Kas šilčiausiai išlydėtų į vasarą? Kas šiuo metu smarkiausiai virpina širdis? Laidos vedėjų Gerūtos ir Gintaro parinktas šiuo metu dažniausiai jų klausomų muzikos kūrinių dešimtukas.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Antoníno Dvoržako Simfonija Nr. 9, „Iš Naujojo pasaulio“ yra laikoma viena pačių ryškiausių ir stipriausių kada nors sukurtų simfonijų. Domimės, kodėl ji tapo tokia populiari ir kokios bazinio akordo natos kūrinį daro tokį yaptingą.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Kiek šedevrų gimė dėl to, kad jų kūrėjus rėmė mecenatai? Kokių mecenatystės istorijų žinome? O kaip šiandien veikia tokie geradariai? Pokalbis studijoje su LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Skamba vienintelės minoro tonacijoje sukurtos Wolfgango AMadėjaus Mozarto fortepijoninės sonatos - Nr. 8 a-moll ir Nr. 14 c-moll.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Bazinis akordas” supažindina su legendomis apipintu Edvardo Griego fortepijoniniu koncertu a-moll. Mylimas, nekenčiamas, euforiškas, fatališkas – pianistams šis kūrinys dovanojo karjeras, o publikoms – neišdildomus įspūdžius ir galimybę prisiliesti prie Norvegijos kultūros.

Ved. Gintaras Januševičius

Skirtingos gėlės ir žaliuojančios bei žydinčios pievos įkvėpė dešimtis literatūros, dailės ir muzikos kūrėjų. Šiandien kviečiame išgirsti gėlių žydėjimą ir susipažinti su gėlėmis-simboliais muzikos kūriniuose.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Galbūt būtume turėję kažką „vagneriško“ – jei tai būtų visiškai Edwardo Griego vizija, gal tai būtų nepertraukiamas kūrinys. Dabar turime smulkias pjeses. E. Griego tikslas, kiek žinau, buvo kuo tiksliau perteikti charakterį, <...>, E. Griegas kuo toliau tuo labiau degė šio kūrinio idėja ir tikėjo, kad jis gali tai padaryti gerai, jautė, kad jis gerai supranta norvegų mitologinę spalvą“, – apie E. Griego „Perą Giuntą“ kalba fleitininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantas, pedagogas Paulius Gefenas.

Šiandien laidoje klausomės pagal Henriko Ibseno pjesę E. Griego parašytų siuitų „Peras Giuntas“ dalių. Kaip ir kodėl atlikėjai interpretuoja „Rytą“, „Anitros šokį“ ir pjesę „Kalnų karaliaus oloje“?


Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Meninės dainos žanras – neatsiejamas romantizmo epochos simbolis. Trumpose ir gležnose dainose kompozitoriai užkoduodavo savo tyriausius jausmus ir stipriausius troškimus. Tačiau žanro ištakas randame dar viduramžiais, o prie jo iškilimo nemažai prisidėjo klasicizmo epochos kūrėjai. „Bazinis akordas” supažindina su Josepho Haydno, Wolfgango Amadėjaus Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno dainomis.

Ved. Gintaras Januševičius

„Iki kol ateiname į tą etapą, kai galime gerai sugroti W. A. Mozartą, jau būna labai daug informacijos sudėta į galvą... Ir visa ta informacija kartais trukdo muzikai skambėti naiviai, nuoširdžiai, paprastai. Mums juk norisi atlikti gerai, protingai! Bet nuoširdumo ir paprastumo dažnai pritrūksta“, – apie W. A. Mozarto muzikos interpretavimą kalba Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas smuikininkas Dainius Puodžiukas.

Laidoje skambės sąvoka „Manheimo raketa“, kils klausimų, kur pradingo dar vienas serenados menuetas, kalbėsimės, kodėl W. A. Mozarto muziką dažnai reikia įsivaizduoti kaip operą. O eteryje girdėsime „Mažąją nakties muziką“.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Kokius kūrinius ir jų interpretacijas verta išgirsti, norint pajusti pavasarį? Apie metų laiką, įkvėpusį ne vieną kūrėją, ir pavasario atspindžius muzikoje.

Ved. Gintaras Januševičius

Barokas – tai epocha, kurią vadiname tam tikru atskaitos tašku muzikos istorijoje. Šiandien, pradėdami švęsti Europos senosios muzikos savaitę, laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius kviečia klausytis jau gerai žinomų Baroko kūrėjų darbų ir atrasti galbūt dar negirdėtas pavardes ir kūrinius.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Tas, kurio širdį pagrobė girios nimfa, te niekad nebesitiki jos atgauti“, – rašė švedų rašytojas Viktoras Rydbergas. Muzikoje tai įamžino suomių kompozitorius Jeanas Sibelius. „Bazinio akordo“ grojaraštyje skamba simfoninė baladė „Girios nimfa“ ir simfoninė poema „Pavasario daina“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Moterys muzikos pasaulyje: Kokia situacija šiandien? Ar vis dar svarbu kalbėti apie lygias galimybes? Kalbamės su Fortepijono studijos „TonArt“ įkūrėja, pianiste Egle Andrejevaite ir muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Skamba prancūzų impresionisto Maurice'o Ravelio „Pavana mirusiai princesei“ ir Styginių kvartetas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip skamba Ukrainos akademinė fortepijoninė muzika? Ar daug ukrainiečių kompozitorių ir jų kūrinių žinome ir interpretuojame scenose? Laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius kviečia pasklaidyti Ukrainos kompozitorių fortepijoninės muzikos puslapius.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Kai juos carinė Rusija spaudė dėl kalbos ir dėl kultūros, kai laikė, kad Suomija yra kažkokia viena iš Rusijos gubernijų, tai Sibelijui tas „užvirė“, jame labai spontaniškai gimė kūrinys“, – apie Jeano Sibelijaus simfoninę poemą „Finlandia“ kalba dirigentas, pedagogas Martynas Staškus.

Laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius aiškinasi šio kūrinio interpretavimo subtilybes.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Be abejonės - menuetas“, – į klausimą, koks pats populiariausias, žinomiausias yra lenkų kompozitorius Ignaco Jano Paderewski kūrinys, atsako dr. Sławomiras Wilkas, Gdansko Stanislawo Moniuszkos muzikos akademijos fortepijono katedros pedagogas. Ir priduria, kad šiame kūrinyje girdimi pasažai skamba tikrai virtuoziškai, tačiau parašyti jie gana patogiai, lyg norint sukelti daug efekto.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Ištarus Johanno Wolfgango Goethe‘s kūrinio pavadinimą „Girių karalius“, ko gero pirmieji muzikiniai motyvai, atkeliaujantys į mintis, tai vokiečių kompozitoriaus Franzo Schuberto kūryba. Tačiau mirties ir gyvenimo dramą pasakojanti sergančio vaiko ir jį iš ligos skubančio gelbėti tėvo istorija muzikos garsais tapyta daugelio skirtingų muzikos kūrėjų. Šiandien kviečiame pažinti galbūt dar nežinomus „Girių karaliaus“ veidus.

Ved. Gintaras Januševičius

„Kalbu apie stiliaus lengvumą, bet tai tikrai nėra atlikimo lengvumas. Atlikti – nepaprastai sunku. Turi negroti banaliai, primityviai, perdėtai paprastai, bet tas prancūziškas rafinuotumas... Tai tikrai yra Poulenco muzikoje , <...> tai – labai intelektuali muzika, nežiūrint stiliaus lengvumo“, - sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė, pianistė prof. Rūta Rikterė, ne kartą skambinusi Franciso Poulenco Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui įvairiose scenose. Šiandien laidoje tyrinėjame šį kūrinį.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Camille‘io Saint-Saenso Simfonija Nr. 3, dar vadinama „Vargonų simfonija“, paties kompozitoriaus buvo labai branginama. Apie savo didžiulį kūrinį jis yra sakęs: „Į šią simfoniją sudėjau viską, ką tik galėjau. To, ką joje
pasiekiau, nebepasieksiu niekada daugiau“. Šiandien „Bazinio akordo“ grojaraštyje skamba būtent šis Saint-Saenso kūrinys.

Ved. Gerūta Griniūtė