Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia?
Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.
Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų.
👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus.
🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irlinksmu tonu – gvildenome „Filologų perliukus“. Pokalbyje jaukiai pasidalinome lig šiol sukaupta studijų patirtimi bei filologiniais juokeliais. Ar šie juokingi tik mums? Įvertinkite!
✒️Visa tai aptarti pasikvietėme mielą kursioką DOMINYKĄ KAZLAUSKĄ, kuris keliauja „Kūrėjų takais“. O kas tie kūrėjų takai – sužinosite besiklausydami.
1, 2, 3, 4....5!
Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!
Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese – Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas...
Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių raštijos, kokios tyrimų perspektyvos veriasi, kokie veikėjai ir tekstai mums įdomūs, svarbūs, kas šiais metais minėtina. Spėjusios išgirsti ne vieną stereotipą, pasikalbame ir apie juos: ar bibliotekoje dirbame tik baltomis pirštinėmis? Ar senieji tekstai tik pamokantys ir rimti? Ar yra dar ten ką tirti??
Na ir dar truputį apie Sarbievijų, Rėzą (cha, apie kitą) ir Vilentą.
Skubėjom, greitakalbe bėrėm, bet užkabinom tik ledkalnio viršūnę, tad klausykit, komentuokit, prenumeruokit, leiskit žinoti, ar patiko.
Tai kas tie skandinavai?
Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE.
Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl švedai sako, kad nėra Europa, ir kodėl Ērikai Smolandas – kaip švediška Dzūkija?
Na, ir žinoma, negalima kalbėti apie skandinavų kultūros apraiškas Lietuvoje nepaminint Coliukės, Mumių, Mijo ir daugelio kitų vaikų literatūros veikėjų. Tad paliečiame vertimų iš Skandinavijos kalbų klausimus, kuriuos vainikuoja Ērikos rekomendacijos.
Klausykite ir išgirsite – ar mes jau truputį „skandinavai“, ar dar nelabai.
Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.
Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai.
O jei labai trumpai, afazija – po smegenų traumos atsiradęs sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kalbėti, suprasti kalbą, skaityti ar rašyti. Tai įgyta, ne įgimta būsena.
Apie tai pasakoja Aurelija Meškerevičiūtė – filologė, logopedė, dabar rengianti disertaciją „Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai“ Taikomosios kalbotyros institute.
O kaip manai, ar tokie sutrikimai paveikia ir gestų kalbą? Atsakymas įraše.
Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos?
O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome?
Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir variantus. Tad apie TAI pasikalbėjome ir tinklalaidėje su VU Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu Kardeliu.
Pašnekovas sako, kad kalba – kaip glaistu aplietas sluoksniuotas pyragas. Vis dėlto pokalbyje spėjome paliesti tik keletą jo sluoksnių: standartinę kalbą, jos santykį su tarmėmis ir visa apimantį kalbos variantiškumą. Pasiklausę sužinosite, kodėl Vytautas Kardelis renkasi standartinės, o ne bendrinės kalbos terminą, bei kokius argumentus pateikia, atsakydamas į klausimą, kam mums jos reikia? Taip pat išgirsite pasvarstymus apie tarmių vartojimą kasdienėje aplinkoje ir jų ateitį.
Kviečiame klausyti ir nepamiršti pasinaudoti rekomendacija, sakoma laidos pabaigoje!
Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kalbai, kurią anksčiau jautė Elīza, nei regos negalia, kurią turi Vanesa.
Pokalbyje spėjame aptarti tik nedidelę dalį visos studenčių istorijos – kaip jos mokėsi lietuvių kalbos Latvijoje ir planavo studijas Vilniuje, ką mano apie mūsų fakultetą ir kokius esminius lietuvių bruožus išskiria. Dar palietėme studijų turint regos negalią temą bei kalbėjome apie magistro darbo temas ir ateities planus.
