Kaip praktikuojančiam architektui išvengti nuobodžių standartų ir šablonų kartojimo? Kaip išsaugoti rūpestį konkrečia erdve, konkrečia bendruomene, kūriniu ar konkrečiu medžiu? Architektas Mantas Peteraitis laidoje „Žmogus ir miestas“ pasakoja apie savo praktiką, apie meninius, etinius ir politinius aspektus.
Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos pašnekovas - architektas Aidas Krutejavas.

Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite susiprojektavo sau namą Kauno rajone - Raudondvaryje. Šeimos namas intriguojančiu pavadinimu „Audra“ jau sulaukė ir kolegų dėmesio, pripažinimo. Sukaupęs nemažai įdomios patirties užsienyje namus jis nusprendė kurti čia, Lietuvoje ir pritaikyti savo patirtis iš skirtingų kontekstų. Aidas turi savitą požiūrį į kūrybą, mus supančią aplinką ir čia nemažą rolę vaidina tvarumas, bet kiek kitoks nei dažnai girdime spaudoje. Kalbėsimės, ne apie energetinį efektyvumą ir inžinerinius sprendimus, bet apie tokius regis paprastus, bet svarbius dalykus kaip būstas ir vietinės medžiagos.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Ką ir kaip gali pakeisti skurdo patirtį turinčių asmenų įsitraukimas į socialinės politikos formavimą? Kaip gali pasikeisti institucijų ir plačios visuomenės požiūris į pagalbos suteikimą, transporto organizavimą, socialinimo būsto prieinamumą ir plėtrą – kai sprendimai priimami kartu su skurdo iššūkius patyrusiais žmonėmis? Kaip pasiekti, kad skurdą patiriančių asmenų patirtis ir siūlymai būtų ne tik išgirsti, bet ir taptų sisteminių pokyčių dalimi? Apie tai „Žmogaus ir miesto“ laidoje kalbamės su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.
Taip pat šioje laidoje savo patirtimi įveikiant skurdo iššūkius pasidalijo anonimiškumo pageidavusi moteris iš Klaipėdos, kuri įsitraukė į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo veiklą. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Ar Vilniuje po kelių dešimtmečių turėsime kanalų sistemas greta namų, metro liniją tarp Naujosios Vilnios ir Vilkpėdės, naują uostą, o į Vilniaus herbą sugrįš kadaise jame vaizduoti laivai? Pasakojimas apie drąsias vizijas, skirtas Vilkpėdės rajonui, ir apie miesto bei vandens santykį pasakoja architektės ir studijos „DO ARCHITECTS“ partnerės Andrė Baldišiūtė ir Sabina Grincevičiūtė.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Paslaptingi negatyvai muziejaus archyvuose ir anksčiau negirdėtas fotografas leidžia mums pamatyti dar nematytą, neparadinį tarpukario Kauno veidą, atrasti miesto vietas ir žmones kurių balsai ilgai buvo nepastebėti. Kaip atrodė tarpukario Kauno lūšnynai, nestandartiniai žmonės ir trapios miesto vietos? Ir koks paslaptingas fotografas visa tai užfiksavo? Pasakojimo apie tikrą muziejinį detektyvą ir fotografo Antano Ingelevičiaus asmenybę klausykitės laidoje Žmogus ir miestas.

Laidos pašnekovai – architektūros istorikas Vaidas Petrulis, muziejininkas Gytis Grižas, ir režisierius ir fotografas Mindaugas Meškauskas.
Ved. Matas Šiupšinskas.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakais po miestą ir apylinkes. Apie Čiurlionio maršrutus Druskininkų apylinkėse kalbamės su knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bendraautorėmis, Čiurlionio namų muziejaus direktore Regina Stankevičienė ir muziejininke Sigita Rundytė.

Ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Iliustracija – „Čiurlionių namai Druskininkuose“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1905 m.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip maistas, auginamas miesto daržuose, padeda bendruomenėms burtis ir pažinti vieniems kitus? Kodėl ne tik daržai, bet ir juos puoselėjantys miestiečiai daro mūsų miestus atsparesnius ekonominiams, kariniams ar ekologiniams iššūkiams? Laidoje kalbamės apie urbanistinės maisto gamybos sistemas, kolektyvinės sodininkystės praktikas ir kultūrinius ryšius, susijusius su skoniu, maistu ir ekologija. O jei trumpiau – apie naują tarptautinį projektą „Valgomas miestas“, kurio epicentras yra Kaune.

Laidos pašnekovės – projekto veiklose dalyvaujančios menininkės ir kultūros aktyvistės, nevyriausybinės organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ bendraįkūrėjos Rūta Lukošiūnaitė ir Evelina Šimkutė.

Laidą veda Matas Šiupšinskas.

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.

Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?


Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir, remiantis statistikos prognozėmis, toliau mažės. Tuo tarpu Vilnius auga ir neseniai peržengė 600 000 gyventojų ribą, aplenkdamas kaimyninę sostinę Rygą. Ar sostinė ir toliau sparčiai augs? O gal turime pradėti ruoštis ne miesto augimui, o lėtam traukimuisi? Apie demografijos tendencijų poveikį miesto raidai ir urbanistikai kalbamės su urbanistu, buvusiu Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovu Mindaugu Pakalniu.

Laidą veda Matas Šiupšinskas

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.

Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.

Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tvarumo srityse kyla iš didelės patirties, įgytos Europoje, Kinijoje ir Lotynų Amerikoje.

Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.

Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.

Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo sukauptų daiktų likimą?
Laidos viešnia – socialinė verslininkė Milda Paukštė; jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla skirta antrinio daiktų panaudojimo temai. Ji kuruoja DĖK’ui kabyklų projektą, skatindama organizacijas įdiegti tvarius dalijimosi daiktais įpročius. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Urbanistinė kaita ir ją lydinčios praktikos bei įtampos gali būti diskutuojamos iš skirtingų pozicijų – aktyvaus gyventojo, vietos bendruomenės atstovo, atsakingų institucijų darbuotojo, NT verslo atstovo. Ką į susiformavusį diskusijų ir konfliktų lauką gali įnešti menininkai? Kaip meninis tyrimas virsta kritine miesto plėtros praktikų refleksija, kokias priemones pasitelkia? Šios „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidos viešnia – menininkė ir paveldosaugos aktyvistė Rėda (Rėda Brandišauskienė), meninio tyrimo ir kūrinių serijos „Balta tamsa“ autorė. Atvejo studijai Rėda pasirinko Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio užstatymo daugiabučiais rezonansą, o istorinio kraštovaizdžio transformacijos bei ją lydinčių procesų apmąstymui pasitelkė rūko instaliaciją.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Iliustracija - Rėdos įvietinto meno kūrinio projekto vizualizacija, 2024

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.
Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.

Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius ir architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šioje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidoje nagrinėjame, kaip suderinti miesto plėtrą su želdynų apsauga. Kokią reikšmę turi gamtinės teritorijos miesto ir rajonų tapatumui? Kaip planuojamos ir administruojamos miesto gamtinės teritorijos? Kokie teisiniai dokumentai užtikrina arba turėjo užtikrinti didelio potencialo rekreacinių teritorijų apsaugą? Kokia instancija turi prižiūrėti, kad Vilniaus Bendrojo plano sprendiniai neprieštarautų Vilniaus specialiesiems planams? Kodėl Vilniaus intensyvaus naudojimo rekreacinėse teritorijose yra suformuoti sklypai – koks scenarijus laukia šių želdynų?

Kokia instancija galėtų ir turėtų ginti viešąjį interesą apsaugojant miesto gamtines teritorijas? Ar Architektų rūmai gali ginti viešąjį interesą – ir kokias transformacijas patiria architekto profesija Lietuvoje? Kokių pokyčių lauktume administruojant nenaudojamus statinius su priklausomaisiais želdynais – parduoti aukciono būdu ar perduoti miestui ir pritaikyti augantiems socialiniams poreikiams? Taip pat laidoje apžvelgiami paskutiniai įstatyminiai pokyčiai, darantys įtaką atskirųjų ir priklausomųjų želdynų planavimui ir įrengimui.

Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, LR teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.

Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.