Kalėdinis stebuklas šiai dienai.
Kur mes darome su savo rūpesčiais? Paprastai tai sprendžiame problemas, ieškome išeičių, stengiame sutvarkyti reikalus. Jėzus mus kviečia savuosius rūpesčius pavęsti jam, apie tai kartu ir pamąstykime.
Per savo gyvenimo kelionę daugelis mūsų nešame per didelį bagažą ir sunkų svorį, ir ta našta pavojingai slegia ir skandina mus, stengianties pasiekti Dievo Karalystę. Kai ką reikia numęsti, kažko reikia atsisakyti. Pamąstyk kartu su manimi, ir galbūt tai ir tau bus kažkokia motyvacija palengvinti savo gyvenimą,
Apie drąsa kalbėti yra pats metas, nes daug nedorybės ir nedorėlių, kėsinasi ne tik į tavo laisvę, bet ir į sąžibę, bei tikėjimą.
Mes visi turime savo gyvenimui tam tikrų lūkesčių. Gal būt mums tai ir netikėtumas, bet ir Dievas mums turi lūkesčių, ir apie tuos lūkesčius Jis mums ir kalba per savo Sūnų Jėzų.
Jobo knygoje skaitome mums žinomą tiesą apie tai, kad Dievas yra pakabinęs žemę erdvėje. Dažnai savo gyvenimo keliuose taip pat pasijaučiame pakibę tarp dangaus ir žemės, ir jausmas būna toks, kad esame praradę kontrolę. Biblijjoje atrandame tiesas, kurios mus pamoko, kad kybojimas tarp žemės ir dangaus, dieviškosios ir pasaulietinės realybės yra ne išskirtis ir kažkoks nuokrypis nuo kurso, tačiau neišvengiamas potyris.
Kiekvienas žinome, kad mums reikia lavintis ir negalime stovėti vietoje, nes nesilavindami laiko eigoje pradedame silpnėti. Apie lavinimąsi galime kalbėti daugeliu aspektų – lavinti fizinius pajėgumus, lavinti emocinį atsparumą, lavinti išsimokslinimą ir t.t. Visgi apaštalas Paulius mokė tai, kad būtent bažnyčia yra lavinimosi vieta, kad santykiai tarp tikinčiųjų ugdo, kad susitikimas su Dievu keičia.
Dvasinio augimo požymis yra linksmumas. Dvasiškai brandūs žmonės dažnai yra džiaugsmingi ir linksmi, dėl šios priežasties žvelgdami į šią Dovydo psalmę ir kalbėsime apie tai, kaip rasti linksmumą ir būti linksmu žmogumi.
Tikinčiųjų santykiuose taurumas yra ne savaime suprantamas požiūris, tačiau skausmingas, it gimdymas, augantis santykis. Kviečiu tave brangus klausytojau paklausyti ir apmąstyti apie šią dabartiniais laikais užmirštamą žmogišką sąvybę.
Tarnaujame ne dėl savirealizacijos, bet dėl Dievo karalystės.
Mes nuolatos matome ženklus ir pagal juos gyvename. Taip pat mokomės skaityti ir suprasti žmonių kultūros, gamtos, kūrinijos ir netgi Dievo ženklus. Kai juos suprantame gyvename labiau sėkmingai, nei visiškai jų neišmanome. Taigi ir dabar apmąstykime svarbų Dievo ženklą, kurį Jis mums davė, kad augtume dvasiškai ir pasitikėtume Dievu.
Šviesoje mes ne tik geriau matome savo aplinką, bet ir augame, puikiau jaučiamės. Aaroniškas palaiminimas yra mums būti nušviestais, kad augtume Dieve, atspindėtume nuo Jo veido Jo Šlovę.
Ar tave kas nors pažadino gyvenimui su Dievu, ar vis dar miegi sapnuodamas Dievą ir Jo karalystę? Jonas Krikštytojas į viešumą Izraelyje išėjo tautą žadindamas radikaliausiais netodais: nardindamas žmones į vandenį, grasindamas jiems kirviu ir ugnimi. Tai žmonių kartai tai buvo veiksmingą ir jie eilėmis rikiavosi prie Jono krikšto.
Ar esi pasirengęs sutikti grįžtantį Kristų? Ar esi pasirengęs savo gyvenimo permainoms? Tai tikrai yra svarbūs klausimai, apie kuriuos reikia kalbėti, ypač girdint tokius Evangelijos žodžius.
Šventas Raštas kalba apie tai, kad žmogus gyvendamas prisipildo įvairių dalykų, tačiau reikia vieno svarbiausio - Dievo Dvasios. Apie tai ir yra šis pranešimas remiantis pasakojimu iš Apaštalų darbų knygos apie pirmąją krikščionių bendruomenę. Klausimas po pranešimo, kurį svarbu mums patiems sau atsakyti - o kokios Dvasios aš esu prisipildęs ir kokį kvapą aplink save skleidžiu?
Kiekvienas žmogus gyvenime jaučia ir turi trinties. Dažnai tuose sunkiuose trintyse mes save sutriname ir sueikvojame. Šventas Raštas moko mus apie tai, kad per gyvenimą judėti reikia Dievo patepimo. Taip yra lengviau, galima pekelti didesnius krūvius, tarnaujama ir gyvenama ilgaamžiškiau.
Paprastumas neslypi mūsų pačių viduje. Mes esame sudėtingos asmenybės, todėl paprastuma man ir tau reikia naujai atrasti. Jėzus mus parodė kryptį, kur slypi paprastumas. Todėl paklausydami šių kelių minčių iš Jėzaus, ir apmąstymo, galbūt pavyks man ir tau tapti paprastesniais žmonėmis.
Gyvename greitu tempu greitame pasaulyje ir vienas su kitu varžydamiesi, stengdamiesi ne tik išgyventi, tačiau dar ir kažką užgyventi mes pamirštame paprastumą, kuris gyvenimui atneša daug džiaugmo ir suteikia ramybės. Paprastumas nėra sudėtinga, apie tai ir yra šis podcastas.
Kiekvienas mūsų kažkuriuo metu įklimpstame į kažkokią pelkę. Kai kurie joje ir lieka, ir įstrigę įsitaiso gyventi, tačiau galima šauktis Viešpaties, kuris iš jos ištraukęs pastato ant uolos, ir įgalina giedoti naują giesmę. Apie tai ir yra šis pasidalijimas.
Dalinuosi Ps 40 mintimis apie kantrų Dievo laukimą, kuris tikrai mus girdi ir tikrai ateina mums į pagalbą.
