Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.
Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  
Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.
Ved. Kristina Toleikienė

Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.
Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.
UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.
Ved. Kristina Toleikienė

Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.
„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. 
VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. 
Ved. Kristina Toleikienė

2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.
Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. 
Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.

Ved. Kristina Toleikienė

„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė šiemet skęsta. Kukurūzų derlius nuimamas tiesiog vandenyje. Norint įveikti gamtos iššūkius ūkininkui reikia galingesnės technikos, tačiau tokią techniką įsigyti paramos lėšomis vidutiniam ūkiui neįmanoma. Stambaus pieno ūkio savininkui Tomui Kazlauskui iš Šilutės rajono pavyko gauti paramą įsigyti našesnės technikos, bet įrodinėti, kodėl jam reikia tokios technikos, paramos skirstytojams teko labai ilgai. Ir turint techniką šių metų iššūkius įveikti sunku. Šienaujant užliejamose vietose teko gelbėti visą techniką ir darbus nutraukti. Dabar baiminamasi tokios pat situacijos permirkusiuose kukurūzų laukuose. 

30 metų kepa daugiau nei 100 skirtingų gardumynų, bet tik šiemet ryžosi dalyvauti Lietuvos gamintojus pristatančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ir parodos medalių konkurse. Tradicinis „Lapė kepė“ šimtalapis su aguonomis buvo įvertintas auksiniu medaliu. Apie tai pasakoja šeimos verslą puoselėjantys Renata ir Artūras Venckai iš Alytaus.

„Verta žinoti“. Jei jūsų žemės ūkio paskirties sklype, kur nors pamiškėje, buvusioje ganykloje ar dirvonuojančioje žemėje, pridygo savaiminių berželių, ąžuoliukų, klevų, galite gauti paramą ir imtis auginti mišką.  Iki kitų metų kovo mėnesio Aplinkos projektų valdymo agentūra renka paraiškas ir moka dotacijas.

Ved. Kristina Toleikienė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždė
Jaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.
Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.
Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.
Ved. Regina Montvilienė

Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .
Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.
Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?
Ved. Regina Montvilienė

Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.
Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.
Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.
Ved. Regina Montvilienė

Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.
Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.
Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.
Ved. Regina Montvilienė

Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimas
Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.
Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.
Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Ved. Regina Montvilienė

Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.

Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?

Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.
Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.

Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.

Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.

Ved. Arvydas Urba

Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?

ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.

Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?

Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?

Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?

Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.

Ved. Arvydas Urba

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.
Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.

Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.

Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.

Ved. Arvydas Urba

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi karantino apribojimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užkardyti ligos plitimą, pirmą kartą kiaulių augintojams, nepaisiusiems biosaugos reikalavimų, davė nurodymą išskersti laikomas kiaules. Dėl karantino apribojimo didžiausius nuostolius patiria didieji kiaulių augintojai. Kasmet išmokama kompensacijų apie 1 milijonas eurų. Šiemet vienas kompleksas karantino apribojimus patyrė tris kartus, kitas - du. Tai nutiko pirmą kartą. Žemės ūkio ministerija teigia situaciją valdanti ir tikina nepritrūksianti lėšų kompensacijoms. Limitą gali didinti iki 1,8 milijono eurų.
„Jie nebūčiau ūkininkė, būčiau žurnaliste“, – sako 8 hektarų daržovių ūkio savininkė Daina Janušaitienė. Šakių rajone ūkininkaujančiai ir Zanavykų turguje prekiaujančiai Dainai ne kartą teko atremti pirkėjų nepasitikėjimą, kad ji perpardavinėtoja, o ne ūkininkė. Tad Daina ryžosi savo facebook‘e talpinti trumpus pasakojimus, ką ir kaip ji augina ir kokius darbus dirba ūkyje. Po pasakojimo apie gerai užderėjusius česnakus ūkį aplankė vagys ir nurinko jų derlių.
Ved. Kristina Toleikienė

Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų prireikė dar didesnių. Gauti paskolą buvo sudėtinga, teko užstatyti namus, o ją gavus, gražinti reikia greičiau, nei pavyksta uždirbti.
Rytoj Kaune jau 17 kartą vyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodoje pristatomi Lietuvoje pagaminti produktai, tai yra svarbiausias parodos akcentas, pelnęs lankytojų simpatijas ir pasitikėjimą. Parodos aukso ir sidabro medaliams buvo pristatyta 70 gaminių. Komisijos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagošinskas sako, kad yra tokių gamintojų, kurie konkursui pristatė po tris gaminius ir visi gaminiai buvo įvertinti auksu.
Lietuvė Ligita Eitkevičienė, jau metus gyvenimą kurianti Italijoje, Toskanoje. Viena giliausių Italijos tradicijų - vynuogių auginimas ir vyno gamyba. Su šia kultūra ji siekia supažindinti ir lietuvius, bet renkasi juos lydėti tik į vynuogynus, kurių savininkais vis dar yra patys italai.
Ved. Kristina Toleikienė

Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. 
Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. 
Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.
Ved. Kristina Toleikienė

Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.
Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.
GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.
Ved. Kristina Toleikienė

Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar pasėliai sėkmingai peržiemos.

Veislinių gyvūnų parodos ir jų užkulisiai. Juos šiek tiek praskleisti sutiko Veislinių gyvūnų klubo atstovė Vilma Vilienė.

Arūnas Ignatavičius prieš septynis metus Panevėžio rajone įkūrė danielių ūkį. Jį sužavėjo patys gyvūnai, lengva jų priežiūra ir galimybė įprasminti miško sodybos teritoriją.

Ved. Arneta Spaičė