Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 29 oficialios nacionalinės gestų kalbos. Jas vartoja ne tik kurti ar neprigirdintys asmenys, bet ir girdintys žmonės, norintys bendrauti su šeima ar draugais. Siekdamos didinti informuotumą apie šią kalbų ir kultūrų įvairovę, Jungtinės Tautos rugsėjo 23-iąją paskelbė Tarptautine gestų kalbų diena. Šiame epizode apžvelgsime gestų kalbas Europos Sąjungoje ir Europos Parlamento pastangas jas išsaugoti ir skatinti jų vartojimą.
Europos Sąjunga padarė didelę pažangą užtikrindama didesnę vyrų ir moterų lygybę, tačiau iššūkių vis dar netrūksta. Savo lyčių lygybės strategija ES siekia panaikinti nesąžiningas sąlygas moterims ir sukurti stabilesnę visuomenę, kurioje visiems užtikrinamas geresnis gyvenimas.
Siekdama pagerinti kelių eismo saugumą ir modernizuoti judumą, Europos Sąjunga atnaujino vairuotojo pažymėjimų taisykles. Svarbiausios naujovės yra visose ES šalyse galiojantis skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, griežtesnės sąlygos pradedantiesiems vairuotojams ir suderinti medicininiai tinkamumo patikrinimai. Tarpvalstybiniu lygmeniu taikomas draudimas vairuoti užtikrins, kad už sunkius nusižengimus būtų baudžiama visoje ES. Šiomis reformomis siekiama įgyvendinti visiškai saugaus eismo viziją, t. y. iki 2050 m. užtikrinti, kad žmonės eismo įvykiuose nežūtų ir nepatirtų sunkių sužalojimų.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2022 m. vandens trūko 34 proc. ES gyventojų ir 40 proc. jos žemės ploto.
Vandens trūkumo problema ypač aktuali tokiose Pietų Europos šalyse, kaip Kipras, Graikija, Italija, Malta, Portugalija ir Ispanija, tačiau ši krizė vis dažniau paliečia ir šiauriau esančias teritorijas, kurios anksčiau buvo laikomos saugiomis apsirūpinimo vandeniu atžvilgiu. Vandens stygius Europoje jau tapo rimta problema ir manoma, kad klimato kaita ateityje ją tik dar labiau paaštrins. Būtent todėl ES stengiasi rasti bendrą šios problemos sprendimą.
Nepaisant augančio sąmoningumo ir vis didesnių pastangų perdirbti atliekas, didelė dalis plastiko atliekų ES vis dar nėra perdirbama. Pastaruosius kelerius metus ES siekia sukurti plastikų žiedinę ekonomiką. Tačiau kelias siekiant ateities be plastiko yra ilgas ir mes visi turime prisidėti prie šio siekio.
MERCOSUR – tai regioninis Lotynų Amerikos šalių aljansas ir vienas pagrindinių Europos Sąjungos prekybos partnerių. Europos Sąjunga siekia glaudesnių santykių su MERCOSUR, bet tam pritaria ne visi.
Paryžiaus susitarimas yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, priimta 2015 m. 21-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Pagrindinis jo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai žemiau 2 °C, idealiu atveju iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Šis susitarimas suburia beveik visas pasaulio šalis bendram įsipareigojimui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2016 m. ES ratifikavus Paryžiaus susitarimą, jis tapo Sąjungos klimato politikos pagrindu.
2025 m. sausio mėn. Komisija pristatė konkurencingumo kelrodį – pirmąją reikšmingą antrosios Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos iniciatyvą. Šis kelrodis – tai aiškus strateginis planas, kuriuo vadovausis Europos Komisija. Juo nustatyta, kaip Europa sieks tapti vieta, kur išrandamos, gaminamos ir pateikiamos rinkai ateities technologijos, paslaugos ir švarūs produktai, kartu siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Sportas yra naudingas mūsų sveikatai ir suartina įvairiausio išsilavinimo ir profesijų žmones. Sužinokite, kaip ES remia sportą ir jį daro visiems prieinamesnį.
Europos miškų apsauga nėra tik atskirų valstybių narių pareiga. Tai bendras ES lygmens uždavinys. Europos Parlamentas tvirtai remia pirminių miškų ir sengirių išsaugojimą.