66 metų italų pianistas, kompozitorius Ludovico Einaudi leidykloje „Decca“ išleidžia naują albumą „Underwater“, pirmą solinį albumą fortepijonui per 20 metų. Kas albume? Jei mėgstate tą lengvai atpažįstamą, išties melodingą, dailų, svajingą, melancholišką Einaudi pianizmo stilių – tai čia šio stiliaus esencija. Jei ieškote kažko naujo, tai tenka jus nuliūdinti. Čia ne tas atvejis, kai su nauju leidiniu kūrėjas bando save atrasti iš naujo, žengti nepramintais takais. Čia tas atvejis, kai jei jau randi kažką, kas veikia, tai nesidairai į šonus ir ari šitą vagą iki galo. Tiesa, reikia pasakyti, intymumo jausmas albume labai įtaigiai perteiktas. Vienas pianistas, vienas pianinas paminkštintais plaktukėliais ir mikrofonai. Viskas. Jokių cheminių priemaišų.

„Boulez The Conductor: Complete Recordings on Deutsche Grammophon and Philips“. Taip vadinasi gigantiškas, sunkiai suvokiamos apimties rinkinys, vadinamasis „box set“, audio įrašų dėžė, pilna aukščiausios prabos įvairiausių laikotarpių klasikinės muzikos. Visą ją vienija sunkiai nusakomo svorio ir įtakos asmenybė Pierre‘as Boulezas. Visų pirma, kompozitorius, aistringas struktūralistas, serialistas, aleatoristas, konkrečiosios ir net akademinės elektroninės muzikos kūrėjas, vienas ryškiausių XX a avangardinės muzikos kompozitorių. Bet šalia to, Boulezas buvo išskirtinis dirigentas. Ir su jo palikimu, jo įtaka, jo dirigavimo darbo, įrašų leidybos, vadovavimo apimtimis retas galėtų varžytis, joms prilygti. tai liudija šis gigantiškas 84 CD leidinys, kuriame įamžintas Boulezas, diriguojantis pasaulio klasiką.

Pernai LRT Klasika skyrė dėmesio išskirtinei asmenybei, kompozitoriui, muzikos teoretikui, mokslininkui, gamtosaugininkui, filosofui, trimitininkui Wadada Leo Smithui, mat džiazo pasaulis minėjo jo 80-aįjį gimtadienį. Ir štai šis kūrėjas išleidžia išskirtinį albumą „Pacifica Koral Reef“. Niekas šiame albume, ir jo kūrybiniam procese nėra įprasta iš muzikinės perspektyvos. Reikalas tas, kad Smithas jau senokai trimitą atsukęs į ekologines problemas ir dabar jo muzikinės raudos centre – nykstantis koraliniai rifai. Tačiau kaip jis prieina prie šios problemos ir šios muzikos? Jis pasikviečia du narus muzikantus, kurie savo kūnu, savo asmenine patirtimi išgyvena šią problemą praktiškai. Tai gitaristai Henry Kaiseris ir Alexas Varty. Visi trys jie groja muziką, parašytą specialia Smitho sukurta muzikine vizualine kalba, kuri vadinasi „Ankhrasmation“. Ir štai rezultatas – 55 minučių konceptualus kūrinys.

Ved. Domantas Razauskas