„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus artimieji neretu atveju savo noru įsisuka į priklausomybės palaikymą, ne į pagalbą sveikti. „Per daug mačiau artimųjų kančių, kurie lieka tik su kuprine ant pečių, viską praradę, prie mylimo priklausomo žmogaus kapo“, - pasakoja kunigas. Ir kviečia mylėti besąlygiškai, net jei tai reikštų santykių pabaigą: „Priklausomybės atveju labai tinka posakis: kuo blogiau – tuo geriau“.
Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną – minima ir Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Aš nepasakysiu tikslaus skaičiaus operacijų, kiek man teko išgyventi. Manau, virš 20 tai tikrai“, - sako vos dvidešimt aštuonerių metų vertėja Urtė Atkucevičiūtė. – „Tarp operacijų ir visų sunkumų vyksta daugybė gerų ir gražių dalykų. Gyvenime aš renkuosi koncentruotis į tai“.
„Tėvams buvo pasakyta, kad aš neišgyvensiu, tačiau, kaip matote, prognozės nepasitvirtino“, - šypsosi kita pašnekovė Ieva Gaučaitė, kuri ne tik savarankiškai pasirūpina savim, bet, kaip ir Urtė, baigė mokyklą, mokėsi universitete, siekia savo svajonių ir tikslų išsipildymo.
Abi merginas vienija bendra diagnozė - spina bifida. O spalis yar minimas kaip šios diagnozės pažinimo mėnuo. Pokalbis, kuriame išgirsite atvirus pasakojimus apie šią ligą ir merginų svajones, kasdieninius rūpesčius ir tikslus bei jų siekimą. Merginų pavyzdys rodo: nors ši būklė yra nepagydoma, su tinkama medicinine priežiūra bei asistuojančių žmonių pagalba stuburo smegenų išvaržą turintys žmonės gali gyventi, mokytis, dirbti, kurti santykius ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip jaučiatės šį rudenį? Kai prastėjant orams mus visus vis dažniau užklumpa slogi nuotaika, tampame vangesni, neretai ir motyvacija apleidžia. Prie viso to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – karai, ligos. Dėl informacinių technologijų nesunku paskęsti informacijos gausoje, o socialinių tinklų realybė neretai iškreipia tikrąjį suvokimą apie tai, kas aš esu, dėl ko esu.
Šioje laidoje kalbamės apie motinystę ir patiriamus psichinės sveikatos patyrimus bei sutrikimus. Kristina Mažeikaitė, balsą tyrinėjanti muzikos terapeutė, vokalo mokytoja ir vieniša mama, sako: „Susidūriau su akistata, kas aš esu ir dėl ko esu?“. Giedrė Dambrauskaitė, humanistinių ceremonijų vedėja atvirai pasakoja apie ją ištikusią psichozę po gimdymo: „Tik pagimdžius, pradėjo ryškėti pogimdyminės psichozės požymiai. Man vaidenosi veidai, išgyvenau ryškius emocijų pliūpsnius. Jaučiausi kaip visatos valdovė“. Tiek Kristina, tiek Giedrė yra iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorės.
Trečioji laidos viešnia Nida Vildžiūnaitė - iniciatyvos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, Pogimdyvinės depresijos centro įkūrėja pasakoja, kad pogimdyvinė depresija ir kiti iššūkiai motinystėje nepriklauso nuo sezoniškumo ar nuo to, kelintą kartą moterys tampa mamomis.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Donorystėje po mirties – viskas yra konfidencialu, o gyvojoje donorystėje mes pažįstame vieni kitus. Kai kamienines kraujodaros ląsteles dovanojame nepažįstamajam – praėjus dviems metams, gavus abiejų pusių sutikimus – galima bendrauti – susitikti, dėkoti ir džiaugtis gyvenimu. Apie vieną iš tokių susitikimų – pokalbis laidoje.

„Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia apkabinti žmogų, kuris išgelbėjo tavo vaiko gyvybę“, - sako aštuonmečio Jokūbo mama Birutė Sedžiakienė.
Santaros klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių registro vadovė gydytoja hematologė Rita Kviliūtė pasakoja apie kaulų čiulpų donoro paieškos procesą, donoro tyrimą ir ruošimą donacijai, po to – pasiruošimą transplantacijai ir kviečia tapti kaulų čiulpų donorais: „Užsukite pas mus kaip potencialūs donorai, o ne kaip pacientai, kuriems reikalinga transplantacija“.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie sergančiųjų vilties išpildymo.
Antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės diena.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras bendrauti. Ji primena visiems: „Raskime kokybiško laiko savo vaikams“. O mokytojos keliu Daiva pasuko, kai nerado, kas mokytų jos autistišką sūnų.
Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Apie kasdieninį darbą ir meilę mokiniams, apie nesibaigiančias reformas, nuolatinį mokymąsi ir apie tai, kokie svarbūs kiekvieno mūsų pasirinkimai – pokalbis laidoje, skirtoje Mokytojo dienai.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?
Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.
Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susiduria kiekvieną dieną ir paneigia dažnai girdimą nuomonę, kad socialiniai pedagogai dirba tik su asocialiomis šeimomis: „Kylančios įvairios socialinės problemos nesirenka statuso ar tautybės, visuomeninės padėties. Sunkumų gali iškilti bet kurioje šeimoje. Svarbu – nebijoti kreiptis pagalbos“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Mažosios kovotojos Ignės, gimusios su dauno sindromu ir šiuo metu dar kovojančios su onkologine liga, mama Simona Mikšytė laidoje sako, kad labiausiai jų šeimai nereikia užuojautos ir liūdnų žvilgsnių. Kita pašnekovė Renata Dilienė, kartu su vyru globojanti šešerių metų berniuką, jau seniai organizuoja įvairias labdarines veiklas ir labai stengiasi pagelbėti likimo nuskriaustiems vaikams.
Rugsėjis – auksinio kaspino mėnuo, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas vėžiu sergantiems vaikams. Laidoje - pokalbis ne tik apie sergančius vaikus. Tai - pokalbis ir apie mus visus, pokalbis apie tai, kiek dar liko mumyse gerumo.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Pokalbis su vyrais apie vyrus. Kaip jie priima iššūkius, kaip su jais tvarkosi. Ar vyrai verkia? Ar ašaros vyro akyse, jų manymu, pergalė ar pralaimėjimas?
Šioje laidoje dalyvauja triatloninkas, renginių vedėjas, specialusis pedagogas, logopedas, tėtis, auginantis įvaikintą sūnų, Arnas Šimonis ir fotografas, vaizdo turinio kūrėjas Giedrius Matulaitis, kurio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai prieš trejus metus staiga mirė jo buvusi žmona. Tą dieną jis liko vienas su dviem autistiškais sūnumis.
Nekasdieniškos istorijos atvirame ir jaudinančiame pokalbyje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh Romanenko. „Nebijokite klysti, kalbėkite lietuviškai“, - kviečia Sonia Labunskaja, turinti cerebrinį paralyžių, pati susiradusi lietuvių kalbos kursus internete.
„Tikrai lietuvių kalba nėra tokia neįkandama. Nepateisinama, kad net keliolika metų Lietuvoje gyvenantys kitataučiai vis kalba okupantų kalba“, - sako šios laidos svečiai - ukrainiečiai, karo pabėgėliai, su kuriais laidoje kalbame be vertėjo.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.
Pakutinėje šios vasaros laidoje – paskutinis laidų ciklo apie žmonių su negalia keliones pokalbis. Kita pašnekovė – regos negalią turinti Rasa Urbonaitė, taip pat patyrusi keliautoja. Rasa yra aplankiusi net 30 šalių ir keturiose iš jų gyvenusi ilgesnį laiką.

Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti, tad ir nuotykių bei iššūkių netrūksta.
Agniešką pagauti Lietuvoje darosi vis sunkiau, o Augustas, prie visų savo veiklų, dar šiais metais organizuoja įtraukiąją banglenčių stovyklą Portugalijoje.
Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, laidoje pokalbis apie keliones su žmonėmis, kurie garsina Lietuvos vardą.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidyti į Kretą. Panašu, kad nei kojos protezas, nei nėštumas Robertos aistros keliauti nestabdo.
Edita sako, kad kelionės žmonėms su negalia – didelis iššūkis, ir paaiškina, kodėl ji taip mano, taip pat pasakoja, kad po vienos kelionės sumanė parašyti knygą. Roberta dalijasi, kad keliaujant asmenims su negalia kartais tenka susidurti su keistais nelogiškais ar net varginančiais reikalavimais, priklausomai nuo šalies, oro linijų ar net lankytinų vietų politikos.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik neįgaliojo vežimėliu, tikriausiai girdėjote jau daugelis - vyrui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba. Tačiau mes šiandien kalbamės apie kitus Adomo hobius ir, ką jam reiškia keliauti. Pašnekovas pasakoja ir apie tai, kokiame labiausiai pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia mieste teko būti ir kaip kartais tenka derinti – orumas ar laisvė?

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir pereiti Izraelio–Egipto sieną, kaip keitėsi Irmos kelionės, kai ji ištekėjo už Mindaugo, turinčio judėjimo negalią, ir kiti įspūdingi nuotykiai.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.
Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.
Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip savivertę augina ir gyvenimą paprastesnį daro įvairios išmaniosios technologijos laidoje pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė ir Andžėjus Ravanas. Abu pašnekovai turi regos negalią, tačiau tai jiems netrukdo pasitikėti savimi, spinduliuoti džiaugsmą gyvenimu, norą pažinti, kai nemenka dalis žmonių šiandien linkę skųstis, dejuoti, kaltinti aplinką dėl savo nesėkmių ir, pasak jų, nenusisekusio gyvenimo. Pašnekovai pasakoja, kaip dirbtinio intelekto naujovės jiems padeda buityje, darbuose, kokios naujienos, skirtos neregiams, pristatomos technologijų pasaulyje, kiek gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus pasiryžimo veikti, ieškoti, mokytis. „Savivertę augina darbas“, - laidoje sako Eglė Jarmolavičiūtė, LRT radijuje dirbanti garso režisiere.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ar skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas?
Laidoje kalbamės apie žmones su negalia civilinės saugos kontekste. Ką daryti, kad nerimą keistų žinojimas? Ar gausime reikiamą informaciją apie ekstremalią situaciją laiku ir kaip tada reikės elgtis? Kaip tinkamai pasirengti galimoms situacijoms jau šiandien?
Laidoje dalyvauja Pilietiškumo ugdymo akademijos lektorė, Lietuvos kariuomenės kapitonė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ginta Žemaitaitytė–Buinevičė. „Kaip tik šiuo metu visose savivaldybėse yra rengiami civilinės saugos planai. Todėl labai svarbus pačių žmonių su negalia įsitraukimas į šį procesą ir dalyvavimas jame“, - sako pašnekovės.

Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Apie alergiją ir sunkiausią jos formą - anafilaksinį šoką laidoje kalbamės su Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente, gydytoja alergologe profesore Violeta Kvedariene.
Kokios alergijų priežastys? Ką turi žinoti alergiškas žmogus bei jo aplinka? Ar alergija būdinga tik kažkuriai amžiaus grupei? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam ir daugybė kitų svarbių dalykų. „Mūsų darbas yra labai įdomus. Gydytojai alergologai dirba tarsi detektyvai“, - sako profesorė V. Kvedarienė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ar nuo pat seniausių laikų žmogaus vertė ir pats žmogiškumas yra vertinami pagal sveiko kūno ir sveiko proto matą? Ir vis dėlto kas yra negalia? Laidoje pokalbis su Simona Aginskaite, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove, kai Vilniuje yra susirinkę negalės teisių judėjimo aktyvistai iš visos Europos Sąjungos ir tai yra svarbus pritaikomumo egzaminas mūsų miestui.
Laidoje išgirsite, kaip istorinėje perspektyvoje keitėsi negalios samprata, negalės teisių judėjimo istorija, mėginsime pasiaiškinti, kas yra negalia – padėtis ar situacija. Ir aptarsime šiomis dienomis Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją „Teisė spręsti: teisinis veiksnumas ir reformos keliai“. Ką tokie renginiai reiškia mūsų miestui ir visiems mūsų šalies gyventojams?
Ved. Žydrė Gedrimaitė.