Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.

Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.
Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.