2010-aisiais – vadinamaisiais gimstamumo bumo metais – Vilniuje gimė 6681 vaikas. Panašiai tiek vietų devintokams šiemet ir suplanavo sostinės savivaldybės taryba – 6691. Bet realus būsimų devintokų skaičius keliais šimtais didesnis: pastaraisiais metais į Vilnių atvyko keli šimtai penkiolikmečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano. Tad nuo rugsėjo į devintas klases pretenduoja per 7 tūkstančius penkiolikmečių.
Bet keli šimtai šio amžiaus vaikų – jau kitą savaitę baigsiančių aštuntą klasę – liko už borto. Sostinės automatizuota mokyklų priėmimo sistema nepasiūlė jiems vietų į gimnaziją. Dar blogiau – jie nepatenka net į savo teritorines mokyklas, kurias pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskyrė pati savivaldybė.
Po nesėkmingo pirmojo priėmimo etapo praėjusią savaitę tėvai tikėjosi, kad birželio 12-ąją situacija pagerės. Tačiau paaiškėjo, kad daugybė šeimų vietų negavo ir po antrojo rato. Jos piktos ir pasimetusios – lauks iki rugpjūčio pabaigos, nežinodamos, kur mokysis jų vaikai. Gi būsimi devintokai negali nei įsigyti naujos mokyklos uniformų, nei susipažinti su būsimais klasės draugais, nei ramiai mėgautis beprasidedančiomis vasaros atostogomis.
Kas atsakingi už tai, kad 15 metų žinoma gimstamumo banga nevirto realiomis klasėmis? Kodėl planavimo klaidos vėl krenta ant tėvų pečių? Ar miesto valdžia braižydama mokyklų žemėlapius tikrai skaičiuoja realius vaikus? Kiek dar metų Vilnius gyvens pagal pasenusius skaičius ir nematys savo augančių vaikų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, vilnietė aštuntoko, kurios sūnus negavo mokyklos, mama Jūratė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.