Lietuvoje – tikras statybų renesansas. Tokia eilute pradedama 1999 metais įrašyta statybinių prekių parduotuvės reklama. Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo pažymėtas gyvenamojo ploto augimu nuo 50 iki 500 kvadratinių metrų. Finansinę galią simbolizavo ir kiti atributai: arkos, bokšteliai, baseinai ar net šaudyklos.

Statybos turėjo kur kas gilesnę prasmę ir reikšmę, o šiandien šios epochos gyvenamieji namai ateina ir į istorikų tyrimų lauką. Šį reiškinį plyta po plytos analizavome kartu su istoriku Nojumi Kizniu.

Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Permainos valstybėje po Nepriklausomybės atkūrimo atnešė nusikaltimų bangą. Sociologas Aleksandras Dobryninas grėsmę įžvelgia kitur: politikai ėmė svaidytis pareiškimais, kad šalyje per daug demokratijos, Seime nebuvo valios atsisakyti mirties bausmės. Ar galėjome pasukti Baltarusijos keliu? (S)

Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Spalvoti rūbai, slapti šokiai, o žiniasklaidoje – susirūpinimas ir kaltinimai. Laisvė, kuria pasižymėjo pusiau slapti ir legalūs reiverių susibūrimai buvo negirdėta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tačiau situacija ėmė keistis 2000-aisiais. Apie reivą, reiverius ir subkultūras šiame epizode klausydami archyvinių įrašų kartu su Juste Kostikovaite.

Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

„Mediniai žaislai, smėlio dėžės, sunki vaikystė“: taip prasideda vienas 1993 metų televizijos reportažas. Šie vaikai svajojo apie LEGO ir barbes, kai kurie bandė patys tam užsidirbti, dažnai nelegaliai. Sociologė Goda Damaševičiūtė sako, kad niūrumas, kalbant apie Nepriklausomybės kartos augimo sąlygas, prisimenamas dažnai, ir vis tik šis laikas talpina daugiau: „Būnant vaiku, man tai niekada neatrodė kaip problema“.
Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

XX amžius baigėsi kompiuterinės apokalipsės nuotaikomis, tačiau laikotarpį, kurį netaisyklingai vadiname „90-aisiais“, uždarėme vėliau, Lietuvai jau mojuojant mėlynomis Europos Sąjungos vėliavomis.
Kuo ypatingas šis laikas ir kaip šį netolimos praeities reiškinį reikėtų tyrinėti istorikams? Apie tai tinklalaidėje „Buvo nebėra“ kalbame su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu.
Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė