1608 m. piemenėliams laukuose pasirodė verkianti Moteris su Kūdikiu ant rankų. Ji kalbėjo prisiartinusiems piemenėliams, o taip pat atėjusiems kalvinų dvasininkams: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Vienas aklas senelis, išgirdęs apie šį apsireiškimą, prisiminė, kad kaip tik toje vietoje kitados stovėjo bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Toje vietoje buvo užkasta skrynia su bažnyčios dokumentais ir lobiu. Atvestas į tą vietą senelis staiga praregėjo ir parodė vietą, kurią kasant iš tiesų atrasta bažnyčios skrynia...
Per pastaruosius 400 metų Šiluva visuomet buvo lyg Lietuvos katalikų dvasinis centras, gausiausiai lankoma piligrimų vieta. Ką ši Dievo Motinos žinia sako mums šiandien? Kas lėmė Bažnyčios skilimą ir kaip galime siekti vienybės?