Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliekami pavojingoms linijoms perkelti į požemę. Ekosistemų apsaugos centras kviečia pasirašyti peticiją dėl paukščių apsaugos nuo žūties ant elektros stulpų.
Vasara šiemet Lietuvoje dovanojo ir potvynių, ir išdžiūvusių pievų, todėl Kuršėnų apylinkėse gyvenantis gamtos žmogus Vytautas Uosis dalijasi, kaip tokios sąlygos paveikė varliagyvius ir kas netikėtai ėda sosnovskio barščius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornitologu dr. Eugenijumi Drobeliu.

O pabaigoje – klausimas: ar tikrai mums reikia tiek daug grybų, jei jų kaina – suardytas miško paklotas?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti.

O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, bet kartu ir unikalus gamtos pasaulis, pilnas salų, slėnių ir gyvybės. Sužinosite ir apie Zaraso ežero Didžiąją salą – vietą, kur susipina gamta, istorija ir gyvas vasaros ritmas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas.

Šiandien - Šv.Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų.

Apie gamtinius vietovardžius.

Ved.Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną.

Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sodo direktorė dr. Gintarė Stankevičė, lankytojai čia atranda ne tik egzotinius gyvūnus, bet ir žmones, kuriems šis darbas – pašaukimas, reikalaujantis atsidavimo ir žinių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, lajos genėjimą ir mulčiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti gamtos paminklu paskelbtą milžiną ateities kartoms.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Su biologu Pranu Zubricku, kuris dešimtmečius lydi keliautojus Aukštaitijos ežerais ir upėmis, aiškinamės, kaip plaukimai atrodė prieš kelis dešimtmečius ir kuo skiriasi nuo šiandieninių žygių. Prisiminime įsimintiniausius nutikimus ir lyginame, ar anksčiau gamta buvo vertinama labiau dėl ramybės, o ne dėl socialinių tinklų įrašų. Analizuojame, kaip kinta šiuolaikinio žmogaus santykis su vandens kelionėmis.

Šią vasarą, lydimi gegučių, keliaujame gilyn į gamtą, kur ypač dažnai sulaukiame klausimų apie pelėdžiukus. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis aiškina, kokios pelėdų rūšys peri Lietuvoje, kokie metai buvo naminėms pelėdoms, ir kaip keičiasi jų biologija keičiantis klimatui

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kelionė po Ažvinčių girią su biologu Broniumi Šablevičiumi, kuris atskleidžia šios paslaptingos girios paslaptis, unikalius augalus ir gyvūnus.

"Šiliniškių gūbrys" gali skambėti kaip tiesiog eilinis Lietuvos kalnelis, bet iš tiesų tai nepaprasta kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko širdį. O mus veda Linas Stanaitis iš Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje stebimos meškos – ar tai reiškia, kad šie žvėrys grįžta visam laikui? Biologas Pranas Zubrickas svarsto, ar keičiasi meškų elgsena, ką daryti, jei mešką sutinkate netikėtai, ar meškos Lietuvoje ne tik vaikščios, bet ir augins jauniklius?
Juodoji žiurkė – ne pasakų pabaisa, bet labai reta ir nykstanti rūšis, apie kurią daug kas girdėję. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologas Vaclovas Gedminas pasakoja apie ilgai trukusias paieškas ir pirmuosius rastus individų pėdsakus.
Ką daryti, jei ant žemės randate bejėgį čiurlį?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Stripeikių bitininkystės muziejus – tai vieta, kur susitinka gamta, istorija ir žmogaus meilė bitėms. Lankytojai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir ragauti, liesti, stebėti. Edukacijos, išskirtiniai eksponatai ir pasakojimai apie bičių pasaulio paslaptis traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Apie visa tai – pokalbis su muziejaus vadove Danute Indrašiene
Kodėl laukiniai gyvūnai ateina į žmonių aplinką ir su kokiais pavojais ten susiduria? Ką daryti, jei randame sužeistą ar paliktą jauniklį, ir ar visada galime padėti? Apie tai pasakoja veterinarijos gydytoja Austėja Keraitytė-Neimane.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, jei įkaito iki 30 laipsnių, tai nereiškia, kad Lietuva tapo tropikų šalimi. Šalna gegužę nusiaubė ūkininkų laukus ir sodus, pakando mėlynes. Sodininkai guodžiasi: derliaus šiemet gali ir nebūti. Bet ar tikrai gamta tokia negailestinga? O gal ji tiesiog gyvena pagal savo taisykles?

