„Sakoma, kad jisai būdavo labai piktas dirigentas. Kai diriguodavo savo muzikantams, sakoma, diriguodavo savo akių įniršiu“, – apie prancūzų baroko kompozitorių Jeaną-Baptiste'ą Lully pasakoja senosios muzikos tyrinėtoja ir atlikėja Renata Dubinskaite. O koks buvo italų baroko kūrėjas Amessandro Stradella? Kuo ypatingi abiejų kūrėjų likimai ir kuo įdomi jų muzika?

Ved. Gerūta Griniūtė

„Tas „lohengriniškas“ vienišumas, kurį turėjo Wagneris, jis buvo gana didelis...“, – sako operos, vokiškosios muzikos ir Richardo Wagnerio kūrybos tyrinėtojas Julijus Grickevičius.

Opera „Lohengrinas“, suvienytos Vokietijos idėja, revoliucijos ir sukilimai, Ferenco Liszto pagalba Richardui Wagneriui perduodant ne jo pasą, kad pastarasis galėtų pabėgti... Apie viską – „Detektyvo verta muzika“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Po šimtmečių surasti arba iš naujo atrasti atrasti didžių kūrėjų kūriniai.

Ved. Gerūta Griniūtė

Detektyvo verta muzika. Ved. Gerūta Griniūtė

Pavogtas saksofonas, pradingusi gitara ir tiesiog išsivežtas fortepijonas... Muzikos instrumentų vagysčių istorijos, kai kurios - pakeitusios muzikų gyvenimo kryptį.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Tos pačios mokyklos mokiniai susidorodavo su tuo mokiniu, dėl to, kad jis pralaimėjo ir užtraukė mokyklai nešlovę“, – Apie 17 ir 18 amžių choreografijos mokyklų kovas ir pralaimėjimus pasakoja istorinio šokio choreografė, šokėja, režisierė Jūratė Širvytė.

Apie choreografines ir muzikines kovas, apie peštynes dėl to, kam priklauso vienas ar kitas kūrinys ir skirtingus skirtingų epochų žmonių požiūrius į save ir gyvenimą – „Detektyvo verta muzika“.

O autorių teisių klausimą aptariame su Muzikos informacijos centro direktore Radvile Buivydiene.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Jis atsisėdo ir pagrojo „23163“. Pagrojo, susimąstė, patylėjo ir sakė: „koksai liūdnas telefono numeris... Kaip ir liūdni šitie namai...“, jam labai ilgu buvo be jos. Labai“, – apie savo tėvą, besiilgintį dukros Aldonos Dvariobnaitės kalba smuikninkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Balio Dvariono sūnus Jurgis Dvarionas. Kas slypi jo skaičių kombinacija „23163“?

Laidoje – muzikiniai kodai kūrėjų opusuose.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kokia paslaptis gaubia vieną paskutiniųjų Roberto Schumanno didžiųjų muzikos opusų? Kodėl kūrinys neskambėjo aštuoniasdešimt metų po Schumanno mirties?

Ved. Gerūta Griniūtė

„Būdavo taip: vienoj rankoj ginklas, o kita ranka laiko už gitaros grifo. Ir klausdavo: tu supranti, už ką aš tave laikau…?“, – pasakoja džiazo muzikas Andrej Polevikov.
Apie ką jis kalba?

O Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir dirigentas prof. Vytautas Miškinis pasakoja savąsias istorijas iš „laukinių 90-tinių“ laikų.

Bet iš pradžių laidoje kalbamės apie XX a. Ameriką ir detektyvo vertą džiazo muziką, gamgsterius ir garsųjį mafijos bodą Al Caponę.


Ved. Gerūta Griniūtė

Ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio, amerikiečių kūrėjos Florence Price, net – Vienos klasiko Ludwigo van Beethovneno kūrybinės biografijos atskleidžia, kad jei ne laimingi atsitiktinumai – šiandien galbūt negirdėtume koncertų salėse skambančių ryškių ir sėkmingų jų opusų. Apie tai – dar viena laida „Detektyvo verta muzika“.
Ved. Gerūta Griniūtė

„Tuo metu, kai reikėjo paimti šalį, visi įstatymai buvo prieš arfininkus, nes tai buvo laisvės nešėjai, tautos gelbėtojai“, – apie airių arfininkus, kolonizacijos metu tapusius laisvės šaukliais ir kovotojais, pasakoja arfininkė Joana Daunytė. Su ja keliaujame į Airiją ir domimės nelengva šio instrumento muzikų ir keliaujančių bardų dalia.

O muzikologė Laima Slepkovaitė kviečia prisiminti kitą instrumentą, kurį draudė Ukrainą pavergti norėję sovietai, – bandūrą. Su bandūra grojusiais ir dainavusiais kobzariais buvo šaltakraujiškai susidorota.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Jei žmogus sukūrė šedevrą, bet buvo laiku nesuprastas ir nuėjo į užmarštį, tai mes ir apie tą šedevrą nieko nežinome, nes muzikos istorija yra šedevrų istorija, bet – įteisintų šedevrų istorija“, – sako muzikologė Jūratė Katinaitė

Laidoje „Detektyvo verta muzika“ – apie kūrinius ir kūrėjus, kurie liko istorijos užmarštyje.

Pianistas Paulius Andersson pasakoja apie lenkų pianistą ir kompozitorių Moritzą Moszkowskį.


Ved. Gerūta Griniūtė

„Ji buvo pažeminta, ji buvo įsiutusi, ji buvo pilna pavydo. Iš jos rankinuko iškrito šautuvas. Ji griebė jį, grįžo į klubą, palietė Lee Morganą, privertė jį atsisukti į save, pažvelė jam į akis… ir šovė“, – taip apie nepaprastai talentingo amerikiečių kompozitoriaus, trimitininko Lee Morgano paskutines gyvenimo akimirkas pasakoja džiazologė Laima Slepkovaitė.

Taip pat apie tai, kodėl žmonės ryžtasi panaudoti ginklą, kas yra afekto būsena kalbamės su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. (S)

Ved. Gerūta Griniūtė

„Iki tol praktiškai niekad su smuiku nebuvau išsiskyręs – vieną dieną buvo lemta išsiskirti. Penkiom minutėm palikau mašinoj, trumpam užbėgdamas į parduotuvę, <…> ir, aišku, grįžęs neradau“, – apie pavogtą brangų instrumentą pasakoja smuikininkas Dainius Puodžiukas.

O ką atskleidžia restauruojami instrumentai?

„Ne visi meistrai yra detektyvai – tie, kurie gamina instrumentus arba savo stiliumi, <…> bet dirbtuvės, kurios užsiima restauracija, iš tikrųjų – taip“, – paklaustas, ar savo, instrumentų gamintojo ir restaruotojo, darbą laiko detektyviniu, atsako Gerardas Rūkas.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Tokioje situacijoje melavimas, kūrinio vogimas, pats tas faktas sako, kad teisybės tas žmogus kaip vertybės neturėjo. Neturėjo sąžiningumo vertybės: kas būtų teisinga kitų žmonių atžvilgiu? Galvojo arba apie save, arba apie žmoną, arba apie abu – turėjo savo tam tikrus motyvus“, – apie Williamą Barringtoną-Coupe‘ą - pianistės Joyce Hatto vyrą - kalba psichologė, psichoterapeutė Lina Straukė.

Pianistės Joyce Hatto melagingų įrašų istorija, kurią analizuoja pianistas Gintaras Januševičius ir psichologė, psichoterapeutė Lina Straukė.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Kad ir mūsų laikais – visi turime šališkumą, kaip vertiname vyrišką ir moterišką muziką“, – sako kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, tyrinėjanti kompozitorių iš prabėgusių amžių kūrybą ir galimybes skleistis.

O kaip mes perskaitytume šifruotę „F. Mendelssohn“? Greičiausiai galvotume, kad tai - Felix Mendelssohn? Tačiau kodėl ne Fannny Mendelssohn?

Įvairias detektyvines rašytojų istorijas narplioja ir lyčių studijas Oslo universitete pasirinkusi doktorantė Auksė Beatričė Katarskytė. Jos dėmesio centre – Anglijos moterų kūrėjų likimai. Čia paliesime ir Ethel Smyth biografiją.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Aš, pavyzdžiui, nebūčiau norėjusi būti jo žmona: nei pirma, nei antra, nes abiem labai nepasisekė: viena buvo jo nužudyta, o kita – na, irgi kentė daug įvairių dalykų: ji žinojo, kad Carlo Gesualdo turi dvi meilužes, su jomis bendravo, bandė jas išgyvendinti iš savo dvaro…“, – mintimis apie Renesanso epochos kompozitorių, Venozos princą, dar vadinamą Tamsybių princu, dalinasi muzikologė, senosios muzikos tyrėja, mokslų daktarė Aleksandra Pister.

O psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis, patyrinėjęs šaltinius apie Carlo Gesualdo gyvenimą, sako, kad tikėtina, jog kompozitorių kankino maniakinė depresija ir baisios psichozės.

Visgi Carlo Gesualdo muzika – nepaprastai įdomi, vizonieriška, kupina naujovių ir eksperimentų. Kalbamės ir apie Carlo Gesualdo gyvenimą, ir apie muziką. (S)

Ved. Gerūta Griniūtė

„Bachas nebuvo vienintelis muzikas, pasėdėjęs tame kalėjime. Kadangi Veimaro kunigaikštis taip elgdavosi su žmonėmis, kurie norėjo palikti jo tarnybą“, – pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. 
Pirmoje laidoje „Detektyvo verta muzika“ kartu su Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkais dr. Vidu Pinkevičiumi ir dr. Aušra Motūzaite-Pinkevičiene domimės tamsesniais J. S. Bacho gyvenimo puslapiais. O kriminologas, sociologas, filosofas, VU profesorius dr. Aleksandras Dobryninas padeda suvokti, kas ir kaip tuo metu buvo laikoma nusikaltimu.
Ved. Gerūta Griniūtė