Populiariojoje kultūroje vis daugiau nerimo ir siaubo apraiškų. Nuo susidomėjimo serijiniais žudikais ir įvairiomis perversijomis iki apokaliptinių pasaulio pabaigos scenarijų. Įvairūs baimės ir grėsmių įvaizdžiai varo į priekį politinį populizmą. Kuo gąsdinamės ir kas išties kelia mums baimę? Ar gyvename siaubo kultūroje?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kritinėse situacijose dažnai atsigręžiame autoritetų pagalbos. Norime pasisemti jų stiprybės priimti sudėtingus moralinius sprendimus. Kokie autoritetai formavo mus ir už ką jiems esame dėkingi? Kas užima išėjusių vietą? Ar autoriteto statusas apskritai įmanomas dabarties viešojoje erdvėje?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Bandydami pažinti save, dažnai dairomės aplinkui – stebime mums artimas kultūras ir papročius. Tačiau gal kur kas prasmingiau pažvelgti į tas tautas, kurių gyvenimas atrodo neįprastas? Gal kultūriniai skirtumai veikia tarsi veidrodis, geriausiai atspindintis mus pačius? Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš japonų?

„Paribio pokalbiuose“ kalbėsime su Japonijoje dirbančiu krepšinio treneriu Dainiumi Adomaičiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kaip kinas gali tapti ne tik kokybiška pramoga, leidžiančia atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau ir paskata susimąstyti apie laikmečio iššūkius - nuo patyčių mokykloje iki migrantų teisių? Ar kinas gali keisti požiūrį į žmogaus teises, ar veikiau tampa kultūrinių karų instrumentu, įtvirtinančiu egzistuojančias barikadas? Atsakymo ieškome su Nepatogaus kino klasės programos vadove Sandra Gaučiūte.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Prasidėjęs Kultūrinis sąjūdis įtraukia vis daugiau visuomenės grupių. Aktyvios piliečių dalies pasipriešinimas tampa vis akivaizdesniu iššūkiu jų balso nenorintiems girdėti politikams. Kultūra tampa demokratijos apsaugos bastionu. Ar šis pilietinis judėjimas sustiprins kultūros vaidmenį valstybėje? Ar kultūrinė kritika stipresnė už politinę? Kalbamės su menotyrininke, dailės ir fotografijos kritike bei parodų kuratore, profesore Agne Narušyte.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Atidavus Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir ministru paskyrus kompetencijos ar patirties šioje srityje neturintį asmenį kultūros bendruomenė paskelbė kovą. Protestus seka įspėjamasis streikas ir atsisakymai valdžios institucijų globos, bendradarbiavimo ar dalyvavimo. Koks kultūros vaidmuo valstybės likimo klausime? Ar kultūra pajėgi įveikti politinę galią? Kalbėsimės Paribio pokalbiuose su Nacionalinio dailės muziejaus vadovu, buvusiu kultūros ministru, ambasadoriumi prie UNESCO dr. Arūnu Gelūnu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Tarpukario Kaunas liudija, kaip bjaurusis ančiukas, kuriame apsilankę Vakarų žurnalistai negalėjo patikėti, kad toks neišvaizdus, menkas ir dvokiantis bažnytkaimis tapo Europos šalies sostine, dėl didžiulių pastangų gali tapti nuostabia gulbe. Kartu Kauno pasakojimas skatina susimąstyti, kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos istorija, jei ne okupacijos. Kartu su gide, knygos „Namai ir likimai. 10 tarpukario Kauno istorijų“ autore Viktorija Vitkauskaite „Paribio pokalbiuose“ svarstome, kiek Kauno tarpukario istorija svarbi šiandieninei miesto tapatybei.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Teatras – viena seniausių meninės išraiškos formų. Ji reikalauja žmogaus gebėjimo pasiduoti pasiūlytoms laiko ir erdvės sąlygoms. Ką šiuolaikinis teatras gali pasakyti apie dabarties žmogų? Ar teatrinė raiška gali spėti paskui greitėjantį pasaulį? O galbūt – jį sulėtinti? Apie visa tai kalbamės su režisieriumi, dramaturgu, aktoriumi Aleksandru Špilevojumi.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 31,5 proc. gyventojų, o nepasitiki – 29 proc., rodo agentūros „Vilmorus“ duomenys. Ką apskritai reiškia pasitikėjimas ir kodėl žiniasklaida pasitikėjimu negali prilygti bent jau bankams ar bažnyčiai? Ar šie tyrimai atskleidžia realią žiniasklaidos situaciją, ar veikiau yra mūsų visuomenės poliarizacijos ir socialiniuose tinkluose įsivyravusios post-tiesos epochos išdava? Apie visa tai kalbamės su Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Apie švietimo sistemos problemas dažnai kalbama iš ministerijos, universitetų, dėstytojų ar mokytojų perspektyvos. O kaip mokyklos dabartis atrodo iš pačių moksleivių perspektyvos? Kokius naujus iššūkius patiria jaunas žmogus ir kurie iš jų atpažįstami visoms kartoms? Ar dažnai nutylimos psichinės sveikatos, įtampos ir streso problemos, narkotikų vartojimas ir programų atotrūkis nuo tikrovės yra realios grėsmės? Kokios švietimo sistemos bėdos aktualiausios moksleiviams?

Apie tai kalbėsime LRT klasikos eteryje su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Martynu Dikšaičiu Paribio pokalbiuose.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Paribio pokalbiai“ vasarą išnaudojo keliaudami po Lietuvą ir kalbindami žmones, kurie yra ryškūs savo bendruomenių lyderiai, įnešantys svarų indėlį į miesto ar miestelio istorijos puoselėjimą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą, akademinius vietos savasties tyrimus. Šioje laidoje, grįžę į studiją Vilniuje, diskutuojame apie tai, ko mus išmokė šios kelionės. Kokius naujus paribius šie pokalbiai leido užčiuopti? Kokia mažųjų pasaulio centrų šiandiena ir perspektyvos?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Jolita Puleikytė – jauna, perspektyvi menininkė, Panevėžio Pragiedrulių kūrybiškumo centro dailės studijos kuratorė, savo karjerą pradėjusi Šiauliuose. Su ja pasikalbėjome apie menininko įsitvirtinimą mažuosiuose centruose, meno edukacijos svarbą ir būtinybę nepasiduoti biurokratiniam ar projektiniam mąstymui. Ko mus gali išmokyti menas?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Istorikas Arūnas Astramskas jau daugelį metų vadovauja Panevėžio kraštotyros muziejui. Su juo kalbamės apie tai, koks vaidmuo šiandien tenka muziejui siekiant atskleisti istorijos vaidmenį formuojantis miestietiškajai tapatybei, analizuojant istorines traumas ir jų palikimą šiandienai? Koks šiandien yra Panevėžio miestas, kuris vieniems neatsiejamas nuo turtingo kultūrinio gyvenimo – nuo šlovę teatrui užtarnavusių režisieriaus Miltinio laikų iki naujai duris atvėrusio Stasys Museum, kitiems – nuo daugybę šviesuolių išugdžiusių miesto švietimo įstaigų, o tretiems nuo laukinių devyniasdešimtųjų ir tada užsitarnautos Čikagos prie Nevėžio etiketės?
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Vaikystės išdaigos ir nuotykiai dažnai vaizduojami kaip kažkas, kas lieka suaugusio žmogaus praeityje. O gal vaikiškas išdykavimas ir vaizduotė tampa pamatu sėkmei? Kas atsiranda iš kaimiškos vasaros nuobodulio? Kokia riba tarp pokšto ir patyčios? Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti? Apie tai LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – iš Anykščių su populiariausiu Lietuvos YouTuberiu Vaidotu Grincevičiumi.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Klaipėda dažnai tapatinama su jūra. Visas Klaipėdos mąstymas miesto svečių galvose prasideda ir baigiasi jūrinėmis patirtimis. Bet kokia yra tikroji Klaipėdos miesto judėjimo kryptis ir su kokiomis vietomis tapatinasi jos miestiečiai? Ką apie miesto dabartį ir ateitį gali pasakyti humanitarinių mokslų atstovai ir kokia humanitarikos padėtis Lietuvoje apskritai? Kas yra miesto garsovaizdis ir ką jis mums byloja apie miesto gyvenimą? Pokalbis su Klaipėdos Universiteto filosofu, dr. Aldžiu Gedučiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ar prieš porą metų minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis davė paskatą vaisingai apmąstyti tai, kokia šio regiono svarba buvo tarpukario nepriklausomai Lietuvai, neturėjusiai Vilniaus? Kas būtų laukę Lietuvos, jei Klaipėdos krašto prisijungimo planas būtų nepavykęs? Kaip šiandien aktualizuojame istoriją miesto, kuriame po Antrojo pasaulinio karo nebeliko vietinių gyventojų? „Paribio pokalbiai“ apsilankė uostamiestyje, kur Klaipėdos universitete, kurio pastatai mena čia dislokuotas skirtingų miestą valdžiusių valstybių kariuomenes, susitiko su istoriku, profesoriumi Vasilijumi Safronovu.
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Dažnai įsivaizduojama, kad persikėlimas gyventi į provinciją, siekiant pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, šalia tokių privalumų kaip lengvesnis susisiekimas, arčiau esanti gamta, lėtesnis gyvenimo tempas, atneša ir nemenkų minusų. Pavyzdžiui, prastesnės kokybės kultūrinį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų taip yra? 
Apsilankę Švenčionėliuose su ten įsikūrusios architektūros ir interjero dizaino studijos „Šilta šiaurė“ vadove Marija Savickiene kalbamės apie jos su kolegomis priimtą sprendimą renovuoti ir savo biurui pritaikyti senąją traukinių stotį, o buvusioje lentpjūvėje įkurdinti alternatyvios kultūros erdvę. Kaip naujakuriams sekėsi megzti ryšius su miestelio senbuviais? Kaip pavyko juos įtraukti į kultūrines veiklas? Be to, su Marija aptarėme ir tai, kas yra tvari, ilgaamžė ir humaniška architektūra, koks yra architektūros ir urbanistikos santykis bei kiek laisvės savo kūryboje turi architektas. Kas yra architektūra – menas ar amatas? 
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Esame įpratę matyti skirtį tarp didžiųjų miestų, centrų ir provincijų, paribių kultūrinio gyvenimo. Bet gal ši skirtis yra tik mūsų pačių sukurta iliuzija? Galbūt kultūrinis impulsas nėra nulemtas konkrečios vietos ir gali būti toks pats stiprus už Vilniaus ar Kauno ribų? Apie rašytojo gyvenimą Ignalinoje, rašymą epochoje, kai raštą keičia kitos medijos ir vaikų literatūrą pasaulyje, kuriame vis mažiau vietos vaikystei.
Pokalbis iš Ignalinos su rašytoja, žurnaliste, meno projektų vadove Gintare Adomaityte.
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kėdainiai – miestas, kuriame ilgą laiką sugyveno skirtingos tautos ir religijos. Kaip Kėdainiai tapo miestu, kurį lietuviai dalinosi su žydais, škotais, rusėnais, o katalikai savo tiesas įrodinėjo konkuruodami su liuteronais, kalvinistais ir arijonais? Kaip pavykdavo spręsti kylančias įtampas? Kokias istorines pamokas privalome išmokti, kad socialinės poliarizacijos laikais gebėtume susikalbėti ir gerbti vienas kitą su savo skirtybėmis? Apie visa tai kalbamės su Kėdainių daugiakultūrio centro vadove Audrone Pečiulyte, kuri dėl savo meilės skirtingų tautų pėdsakams Kėdainių istorijoje net yra praminta Kėdainių rabine.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys