Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.

Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaugai. Pasak medžioklėtyrininko Petro Adeikio, neapsaugoti laidai ir stulpų viršūnės didiesiems apuokams yra mirtinai pavojingi. Ateityje tikimasi įgyvendinti sprendimus, kurie apsaugotų paukščius ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.

Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriumi Kęstučiu Obelevičiumi. Jis pasakoja, kaip gamtiniai ir svetimžemiai augalai reaguoja į vėlyvo rudens orus, kodėl šiemet kaštonai nežydėjo pakartotinai. Domimės, ar dabar žydintys sausmedžiai gali sumažinti kitų metų derlių. Galiausiai sužinome, kiek beržų rūšių auga Botanikos sodo kolekcijoje.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakeisti – melioracija ir intensyvi žemdirbystė smarkiai sumažino jo dydį ir sunaikino buvusias ekosistemas. Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas neslepia, kad ežero atkūrimas – jo gyvenimo svajonė. Tad klausimas išlieka: ar žmogus gali padėti gamtai atsigauti, ar geriau – leisti jai tai padaryti pačiai?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.

Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir platina ligas. Mokslininkai ieško ne tik gaudymo, bet ir ekologinių reguliavimo priemonių. Panašios problemos kyla ir jūroje, kur pasirodo nauji krabų rūšių atstovai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne tik iš paukščių skrydžio. Šįkart jis dalijasi įžvalgomis apie šių metų gamtos pokyčius, pasakoja apie milijoninį sužieduotą paukštį - juodagalvę devynbalsę, o pabaigai – žvilgsnis į rudenį ir žiemą, ką praneša paukščiai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.
Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įlanka, o dabar čia plyti gyvybinga pelkės buveinė. Tvarkant šią vietą iškirsti krūmai ir medžiai, kad pelkė galėtų atsigauti ir joje vėl klestėtų reti augalai, sako parko ekologas Saulius Sidabras. Tai viena iš tų vietų, kur gamta pamažu susigrąžina savo erdvę.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeimas. Tuo metu žmonėms ruduo reiškia kitus darbus – žaliųjų atliekų tvarkymą. Apie tai kalba Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydys, pristatydamas kompostavimo aikštelės veiklą bei ragindamas atliekų neišmesti į gamtą. Jis primena, kad atsakingas atliekų sutvarkymas – svarbus indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos apsaugą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.

Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku.

Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolygiai aprūpinama krituliais. Hidrologas, dr. Julius Taminskas, ar šie procesai tik laikini, ar ženklina ilgalaikę klimato kaitos tendenciją.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Į rudens ir vasaros sandūrą pažvelgsime su botanikos žinovu Kęstučiu Obelevičiumi, klausysimės gervių balsų bei jų istorijų iš Žuvinto rezervato, o apie briedžių rują ir medžioklę pasakos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lenkijos nacionaliniuose parkuose briedžiai nėra medžiojami, ir kaip pasakoja gamtininkas Žymantas Morkvėnas, tokia praktika davė puikių rezultatų – žvėrių populiacija ten stabili, o žmonės gali juos stebėti gamtoje. Tuo metu, Lietuvos aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė naują sezoninį limitą – 4300 briedžių. Kas svarbiau – gamtos interesai ar medžiotojų lūkesčiai?

O kol ginčijamės dėl briedžių, gamta dovanoja kitą istoriją – rudens migraciją Ventės rage. Čia stoties vedėjas Vytautas Jusys neseniai tapo milijonieriumi, nes sužiedavo milijoną paukščių. Tai rodo, jog Lietuva yra svarbi ne tik savo miškais ir žvėrimis, bet ir paukščių keliais, kurie jungia mūsų kraštą su visa Europa.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Rugpjūčio pabaigoje prasidedanti tauriųjų elnių ruja – reiškinys, apipintas paslaptimis, nes tai, ką matome mes, tėra tik maža dalis sudėtingo gamtos spektaklio. Kaip viskas prasideda ir kokius garsus slepia miško tankmė, atskleis biologas Eugenijus Tijušas.

VSTT specialistė Diana Rakauskaitė pasidalins mintimis apie gamtos vertinimą, saugomas teritorijas ir unikalius festivalius, skirtus pažinti mūsų šalies gamtos turtus. Taigi, kviečiame pasinerti į laukinę gamtą, jos ritmus ir daryti tai labai atsakingai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šįkart keliaujame į Dzūkijos šilus ir Čepkelių raistą, kur vasaros pabaigoje sužydi viržynai – apie tai pasakos botanikė dr. Onutė Grigaitė, šį kraštą pažįstanti kaip savo delną. Ji primins, kodėl verta sustoti ir pažvelgti į pelkę kitaip – ne kaip į baugią, bet kaip ypatingą gyvybės vietą. Kalbėsime ir apie tai, kiek sunku yra sunaikinti pelkę, bet dar sunkiau – ją atkurti, kai vienąsyk prarandame.
O kartu su Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovu dr. Mindaugu Dagiu leisimės paskui mūsų gandrus, jau pradėjusius kelionę į žiemavietes.
Laidą baigsime klausytojo Girmanto Gumausko laišku – jautria istorija apie gandrų šeimą, primenančia, kad ir gamtoje netrūksta nei ištikimybės, nei netekčių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliekami pavojingoms linijoms perkelti į požemę. Ekosistemų apsaugos centras kviečia pasirašyti peticiją dėl paukščių apsaugos nuo žūties ant elektros stulpų.
Vasara šiemet Lietuvoje dovanojo ir potvynių, ir išdžiūvusių pievų, todėl Kuršėnų apylinkėse gyvenantis gamtos žmogus Vytautas Uosis dalijasi, kaip tokios sąlygos paveikė varliagyvius ir kas netikėtai ėda sosnovskio barščius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornitologu dr. Eugenijumi Drobeliu.

O pabaigoje – klausimas: ar tikrai mums reikia tiek daug grybų, jei jų kaina – suardytas miško paklotas?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti.

O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, bet kartu ir unikalus gamtos pasaulis, pilnas salų, slėnių ir gyvybės. Sužinosite ir apie Zaraso ežero Didžiąją salą – vietą, kur susipina gamta, istorija ir gyvas vasaros ritmas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas.

Šiandien - Šv.Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų.

Apie gamtinius vietovardžius.

Ved.Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną.

Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sodo direktorė dr. Gintarė Stankevičė, lankytojai čia atranda ne tik egzotinius gyvūnus, bet ir žmones, kuriems šis darbas – pašaukimas, reikalaujantis atsidavimo ir žinių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, lajos genėjimą ir mulčiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti gamtos paminklu paskelbtą milžiną ateities kartoms.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė