Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
All content for Garso ekspedicija is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
Kas yra balso kūnas? Ką balsas gali pasakyti apie socialinį statusą? Ką reiškia užsidėti „balso kaukę“? Šiuos ir daugelį kitų klausimų savo knygoje „Balso kaukės“ svarsto dainininkė, aktorė ir tyrėja Brigita Bublytė. Jos naujai knyga „Balso kaukės“ svarsto įvairius balso raiškos rakursus, svarsto apie balsą kasdienybėje, etninėse tradicijose ir šiuolaikinių atlikėjų praktikose. Antroje laidos dalyje Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė pristato naują „Note Lithuania“ rinktinę, kuri šiemet skirta improvizacinei Lietuvos muzikos scenai. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Kas sieja 1999 m. gruodį Europą nusiaubusį uraganą Lotarą, Jobo knygą, sengires ir medūzą Turritopsis dohrnii, senąją baltų prokalbę ir kiaulienos skerdieną? Tai vienas iš intriguojančių klausimų, kurie keliami organizuoto garso ir vaizdo paskaitoje „Sarabanda“. Apie ją pasakoja Lora Kmieliauskaitė, Rimantas Ribačiauskas ir Dominykas Digimas.
Rubrikoje „Laiko kapsulė“ - Vidmanto Bartulio „I like Marlene Dietrich (Lili Marlen)“, atliekamas pianistės Linos Krėpštaitės ir Kauno styginių kvarteto.
2022 m. LRT KLASIKA atnaujino iniciatyvą kasmet užsakyti po naują kūrinį lietuvių kompozitoriui. Šiais metais naują kūrinį radijo užsakymu sukūrė Prancūzijoje gyvenanti kompozitorė Justina Repečkaitė, kurios naujo kūrinio „Millefleur“ premjerą „Muzikos rudens“/Baltijos muzikos dienų festivalyje atliks Talino naujosios muzikos ansamblis.
Artėjant premjerai su Justina Repečkaite kalbamės apie svarbiausius pastarųjų metų darbus, iš audimo ir viduramžių atklystančias įtakas, kūrybines keliones kaip įkvėpimą ir ryšį su Lietuva.
„Iš pradžių galvojome skirti festivalį Čiurlioniui, bet supratome, kad taip darys visi ir nebebūsime aktualūs“, - apie tai, kodėl šią savaitę prasidedantis „Muzikos rudens“ festivalis atsisakė idėjos skirti festivalį Čiurlioniui, pasakojo festivalio meno vadovas Robertas Bliškevičius. Šiais metais „Muzikos ruduo“ vyksta kartu su Baltijos muzikos dienomis, atverdamas tarptautinį matmenį. Festivaliai pasitinkami ir geromis žiniomis apie planuojamus bendrus kūrybinius darbus su Šiaurės šalimis. Pasakoja „Muzikos rudens“ meno vadovas Robertas Bliškevičius, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas ir vienas Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo koordinatorių, kompozitorius Mykolas Natalevičius.
Kas nutinka, kai filosofija išeina iš akademijos sienų ir ima ieškoti atsakymų keliavimo patirtyje? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo lietuvių kilmės JAV filosofas Alphonso Lingis (1933-2025). Jo asmenybės ir idėjų įkvėptą tarpdisciplininį projektą ruošia šiuolaikinės muzikos ansamblis „Bottlenecks“. Pasakoja ansamblio nariai Vytautas Oškinis ir Diemantė Merkevičiūtė.
„Aš nežinau, kaip gali tokie dalykai nepatikti“, – sako Tarptautinio Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalio „Unseen notes“ organizatorius Arūnas Kazlauskas, jau aštuntą kartą šiuolaikinę muziką pristatantis Raseinių ir jų apylinkių gyventojams. Spalį festivalis vėl sugrįžta, tiesa, daugiausia jo renginių vyks net ne pačiuose Raseiniuose, o Ariogaloje. Pokalbis – apie šiuolaikinę muziką, nutolusią nuo didžiųjų miestų. Antroje laidos dalyje – naujo albumo „Baltic Soundscapes“, kuriame šalia Čiurlionio muzikos skamba trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai, įkvėpti išlikusių keturių Čiurlionio taktų, pristatymas. Pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Šventinėje „Garso ekspedicijoje“ – šiuolaikinių kompozitorių mintys apie Čiurlionį. Kokią įtaką jiems Čiurlionis padarė? Ko norėtų jo paklausti? Kokio jo kūrinio pasiklausyti? Pasakoja kompozitoriai Albertas Navickas, Dainora Aleksaitė, Jonas Jurkūnas, Dominykas Digimas ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas.
Antroje dalyje – pokalbis su svečiais iš Oksfordo universiteto, kurie, ruošdami didžiulį globalaus simbolizmo projektą, atvyko į Lietuvą geriau pažinti Čiurlionį.
