Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.
All content for Dešimt balų is the property of LRT and is served directly from their servers
with no modification, redirects, or rehosting. The podcast is not affiliated with or endorsed by Podjoint in any way.
Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.
Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 9 tūkst. trečiųjų šalių studentų. Daugiausia jų atvykę iš Indijos (1 465), Pakistano (1 045) ir Baltarusijos (924). Beje, per pastaruosius pustrečių metų studentų iš Indijos skaičius padidėjo 3 kartus, Pakistano – 10 kartų, Bangladešo – 17 kartų, o Maroko – net 18 kartų. Kai kurių šalių, kaip antai Pakistano ar Bangladešo, studentų atvykimas į Lietuvą išaugo po to, kai Australija ir Naujoji Zelandija apribojo šių šalių piliečiams studijų vizų išdavimą. Tarp kitų populiariausių kilmės šalių piliečių, kurie dominuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat yra Ukrainos studentai – 725, Bangladešo – 586, Maroko – 537, Izraelio – 405, Nigerijos – 355, Kamerūno – 339, Azerbaidžanas – 329. Vis dėlto, kaip akcentuota šį trečiadienį Migracijos departamento organizuotoje konferencijoje, ne visi atvykėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių siekia studijų. Maždaug kas devintam - dešimtam jų leidimas gyventi ir studijuoti panaikinamas. Mat migracijos specialistai aptinka, kad tariamas studentas suklastojo asmens duomenis arba, nors atvyksta studijuoti į programą, dėstomą anglų kalba, nesupranta angliškai. Tuo tarpu kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos, ypač kurioms sunkiai sekasi pritraukti vietos jaunimą, priima studijuoti trečiųjų šalių piliečius net neatlikusios vadinamųjų atrankinių interviu, o ir nepasidomėjusios, ar tariamas studentas iš tiesų nori studijuoti, o ne atvyksta ekonominiais sumetimais, pagaliau, ar jis turės iš ko sumokėti už studijas ir pan. Dėl šių priežasčių šiemet jau panaikinti 894 leidimai trečiųjų šalių piliečiams laikinai gyventi ir studijuoti Lietuvoje, dar 780 trečiųjų šalių studentų patys nutraukė studijas ir neteko leidimo, o 107 taip ir neatvyko į Lietuvą ir dėl to prarado teisę gyventi. Bet dar viena bėda yra ta, kad, kai studentas (gavęs fizinę leidimo laikinai gyventi ir studijuoti kortelę) į Lietuvą net neatvyksta, bet pasinaudoja galimybe patekti į kitas Šengeno šalis, jis, jei nekerta Šengeno šalies sienos, ir toliau turi fizinę kortelę, o nors leidimas jam gyventi Lietuvoje ir yra panaikintas. O tai kelia rimtų migracinių rizikų. Kaip tai užkardyti? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė, dr. Artūras Vasiliauskas, Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius, ir dr. Gediminas Sargūnas, Panevėžio kolegijos direktorius.
Ved. Jonė Kučinskaitė.
Dešimt balų
Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.