Savaitgalį Lietuvos nacionaliniame teatre įvyko lenkų-prancūzų režisierės Annos Smolar premjera „Paukščiai“. Spektaklio pagrindinė veikėja – Alfredo Hitchcocko mūza Tippi Hedren, kurią kino kūrėjas, išvydęs televizijos reklamoje, nusprendė pasikviesti dirbti kartu. Taip užsimezgė pasaulinę šlovę jaunajai aktorei atnešęs, tačiau kontrole grįstas santykis. Manipuliacijos, galios santykių, mobingo ir dominavimo tiek darbo aplinkoje, tiek asmeniniuose santykiuose temas naujajame darbe liečianti Anna Smolar remiasi Tippi Hedren memuarais. Ji žiūrovą nukelia į filmavimo aikštelę, kurioje jaunąją aktorę pasikeisdami įkūnija visi spektaklyje vaidinantys aktoriai, neretai kelios Tippi veikia vienu metu. Anot režisierės, tai „istorija apie žmones, subrendusius sprendimui pasitraukti iš situacijos, nutraukti sutartį“.

Su Anna Smolar kalbamės apie kiekviename iš mūsų slypinčią Tippi, kintantį menininkės požiūrį į santykį tarp aukos ir smurtautojo, siaubo temą teatre ir sąmoningą feministinį žvilgsnį į darbus tokių kūrėjų kaip Hitchcocko, kurie darbo procesuose vadovavosi šiandien klausimų keliančia etika.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

A. Paradowski nuotr.