Laidoje „Garso ekspedicija“ – susitikimas su jaunosios kartos pianiste, improvizacinės muzikos atlikėja Paula Bagotyriūte. Kaip jos gyvenime atsirado improvizacinė muzika? Ką keisčiausio jai yra tekę veikti scenoje? Ar sudėtinga rasti savo vietą šiuolaikinės muzikos scenoje?
Antroje laidos dalyje – rubrika „Laiko kapsulė“, kuri kvies prisiminti mažiau pažįstamą kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio pusę. Klausysimės jo Koncerto fleitai ir orkestrui Nr. 2.
Sukaktis, kuri nepelnytai liko pritemdyta Čiurlionio 150-mečio – tai bene ryškiausio Lietuvos tarpukario muzikos avangardo balso Vytauto Bacevičiaus 120-metis. Pianistas ir kompozitorius, mistikas, svarstęs apie kosminės muzikos idėjas, tarpukariu kartu su Jeronimu Kačinsku žvelgęs į muzikos ateitį. Pirmoji naujo LRT KLASIKOS sezono garso ekspedicija skirta Vytautui Bacevičiui. Apie jį pasakoja du pianistai – Vytauto Bacevičiaus kūrybos interpretuotojai ir tyrėjai, kuriems taip pat nesvetima išeiviška patirtis – tai Niujorke gyvenantis Gabrielius Alekna ir į lietuvių išeivijos kūrybą besigilinantis japonų muzikologas ir pianistas Yusuke Ishii. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Paskutinėje šiuo sezono laidoje „Garso ekspedicija“ išskirtinis dėmesys gražų jubiliejų pasitinkančiai kompozitorei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramintai Šerkšnytei ir jos kūrybai.
Pirmoje šią vasarą laidoje „Garso ekspedicija“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte apie debiutinį pianistės albumą „Srautas“ , kuriame – lietuvių autorių kūriniai. Tai pat laidoje ir muzikologo dr. Dariaus Kučinsko paskutinis pasakojimas apie išeivijos muzikus.
Paskutinės pavasarinės „Garso ekspedicijos“ mikrofonas šiandien perduotas dviem Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos tyrimų studentėms. Laidoje skamba Samantos Kudelskytės pokalbis su kompozitoriumi Ramūnu Motiekaičiu, o Sofija Venskūnaitė apžvelgia naujausią kompozitorės Zitos Bružaitės leidinį – autorinį albumą „Miražai“.
„Mūsų laikais mes kitaip muziką rašėm. Būdavo, vaikštom su Bartuliu ir žiūrim, kad per metus parašėm vos 8 minutes. Nes nesirašė, o meluot negali“, – pasakoja kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis, kuris šiais metais švenčia savo 75-etį. Ką jis vadina nesantuokiniais kūriniais ir kaip bando juos „įsivaikinti“? Už ką dėkingas yra vyresnei kompozitorių kartai, kurią praminė kankiniais? Ar kartais negalvoja, jog norėtų būti gimęs kitame, praeities laike? Tykus ir giliai filosofiškas pokalbis su Algirdu Martinaičiu, lydimas jo kūrinių fragmentų.
Praėjusį savaitgalį Žirmūnuose įsikūręs Senjorų avilys trumpam virto žmogaus kraujotakos sistema – raudonai apšviestuose koridoriuose migruojantys žiūrovai dalyvavo IntraOperos „Ėriukėlis stiklo ragais“ premjeroje. Apie kūrinį pasakoja operos idėjos autorė, kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė.
Muzikologo Dariaus Kučinsko pasakojimų ciklo apie išeivijos kompozitorius naujausiame epizode – pažintis su pedagoge ir kompozitore sesele Bernarda.
Eksperimentinės vokalinės muzikos trio „Edgy Palates“ išleidžia naują albumą „Queen of the Night“, kuriame savaip reinterpretuoja žymias operų arijas ar klasikinio repertuaro dainas. Daugelis jų albume virsta sunkiai atpažįstamomis, tačiau nepaprastai originaliomis kompozicijomis. Kiek kūrėjoms svarbus feminizmas? Kas įkvepia jų vokalinės raiškos paieškas? Ar nedomintų jų ir Eurovizijos scena?
Antroje laidos dalyje – Luko Butkaus recenzija apie trio „El Chico Fuendre“ naujausią albumą „Ragas for City Dwellers“.
Terra invisus – taip vadinasi Jungtinėje Karalystėje veikiantis šiuolaikinės muzikos trio, neseniai surengęs porą koncertų ir Lietuvoje. „Garso ekspediciją“ jis ypatingai sudomino todėl, kad viena šio ansamblio narių – tai lietuvių pianistė Milda Vitartaitė, savo muzikinę karjerą kurianti Londone.
Antroje laidos dalyje, rubrikoje „Laiko kapsulė“ – Broniaus Kutavičiaus Sonata smuikui ir fortepijonui (1982 m. įrašas), atliekama Kazimiero Kanišausko ir Eugenijaus Ignatonio.
Prieš porą savaičių Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko pareigose dvejas kadencijas organizacijai vadovavusį Mykolą Natalevičių pakeitė kitas kompozitorius – Mantautas Krukauskas. Mantautas – kompozitorius ir garso menininkas, taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centro vadovas ir vienas bendraįkūrėjų. Ką LKS veikoje jis planuoja tęsti, o ką norėtų keisti? Ar nemano, kad kūrybinės sąjungos apskritai baigia išeiti iš galiojimo laiko? Kokios naudos iš šios patirties tikisi sau?
Antroje laidos dalyje – rubrika „Laiko kapsulė“, kurioje šį sykį skamba kompozitoriaus Algirdo Martinaičio ankstyvosios kūrybos pavyzdys „Paskutinių sodų muzika“, 1981 m. įrašas.
„Vakar pradėjau naują kūrinį“, – pasakoja kompozitorė Loreta Narvilaitė, kurios namuose Klaipėdoje apsilankiau šį savaitgalį.
Loretai pastarieji metai kūrybos prasme buvo itin produktyvūs – viena po kito pasipylė premjeros, o visai neseniai kompozitorė buvo įvertinta ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Laidoje Loreta Narvilaitė pasakoja apie pastarųjų metų kūrybinę būseną, kurioje jai labai gerą būti, klaipėdiečių „kitoniškumą“, ir gana paprastą kūrybinę svajonę, kuri jau kurį laiką sukasi jos galvoje.
Na, o antroje laidos dalyje – nauja „Garso ekspedicijos“ rubrika „Laiko kapsulė“, kurios metu kviečiame geriau pažinti LRT archyvuose tūnančias lietuvių muzikos įdomybes. Šįsyk klausomės Juliaus Juzeliūno Styginių kvarteto nr. 2 trečiosios ir ketvirtosios dalių, kurias atlieka Lietuvos kvartetas. Įrašas iš 1973 m.
Vakar išrinkus naują Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininką, aštuonerius metus trukusį pirmininkavimą baigia dvi kadencijas šiai organizacijai vadovavęs kompozitorius Mykolas Natalevičius? Ką jis laiko didžiausiais savo pasiekimais? Kaip per šį laikotarpį pasikeitė pati organizacija? Kaip atsakingos pirmininko pareigos paveikė Mykolo kūrybinę veiklą? Ar lengviau atsikvėpė, perduodamas pirmininko kėdę kitam? Pokalbis tiesiogiai „Garso ekspedicijos“ studijoje.
Lukas Butkus apžvelgia du naujus muzikinius leidinius – Livijos Gemmos „Dangus jau rausta“ ir Mantvydo Leono Pranulio „Floating“.
„Nenoriu užsiimti kultūrine apropriacija“, – sako kompozitorė ir garso menininkė Agnė Matulevičiūtė, šį savaitgalį Trakų Vokės dvare pristatanti Japonijos įkvėptą performansą „Sayonakidori“ – „Lakštingala“. Apie unikalią Nijo pilį ir jos „lakštingalų grindis“, žvilgsnį į tolimą kultūrą iš šono ir vaizduotę žadinančias onomatopėjas – pokalbis su Agne Matulevičiūte.
Antroje laidos dalyje – muzikologo Dariaus Kučinsko pasakojimas apie kompozitorių, vargonininką, choro dirigentą Juozą Bertulį.
Kodėl jaunas žmogus susidomi vargonais? Ar šis instrumentas XXI a. palankus ambicingai muzikinei karjerai? Ir kodėl jis vėl labai domina šiuolaikinius kompozitorius? Apie tai kalbamės su vienu ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos vargonininkų Benu Jonušu, kuris dabar – vienas paklausiausių šio instrumento atlikėjų įvairiuose eksperimentinės muzikos projektuose.
Antroje laidos dalyje – Luko Butkaus recenzija apie „Vaivorykštės miuziklą“.
Muzikinė laida, skirta lietuviškai šiuolaikinei muzikai. Čia svečiuojasi kūrėjai, formuojantys lietuviškos šiuolaikinės muzikos panoramą, atlikėjai, užsikrėtę šiuolaikinės muzikos virusu ir katalizuojantys lauko dinamiką. Čia atsiveria skirtingos kūrybinės kryptys, egzistuojančios, koegzistuojančios, dingstančios ir vėl atsirandančios. Laidoje iš užribių ištrūksta įdomiausi naujosios muzikos kūrėjai, atlikėjai ir procesai, pasigirsta skambesiai, kuriuos ne iškart lengva suprasti, bet į kuriuos norisi įsiklausyti. Laida transliuojama pirmadieniais 13.05 avl.
