Švietimo ministrės retorika, neva abiturientai, neišlaikę matematikos egzamino, be papildomų 10 taškų „būtų palikti likimo valiai“ ir galėtų stoti tik į profesines mokyklas, bei premjero antrinimas, esą sprendimas pridėti taškus neleidžia visai kartai „keliauti į profesines mokyklas“, sukėlė audrą.
Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevykėlių rezervuaru“.
O štai pramonės atstovai perspėja apie tokio politikų kalbėjimo grėsmingas pasekmes. Skirtingų pramonės šakų atstovų žodžiais, kvalifikuotų darbininkų trūksta jau dabar ir būtent profesinis mokymas gali tapti sprendimu.
Ekonomistai perspėja – tokios aukščiausių šalies politikų kalbos devalvuoja švietimo standartus ir siunčia jaunimui klaidingą žinią: svarbu turėti diplomą, o ne kompetenciją.
Maža to, valdančiosios daugumos atstovų replikos apie profesinį sektorių kontrastuoja ir su jų pačių kartu su kitomis šalies politinėmis partijomis dar 2020 m. pasirašytu Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Šiame dokumente numatyta, kad iki 2027 metų 35 proc. vidurinį ugdymą baigusių mokinių turėtų rinktis profesinį kelią. Šiuo metu šis rodiklis siekia tik 26 proc. Tad kyla klausimas: ar valstybė iš tiesų siekia stiprinti profesinį mokymą, ar tik gražina statistiką.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už profesinį mokymą, Rolandas Zuoza, Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas bei Klaipėdos technologijų mokymo centro absolventė Gabija Urnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.