Ar Lietuvoje įmanoma sėkmingai auginti riešutmedžius, kai pavasaris vis dažniau primena žiemą? Apie tai kalbamės su biologu Pranu Zubricku, kuris ne tik augina šiuos medžius, bet ir stebi jų reakciją į šalnas bei besikeičiantį klimatą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kino operatorius Vytas Jankauskas daugiaukščio balkone įkurdino inkilą, kurį pavasarį pirmieji užima varnėnai – smalsūs, pratę prie žmogaus draugijos paukščiai, kurie čiulba, stebi aplinką ir net leisdžiasi lesinami. Pasibaigus jų sezonui, į inkilą greitai įsisuka čiurliai – skrajūnai, kuriuos sunku net nufotografuoti, nes vos priartėjus jie jau lekia danguje.

Kaip lankytojai mato Aukštaitijos nacionalinį parką, ar kaip griežtų taisyklių zoną, ar kaip gyvą bendruomenių ir gamtos bendradarbiavimo pavyzdį? Kalbamės su parko direkcijos vadovu Gedu Kukanausku ir Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Marija Garejeva – apie iššūkius, tapatybės išsaugojimą, augantį miesto žmonių susidomėjimą gamta ir tai, kaip šiandien keičiasi požiūris į gamtosaugą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kaip valdomi gaisrai padeda išsaugoti nykstančias rūšis ir atkurti ekosistemas, pasakoja mokslininkai. Ką iš tikrųjų reiškia „valdomi deginimai“ ir kam jie naudingi? Profesorius Gediminas Brazaitis atsako į aktualius klausimus apie ugnį ir gamtos atkūrimą.



Kaip tvarkytis su valymo įrenginių dumblu Lietuvoje? Apie sprendimus, kuriuos siūlo aplinkosaugos projektai, kalbamės su Akvile Jagučanskyte, Nacionalinės plėtros agentūros projekto eksperte.




Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis, o ne rinkti svetimų šiukšlių? Beje, interneto svetainėje "Tvarkau Lietuvą" labai paprasta pranešti apie šiukles miške aplinkosaugininkams.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto biosferos rezervate bunda gamta – pelkėse skamba paukščių giesmės, o laukymėse pasirodo pirmieji briedžiai. Jau girdime kukuojančią gegutę, o tarp medžių sušvinta ir pirmosios volungės – tikras pavasario ženklas. Laidoje kalbėsime apie pelkių reikšmę visai ekosistemai. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, kuris pasidalins savo pastebėjimais iš gamtos prieglobsčio

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, ką reiškia švelni žiema gyvūnų populiacijoms ir kuo baigiasi mūsų noras „padėti“ rastiems žvėrių jaunikliams. Taip pat pažvelgsime į bebrų gyvenimą – kaip keičiasi jų elgsena, kai gimsta mažieji bebriukai.

Veisiejų regioninio parko ekologas Žydrūnas Sinkevičius aiškina, kaip bunda Dzūkijos varliagyviai ir ropliai, bei kas laukia jų balose ir pakrantėse. Sužinosite apie renginį „Ar iš balos tas gražumas“. Kalbėsime ir apie žmonių pažintį su šiais gyvūnais – ar išnyko baimė varlėms?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene.

O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą, trilapes blignas ir netikėtus augalų naujakurius Lietuvoje.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kai vakare prigęsta šviesa, pabunda tie, kurių nepamatysi dieną – šikšnosparniai jau grįžta į pavasario dangų. Anot, gamtininko Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos atstovo Deivydo Makavičiaus, šikšnosparnis jaukus ir prieraišus gyvūnas, pažįstantis savo šeimininką.

Ir dar apei tuos, kurie ištiesia pagalbos ranką varliagyviams jų pavojingoje pavasario kelionėje. Gamtos mylėtoja ir fotografė Vaiva Narušienė iš Kaišiadorių rajono savanoriškai gelbsti migruojančius varliagyvius. Kaip sužinoti, kada jos juda, kodėl šis darbas toks svarbus?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasaris – varliagyvių neršto metas, tačiau kaip jiems sekasi šiemet? Biologas Deivydas Makavičius aiškina, kada ir kaip pabunda varlės, kas lemia jų migracijos sėkmę ar žlugimą. Ar šylantis klimatas keičia jų įpročius, ar pavojingesnės tampa sausros ir žmonių veikla?

Vytautas Uosis iš Šiaulių savivaldybės pasakoja, kaip jis sukūrė ir saugo varliagyvių nerštavietę, kaip ją prižiūri ir saugo varles nuo priešų?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė