Net geri dalykai baigiasi. Jūsų dėmesiui Artūro ir Viktoro kanalo baigiamasis epizodas. Prisimenant, kas buvo brangu, kas unikalu, už ką ačiū, kokios pabaigos būna geros ir... užuominos apie tai, kas gi bus toliau.

Tingėti negarbinga, tingėti negražu... Ar tikrai? Ar tikrai visada tingėjimas yra blogis. Pasirodo oho kiek gėrio yra tingėjime. Tik niekam nesakykit...

Kaip vienatvė atsiranda? Ar turime pasirinkimo? Ar reikia jos vengti? Kalbamės apie tai, ką patiria visi. Bet pasakojasi mažai kas. Lengviau apie vienatvę teoretizuoti, nei pasakotis. Kažkiek pasipasakojome apie save. Kažkiek apie tave.

Ar paprasta būti aiškiu? Kartais pavyksta pažvelgti kitu žvilgsniu, pastebėti savo poveikį kitiems, arba jų poveikį mums. Taip randasi asmeninis aiškumas susijęs nemaloniais prisiminimais nuspalvintoje istorijoje. Ar galvojimas gali padėti atrakinti aiškumą? Nebūtinai. Norite suprasti kodėl. Paklausykite.

Kalbamės dažnai. Kartais po pokalbio jaučiame palengvėjimą, aiškumą, viltį. Kartais jaučiamės apsunkę, tarsi apsinuodiję. Kaip taip gaunasi? Kodėl taip gaunasi? Ar čia kiti kažką pridaro ar mes patys? Tyrinėjame per savo patirtį, analizuojame remdamiesi geštalt terapijos ir budistinės psichologijos požiūriu. Gero klausymo. Kaip jūs nuodijatės ir gydotės pokalbių metu?

Su kokiais tikrais iššūkiais susiduria žmonės prisiėmę daugiau atsakomybės, į ką jie remiasi, ar yra garantuotas nuo visko padedantis mygtukas, kaip nežinomybės siaubas perkeičiamas į žinomybę ir kaip nežinomybės siaubas tampa kūrybiniu džiaugsmu.

Karas padėjo atskirti kas juoda, kas balta, kas su mumis, kas prieš mus. Atrodo teisinga savus šlovinti, priešus smerkti. Dar galima smerkti tuos, kurie smerkia. Galima smerkti ir tuos, kurie nesmerkia. Platus pasirinkimas. O kaip su galimybe nesmerkti? Ar turim tam jėgos? Ar turim tam išminties? Gana ilgai svarstėm ar skelbti šį įrašą. Galiausiai nusprendė skelbti.

Vadovai sulaukia patarimų, kad pasitikėtų savo darbuotojais ir taip motyvuos darbuotojus siekti rezultatų. Ar tikrai pasitikėjimas padeda pasiekti rezultatų? Paklausykit ir pasakykit savo nuomonę.

Atrodo tema apie prasmę turėtų būti sunki. Bet gavosi gana lengvai. Esame patyre kaip pavyksta nusivilti "prasmingu" gyvenimu. Žinome iš ko turėtų gautis prasmingas gyvenimas. Ar to pakanka, kad gyventume prasmingai? O gal pakanka gyventi naudingai?

Karo realybės nepaneigsi. Ji yra. Kas čia teisus, kas ne gal jau neverta komentuoti. Tačiau kaip mus nauja realybė paveikia, ką galim pakeisti patys. Kalbėdami jautėm ir savo ribotumą, ir viltį, ir net kai kurias galimybes suvokėm. Gero klausymo.

Laimė ir nusitaikymas į laimę. Ar galima pasiekti laimę? Tai filosofinis ir psichologinis klausimas, kai gerovės tikslai dominuoja psichologų ir politikų darbotvarkėje. Ar laimingumą mums kas nors gali suteikti? Ar mes, siekdami malonumų, artėjame prie laimės? Gali būti, kad, bandydami užpildyti savo gyvenimo taurę malonumais, tolstame nuo laimės. Paklausykit ir pasidalinkit savo laimės ieškojimo ar nelaimingumo atsisakymo keliais.

Kiekvienas darome daugybę sprendimų kasdienybėje. Ar verta apsispręsti? O gal gerai atidėlioti? Kas daro sprendimus sunkiais? Kviečiame surasti savo klausimą apie apsisprendimus.

Grėsmes jaučiame. Kartais pagrįstai, kartais ne. Kaip tai atskirti? Ar gali būti, kad grėsmėmis maitinamės? Ar galime pasirinkti kitą santykį su grėsmingais įvykiais?

Kaip taip gaunasi, kad negali sustoti, kai įsitrauki į netinkamą tempą. Dažniausiai per intensyvų tempą. Daug kam pažįstami klausimai. Ieškom kaip taip atsitinka ir ar yra koks būdas sustoti laiku? Ar reikia sustoti?

Manėm, kad kalbėsim apie grįžtamąjį ryšį - mūsų duoną kasdieninę. O gavosi kaip gyvenimas, o ypač vaikystė mus formuoja.

Ar galim pripažinti kvailumą? Ar apsiverstų liežuvis pasakyt "tu kvailys"? Arba "aš kvailys". Kaip kvailumas susijęs su gėda? Ar gali būti polinkis į kvailumą? O gal tai tik momentinis kvailas elgesys? Ir iš viso: kaip tau ne gėda tokius klausimus uždavinėt?!

Tai baigiamasis I sezono epizodas. Pabaigiame ta pačia tema, kaip ir pradėjom - gyvenimas su bauginančiu virusu fone. Kaip jis paveikė ir tebeveikia mūsų gyvenimą? Kaip tai patiriame? Nuovargis? Nuo ko? Nuo neįprastumo? Nuo nežinomybės? Kaip galime palaikyti save ir vieni kitus?

Apie pavydą, kurio gėdinamės ir kuris gali mus ko nors išmokyti, jei tik mes ties juo neužstrigsime. O kaip jums būna?

Šiuo metu painiavos daug. Kaip galim orientuotis ir susikurti savo aiškumą?

Jūsų dėmesiui pokalbis su žmogumi, kuris visą savų brandų gyvenimą yra versle. Kaip jis ten papuolė, kaip tas gyvenimas atrodo, kaip pavyksta gyventi versle prasmingai ir nenukankintam gobšumo. Ar skiriasi versle gyvenančio žmogaus požiūris į gyvenimą? Ačiū Dainiui už pokalbį.