Paskutiniame sezono epizode laidos kūrėjai apibendrina ne tik aptartas gyvensenos medicinos temas, bet ir atskleidžia asmeninius kasdienius įpročius, išmoktas pamokas iš ilgaamžių bei galimą lietuvių gyvenimo kokybės potencialą. Kieno rankose žmogaus kūno ir emocinė gerovė - mūsų pačių, o gal aplinkos?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Skrandžio rūgštingumas, refliuksas, rėmuo ar nemalonus pojūtis virškinimo trakte – tai simptomai, kuriuos jaučia didelė dalis visuomenės. Dažnai šie negalavimai priimami kaip neišvengiama kasdienybės dalis, nors iš tiesų jų visai neprivalome jausti. Be to, vis dažniau kalbama apie helicobacter pylori bakteriją ir jos ryšį su skrandžio vėžiu.
Apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų skrandyje, kada verta sunerimti, o kada galima išsiversti net ir be vaistų. Pokalbis su gastroenterologe Evelina Ruibiene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Visuomenėje vis labiau populiarėja išoriniai, namuose naudojami klajoklio nervo stimuliatoriai – prietaisai, kurie siunčia elektrinius impulsus į klajoklį nervą, siekiant paveikti nervų sistemos veiklą. Gamintojai teigia, kad tokie stimuliatoriai gali padėti mažinti nerimą, stresą, nuovargį bei gerinti miegą. Nors medicinoje klajoklio nervo stimuliacija taikoma jau ne vieną dešimtmetį, daugiausia klinikinių tyrimų atlikta su implantuojamais stimuliatoriais gydant vaistams atsparią epilepsiją ir depresiją. Ar pakanka mokslinių įrodymų, pagrindžiančių išorinių, buitiniam naudojimui skirtų stimuliatorių veiksmingumą? Kokiais natūraliais būdais galime paveikti savo nervų sistemą ir koks vaidmuo čia tenka klajokliam nervui?

Pokalbis su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Tikri „biohakeriai“ yra pamišę dėl gliukozės ir jos koncentracijos sekimo kraujyje. Nors reguliarūs gliukozės šuoliai kraujyje neišvengiami mums maitinantis, kyla klausimas, ar tikrai suprantame, kodėl ta gliukozė mums rūpi? Kas yra atsparumas insulinui ir kaip tai susiję su mūsų savijauta bei didžiausiomis gyvenimo žudikėmis?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Maisto papildų rinka laikoma viena sparčiausiai besiplečiančių medicinos pasaulyje. JAV ir ES atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog maisto papildų sudėtis ne visada atitinka realybę, o tarp gausybės skambių sveikatos šūkių išties lengva pasiklysti. Kaip susigaudyti maisto papildų pasaulyje ir kada iš tiesų tai yra gera pagalba siekiant asmeninės sveikatos.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Nors mūsų kūnas evoliuciškai prisitaikęs pasigaminti vitaminą D savo odoje, tačiau jau seniai dienos šviesoje praleidžiame gerokai mažiau laiko nei mūsų protėviai, o kur dar visi kiti svarbūs veiksniai, darantys įtaką šios svarbios medžiagos natūraliai gamybai. Kodėl vitamino D stoka siejama su sezonine depresija? Kaip išvengti vitamino D trūkumo ir ką svarbu žinoti apie maisto papildus?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Kas žudo kraujotaką, žudo ir varpą“, – sako urologas Arnas Bakavičius. Kuomet kalbame apie vyrų sveikatą, turbūt galvoje neretai turime lytinę funkciją, tačiau ar iš tiesų nieko nepamirštame?

Pokalbis apie libido, erekciją ir testosteroną su urologu dr. Arnu Bakavičiumi. (S)

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Net ir susiruošus būti ilgaamžiu, kenčiant dažnus galvos skausmus gyventi šimtmetį gali būti labai niūru, o tie, kas serga migrena, kaip niekas kitas supranta, koks gyvenimas negražus šių priepuolių metu. Kaip suprasti, kodėl skauda galvą? Kodėl susergama migrena? Ar iš tiesų maistas ir gyvensena gali turėti įtakos dažniems migrenos priepuoliams?

Pokalbis su neurologe, Vilniaus universiteto doc. Kristina Ryliškiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Mažieji gyventojai, įsikūrę mūsų viduje, nuo bakterijų iki grybų, formuoja savijautos ir sveikatos ašį, o mokslas vis daugiau sužino apie preciziškus šių gyventojų vykdomus darbus. Kaip tinkamai puoselėti žarnyno mikrobiotą? Kaip pasirinkti probiotikus ir ilgiau išlaikyti šiuos gyventojus gyvus?

Pokalbis su žarnyno mikrobiotos tyrinėtoja, biochemijos mokslų dr. Indre Aleknavičiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Apie tai, kaip nesėkmingai sekasi kovoti su geležies stoka, asmeninės tautosakos rinkinį galėtų parašyti tiek gydytojai, tiek įvairius būdus išbandę žmonės. Trumpai tariant, tai aktuali problema, kuri susijusi ne tik su anemija, bet ir plaukų, odos, nagų, ar net psichologinės gerovės problemomis.

Į ką verta atkreipti dėmesį dar neturint geležies stokos ir jau su ja gyvenant?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Gyvendami vis greitesnėje visuomenėje, kurioje sėslumas tapo konstanta, esame aklesni savo kūnui. Kada paskutinį kartą įlipai į medį? O kūnas dar atsimena keisčiausius ir nerangiausius vaikystės judesius?

Kineziterapeutė Indrė Kalnutė teigia, jog žmogaus kūnas nėra sukurtas sėdėti. Kodėl?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Istorijoje buvo visko - nuo narkotinių iki sprogstamų medžiagų, kurias žmonės naudojo norėdami sulieknėti. Ir nors galvojame, jog tai modernių laikų siekis, apie tai rašoma dar romėnų laikų raštuose. Pastaraisiais metais plačiai kalbama naujus svorio kontrolės vaistus – GLP1 agonistus, kurie visų pirma buvo sukurti 2 tipo cukrinio diabeto gydymui. Ar iš tiesų tai ilgai ieškota panacėja?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kosmetika, higienos priemonės ir tualeto gaivikliai - tai tik maža dalis mūsų buities, kurioje kiekvieną dieną susiduriame su didžiuliu cheminių medžiagų kokteiliu. Ką žinome apie šias medžiagas, kurias naudojame savo buityje? Kaip jos veikia mūsų kūną? Ir ar galima viską stebėti?

Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, mokslininke Violeta Kauneliene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kaip maistas formuoja gyvenimo kokybę? Ar pasikeitė lietuviškas skonis per pastaruosius dvidešimt metų? Ir kaip maisto kultūra keičia gyvenimą?
Pokalbis apie skonio ir sveikatos balansą su televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Vos per vieną žmonių kartą Singapūro vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 20-čia metų, dėl to šalis visai neseniai gavo garbingą šeštosios mėlynosios zonos titulą pasaulyje, kurioje gyvena neproporcingai daug ilgaamžių. Tad ar iš tiesų įmanoma sukurti ilgaamžių tautą? Kokius metodus taikė Singapūras? Galbūt mums tai gali pavykti ir čia, Lietuvoje?



Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Jau prieš 6 tūkstančius metų žmonės fermentuodami, nieko nenutuokdami apie mikroorganizmus, naudojo jų nepaprastas savybes ypatingam maistui ir gėrimams gaminti. Šiandien raugintus produktus mes siejame su nauda žarnyno mikrobiotai, o maisto rinka siūlo pilnas lentynas fermentuoto maisto - nuo seno gero jogurto ir raugintų agurkų iki kimči bei kambučos gėrimo. Ar iš tiesų visas fermentuotas maistas naudingas mums? Kaip jame gyvenantys mikroorganizmai gali prisidėti prie procesų mūsų kūne?

Pokalbis su maisto mokslininke dr. Paulina Štreimikyte.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Praėjusio amžiaus pabaigoje pagimdyta baimė riebalams vis dar gyva. Tačiau mokslininkai pripažįsta, jog problema ne pats riebalas, o jo šaltinis. Neatsiejamas riebalų pasaulis, be kurio mūsų kūnas neišgyventų, vis dar kelia daug diskusijų. Kas yra blogieji ir gerieji riebalai? Kaip susigaudyti pasaulio virtuvę keičiančiuose aliejuose? Ir kokią įtaką riebalų pasirinkimas turi mūsų kūno sveikatai?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Skausmas yra dovana, kurios niekas nenori“, - sako Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas. Ne vienerius metus tyrinėdamas skausmo fenomeną, filosofas pripažįsta, jog šiuolaikinėje medicinoje dominuoja požiūris, kad skausmą galima pašalinti iš gyvenimo.

Ar tikrai skausmas yra tik biologinis reiškinys? Kaip paaiškinti skausmą nesant ligos? Ką mums atskleidžia išskirtinai reti atvejai, kuomet žmogus turi įgimtą nejautrumą skausmui?

Žmogaus skausmo pasaulis ir pokalbis su Honkongo kiniškojo universiteto prof. Sauliumi Geniušu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Iki 2 kilogramų svorio - tiek gali sverti žmogaus mikrobiota, žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria žarnyne įsikūrusiems gyventojams. Nors mokslininkai ginčijasi, bet bakterijų čia gali būti tiek pat, o kartais net ir daugiau, nei žmogus turi kūno ląstelių. Čia gyvenantys mikroorganizmai ne tik padeda virškinti maistą, bet ir lemia mūsų imuninės sistemos veiklą bei bendrą savijautą gamindami didžiąją dalį organizmo laimės hormono.

Kaip jas tinkamai prižiūrėti?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Du danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga gerokai rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Valgydami kone viską, ką įmanoma pagauti jūroje, gauti pakankamą kiekį gerųjų riebalų nebuvo labai sudėtinga. Tačiau šiandien aišku, kad net ir kibirais vartoti šių riebalų neužtenka, - taip tikrai ilgiau negyvensi.

Ką svarbu žinoti apie omega-3? Nuo ko priklauso jų teigiamas poveikis sveikatai ir ilgaamžiškumui?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas