropologe Dr. Lina Pranaityte-Wergin.

Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja iš Lietuvos? Kaip keičiasi romų tyrimai?

Apie tai laidoje kalbame su romų tyrėju ir aktyvistu Gopalu Michailovskiu ir Lietuvos socialinių mokslų instituto Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin.

Ved. Kristina Jonutytė

Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje.
Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ energijos Rytų Vokietijoje? Kokių įžvalgų apie visuomenę ir kultūrą suteikia antropologiniai infrastruktūros bei energijos sričių tyrimai?
Apie šias temas kalbame su antropologe, Martino Liuterio universiteto Halėje-Vitenberge (Vokietija) profesore dr. Asta Vonderau.

Ved. Kristina Jonutytė

Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas ir žemės bei jų resursų valdymas priklauso nuo kultūriškai kitoniškos daugumos. Nors autochtonai sudaro apie 6 % pasaulio gyventojų, jie sudaro neproporcingą dalį gyvenančiųjų skurde, vidutiniškai turi trumpesnę gyvenimo trukmę ir susiduria su gausybe kitų socialinių, ekonominių bei politinių problemų.
Kaip gyvena šiuolaikiniai autochtonai – kri tautos atstovai Kanadoje ir samiai Skandinavijoje? Kodėl kri tautos atstovių gimdymo patirtys skiriasi nuo kitų kanadiečių? Kaip autochtonai patiria besitęsiančias kolonizacijos pasekmes? Kodėl tradicinė medicina išlieka svarbi šiandieniniame pasaulyje?

Šiomis temomis kalbame su antropologėmis dr. Ieva Paberžyte (International Cities of Refuge Network) ir dokt. Ugne Barbora Starkute (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Vilniaus universitetas).

Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryčių regioną.

Kaip klimato krizė jaučiama Alpėse? Kaip sugyvena žmonės, žvėrys, augalija ir kraštovaizdis kalnuose? Kaip menas ir antropologija pasitarnauja siekiant suprasti šias temas?
Apie tai kalbame su menininke ir antropologe, Tartu universiteto doktorante ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Daina Pupkevičiūte.

Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrinių ypatybių tyrimai Lietuvoje ir kaip skirtingose kultūrose priimamas autizmas? Kodėl pastaruoju metu kalbama apie autizmo „epidemiją“ ir kaip antropologai tyrinėja neuroįvairovę?

Pokalbis su medicinos antropologe, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja dr. Daiva Bartušiene.

Ved. Kristina Jonutytė

Sibire iki šių dienų dalis vietinių tautų atstovų išlaiko klajoklišką gyvenimo būdą, augindami elnius. Arktinėje Jakutijoje jie susiduria su itin atšiauriomis klimato sąlygomis, o taip pat ir dažnai jų kultūrai ir gyvenimo būdui priešiška valstybės politika. Vietinių gyventojų socialiniame pasaulyje egzistuoja ne tik žmonės, bet ir vilkai, meškos, vietinės dievybės ir dvasios, o sugyvenimas su jais reikalauja ypatingų sugebėjimų, įgudžių ir žinių.
Kaip 21-jame amžiuje gyvena Jakutijos klajokliai? Ar jie jaučia klimato kaitos pasekmes? Kodėl Rusijos valstybę jie traktuoja kaip „plėšrūną“? Kaip atrodo lauko tyrimas arktinėmis sąlygomis?

Apie tai – pokalbis su antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto podoktorantūros stažuotoju Aivaru Jefanovu.

Ved. Kristina Jonutytė

Sibiras asocijuojasi su amžinuoju įšalu, itin atšiauriu klimatu ir laukine, neįžengiama bei pavojinga gamta, kuri, beje, pastaruoju metu sparčiai keičiasi vykstant klimato kaitai. Šoje „Ten ir atgal“ laidoje kalbėsime apie šią gamtą ir jos pokyčius, tačiau taip pat gilinsimės ir į tai, kaip ten gyvena vietiniai žmonės, ypač Sibiro autochtonai bei kaip jie sąveikauja tiek su besikeičiančia aplinka, tiek ir su besikeičiančiais ekonominiais ir politiniais režimais būnant Rusijos dalimi.

Kaip gyvena evenkai, viena iš Sibiro vietinių tautų, šiandien? Kaip atrodo klajokliškas elnių augintojų gyvenimo būdas? Kaip jis keitėsi besikeičiant politiniams ir ekonominiams režimams? Kaip Sibiro vietiniai gyventojai reaguoja į karą Ukrainoje? Ar sunku vykdyti etnografinius lauko tyrimus su klajokliais Sibire?

Apie šiuos klausimus kalbėsime su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi antropologu dr. Donatu Brandišausku.

Ved. Kristina Jonutytė