Na, o pokalbio leitmotyvas nejučiomis tapo muzika, tad ne tik išgirsite, ką klausyti rekomenduoja studentės, bet ir kaip R. Kmitos kūryba Vanesai padėjo atrasti lietuvišką muziką.
Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?
Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume?
Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi. Ai, ir dar – ar kada pagalvojai, kodėl sakome bėgikas ar šokėjas, bet ne bėgėjas ar šokikas? Įsijunk ir sužinosi!
Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.
Atsitiktinumas? Tikrai taip!
Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.
Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.
Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė?
Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija?
Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos santykį.
Kas gi čia gali būti modernaus?
Indrė ne tik papasakos, bet ir suteiks naują „optiką“ skeptikams :)
Filologai neatsiejami nuo tekstų: mes juos kuriame, verčiame, redaguojame, analizuojame. Tačiau tą patį, tik daug sparčiau, geba ir dirbtinio intelekto įrankiai. Tad kaip į juos verta reaguoti – bandyti drausti, o gal mokytis įvaldyti?
Apie dirbtinį intelektą diskutuojame su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto germanistėmis Diana Šileikaite-Kaishauri ir Virginija Masiulionyte, besidominčiomis technologijų raida ir dirbtinio intelekto pritaikymu mokant užsienio kalbų. Šiuo metu jos dėsto naują kursą pavadinimu „Vokiečių kalba ir mediacija: formos, funkcijos ir strategijos”, kuriame aptariamas ir dirbtinio intelekto vaidmuo, pritaikymas, bei etiniai klausimai. Tad apie visa tai ir kur kas daugiau – pokalbyje!
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
#Filologijosfakultetas
VU FLF Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego ARDOINO pabrėžia, kad jam labai svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Misija nelieka nepastebėta – visai neseniai Diegas už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu.
Tačiau pokalbį pradedame nuo pat pradžių – nuo jo kelio į Lietuvą ir prūsistikos tyrimų, paskatintų mokytojo, žymaus baltisto Pietro Umberto Dinio. Teiravomės, kuo Diegui įdomus seniausias baltiškas tekstelis ir ką šiuolaikinės prieigos apie jį gali pasakyti naujo. Galiausiai, kalbėjomės ir apie baltistiką užsienyje ir italistiką mūsų fakultete.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
#Filologijosfakultetas
Tarkime, kad lietuviškojoje mitologinėje mąstysenoje, vanduo galėjęs būti ateities, dabarties ir praeities vandeniu. Su vandeniu taip pat susijęs kriokimas ir baubimas, o specifiškai su praeities vandeniu - ne-mirtis.
Painu suprasti? Pasiklausykit ką apie visa tai papasakos semiotikė Banguolė Žalnieriūnaitė.
--
Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos.
--
Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė
Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko
Šįkart laidoje kalbinome VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytoją Agnę Navickaitę-Klišauskienę. Ji papasakojo apie savo meilę latvių kalbai, dėstymo iššūkius ir visai neseniai kartu su kolegomis parengtą antrąją lietuvių studentams skirto latvių kalbos vadovėlio „Skaidrs!“ (‘Aišku!‘) dalį (2023).
Vadovėlis įdomus ne tik todėl, kad yra skirtas lietuviškai, tad kitaip latvių kalbos besimokančiai, auditorijai, bet ir dėl savo išmonės – čia prakalbintas ežys siuvėjas, gaidys giedorius, lietuvė Rūtą ir net.. pats Gitanas Nausėda! Tad kviečiame klausytis apie autorių drąsius sprendimus, latvių stereotipus, vadovėlio funkcijas bei naudą.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
#Filologijosfakultetas #latviukalba
Įsivaizduokite, kad tai, ką jūs filmuojate savo šeimos archyvui, savo atminčiai, kažkokiu būdu tampa reikšminga visiems gyvenantiems Lietuvoje, kitaip tariant, sieksime paaiškinti kaip namų kinas gali tapti kultūrinės atminties tekstu.
--
Laidoje svečiuojasi semiotikė, kuratorė, medijų edukacijos ir tyrimų centro "Meno avilys" rodymų srities vadovė, Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programų sudarytoja - Ona Kotryna Dikavičiūtė.
--
Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos.
--
Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė
Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko
Balsu diktuojame žinutes, pirkinių sąrašus ar valdome įrenginius, bendraujame su virtualiais pokalbių asistentais ar klausome parašyto teksto. Ir visa tai galime daryti lietuviškai.
Kuo prie tokių šnekos technologijų raidos prisideda filologai? Kaip kuriami garsynai, leidžiantys vėliau kalbėtis su virtualiu asistentu lietuviškai? Kada nebeatpažinsime, su mumis kalba tikras žmogus ar kompiuteris? Kokių iššūkių patiria informatikai, dirbdami su filologais?
Apie tai pasakoja VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto specialistas, vienas iš lietuviškai robotukus prakalbinusių tyrėjų – Gediminas NAVICKAS.
Žinoma, neišvengiame ir tokių temų, kaip dirbtinis intelektas, ChatGPT ir mūsų ateities spėjimo. Tad klausykite ir komentuokite.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
TRIUKŠMO SIENA - garsinis fenomenas, kuris perkeičia didelio triukšmo prasmę: pasirodo, triukšmas galįs būti estetiškas, meditatyvus, reikšmingas.
-
Apie tai kalbėsimės su laidos viešnia - semiotikos studijų alumne, triukšmo muzikos entuziaste ir koncertų organizatorių grupės „Facial Tumour Booking“ nare - Greta Statkauskaite.
-
Laidos pabaigoje siūlome ir jums išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ - tai trumpa, intelektualinio malonumo suteikianti užduotis, kurią atlikdami galite “paskanauti” semiotiko duonos.
-
Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė
Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko
Kalendorinės žiemos vidurys, kai tamsa trunka ilgiau nei šviesa, o ir ta šviesa neretai apniukusi, yra puikus laikas pasikalbėti ir apie tamsiąsias pasakų bei lopšinių puses. Ką rodo tokio nepatogaus folkloro egzistavimas ir kam mums to reikia? Kuo ir kodėl dažniausiai yra gąsdinami vaikai? Ar lietuvių vaikų bauginimai skiriasi nuo kitų tautų gąsdinimų? Ar mums derėtų atsisakyti žiaurumu alsuojančių pasakų? Apie tai ir daug kitų dalykų laidoje pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, besidominti baimės raiška mūsų kultūroje, Vita Džekčioriūtė.
Laidą veda Ernesta Kazakėnaitė.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
#pasakos #filologijos fakultetas #LLTI
Muzika, atrodo, neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, ypač per šventes, kai jos sunkiai kur galime išvengti. Tačiau ar taip buvo visuomet? Ką apie muziką galvojo ir žinojo senovės graikai? Ar mes ją suprantame panašiai? Kas yra ir kuo buvo ypatinga negirdimoji muzika? Studijoje viešėjo Šarūnas Šavėla – Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos ir Filosofijos gretutinių studijų alumnas, 2022 m. Bolonijos universitete apsigynęs disertaciją apie filosofinio muzikos įprasminimo prielaidas senovės graikų tekstuose. Laidą veda Eleonora Terleckienė.
„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.
Kokiu būdu muzika kine, arba kitaip - filmo garso takelis, gali sukurti kitą filmo prasmės sluoksnį?
--
Kalbiname humanitarinių mokslų daktarę, semiotikę, vokalo mokytoją, dainų autorę ir grupės „Sun Francisco“ atlikėją, kultūros žurnalo “370” bendraautorę - GIEDRĘ IVANOVĄ.
-- Laidos pabaigoje siūlome išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos.
--
Vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė
Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko