Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Audrius Ramanauskas, verslų kūrėjas, antrepreneris, kelių įmonių savininkas.„Jeigu manote, kad pasamdysite vadovą, ir jis uždirbs jums milijonus, klystate, nes, jeigu jis galėtų, pats tuos milijonus sau užsidirbtų“, - sako verslų kūrėjas, antrepreneris Audrius Ramanauskas. Jis pasakoja, kad vienoje iš savo įmonių dažnai keisdavo vadovus ir stebėdavosi, kodėl nusamdo vis ne tuos. „Tik vėliau supratau, kad problema - ne juose, o manyje: aš nesugebėdavau jų įgalinti. O tam, kad galėtum darbą deleguoti, turi pats labai aiškiai suprasti, kaip ta sritis veikia “, - sako Audrius. Kodėl, kartais, į naują darbuotoją sudedami visi lūkesčiai? Kokia psichologinė nuostata slypi už tokio mąstymo? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 11-ajame epizode.0:00:00 – Pradžia.0:01:45 – „Kai pasamdai darbuotoją, labai dažnai gauni ne sprendimą, o problemą“. 0:02:25 – „Kodėl nusamdau vis ne tuos?“. A. Ramanausko pavyzdys.0:03:50 – „Kad galėtum įgalinti darbuotoją, turi suprasti, kaip ta sritis veikia“.0:05:25 – „Stengiuosi į verslą žiūrėti kaip į sistemą“. Apie mažų įmonių struktūrą ir darbuotojų funkcijas.0:08:50 – Kada mažos įmonės nustoja augti?0:10:22 – „Gali apsistatyti žmonėmis, kad iki tavęs problemos neateitų, bet ar verslas tada augs?“. Apie verslo savininko „skaudulius“.0:11:12 – „Mes dažnai nenorime keisti savo įpročių“. Apie mentalinius verslo savininkų slenksčius. 0:14:18 – Apie skirtingus organizacijų tipus ir jų valdymo modelius. A. Ramanausko įžvalgos pabuvojus didžiųjų korporacijų (Google, Facebook, LinkedIn, Uber, Netflix) biuruose. 0:16:30 – Kaip nesumaišyti verslo savininko ir vadovo kontekstų? 0:18:22 – „Geriausiai padaryti galiu tik aš pats“. Kaip verslo savininkui atsikratyti perfekcionizmo?0:19:48 – „Jeigu neturi matavimo vieneto, negali pasakyti, kaip žmogus dirba“. Apie matavimo sistemas versle.0:20:29 – A. Ramanausko palinkėjimas klausytojams.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Klientai visada suvokia, kokią vertę kuriu.“ (su Gintaru Šepučiu)https://youtu.be/u9H-zCeml8s„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Gintaras Šeputis, rinkodaros ir komunikacijos konsultantas, kūrybinių projektų autorius.„Versle yra įprasta galvoti, kad tai, kas akivaizdu man, turėtų būti savaime suprantama ir klientui, todėl nereikia jam nieko aiškinti apie tai, ką aš darau ir kokią vertę kuriu“, - sako rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Gintaras Šeputis. Pasak jo, šiandien daugelis gamintojų nesivargina sudominti žmogų savo produkto ar paslaugos istorija, galvodami, kad vartotojui užteks „pasiskaityti“ jų puslapyje. „Deja, realybė yra visai kitokia: vartotojai, ypač jaunoji karta, į tuos puslapius net neina, todėl nesuvokta vertė jiems niekada nebus vertė“, - sako Gintaras Šeputis.Ką reiškia kurti vertę? Kaip plėsti kliento suvokimą? Kodėl manome, kad egzistuoja savaime suprantama vertė ir kokia psichologinė nuostata už to slypi? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 10-ajame epizode. 0:00:00 – Pradžia.0:01:31 – Porceliano puodelis už trisdešimt milijonų. „Kai iškomunikuoji su daiktu susijusią istoriją, jis įgauna vertę“. 0:04:52 – Kodėl šiandien sunku suprasti tikrąją daikto vertę? Apie „apsinuoginusias“ prekių tiekimo grandines. 0:07:58 - „Jeigu esi ne gamintojas, o tarpininkas, turi aiškiai papasakoti vartotojui, kodėl jam verta pirkti būtent iš tavęs“.0:09:43 – Apie dėmesio ekonomiką ir gebėjimą sudominti žmogų savo produkto istorija. „Šiandien daugelis gamintojų galvoja, kad vartotojas gali pats pasiskaityti".0:11:34 – Apie psichologines vartotojo nuostatas: „Geriausia vertė - už mažiausią įmanomą kainą“. 0:12:39 – Apie paviršutiniškumą kaip verslo mąstymo įprotį.0:13:42 – „Reikia mokėti atsistoti į kliento batus“. G. Šepučio praktinis pavyzdys.0:17:12 – „Globalioje rinkoje nebeužtenka vien pasakoti apie save, reikia kalbėti potencialių klientų kalba“.0:18:53 – Kaip kūrybiškai komunikuoti? G. Šepučio patarimai.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Laura Kaziukonienė, įmonės „Super Garden“ įkūrėja ir vadovė. Lauros įmonė gamina šaltyje džiovintus produktus ir yra sulaukusi pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Įmonė nebijo eksperimentuoti, bendradarbiauja su mokslininkais, diegia naujoves, gamina funkcinį maistą astronautams, o pastaruoju metu mėgina jį pritaikyti ir kariams. Sakoma: „Jeigu nori naujų sprendimų, mąstyk nestereotipiškai“. Deja, daugelis iš mūsų taip niekada ir nesiryžta išbandyti netikėtų idėjų, iš karto jas atmesdami: „Nesąmonė, nieko iš to nesigaus”.„Atmetimo reakcija mane veikia kaip geriausia motyvacija: vadinasi, už tos nestandartinės idėjos gali slypėti nauja galimybė“, - teigia inovatyvaus verslo kūrėja Laura Kaziukonienė. Pasak verslininkės, žmonės kategoriškai atmeta „keistas“ idėjas, nes bijo suklysti ir apsijuokti kitų akyse. „Nereikia bijoti klaidų. Kai nebijai, išsilaisvina kūrybinė energija, gimsta kitokie sprendimai. Mūsų įmonė yra pakanti klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“, - sako Laura.Kaip įveikti baimę klysti, prisijaukinti riziką ir suteikti šansą kitoniškumui? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 9-ajame epizode
0:00:00 – pradžia
0:01:48 – „Mano versle, iš pat pradžių, viskas buvo daroma kitaip“.
0:03:29 – Kaip įveikti baimę suklysti? „Esame pakantūs klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“.
0:05:32 – Ką apie nestandartines idėjas sako „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma?
0:07:33 – Kaip sudominti kultūriškai skirtingas verslo rinkas?
0:10:15 – Kodėl mums tokia svarbi aplinkos reakcija į galimą nesėkmę? Savivertės faktorius. Izraelio pavyzdys.
0:11:56 – Apie kitoniškumo baimę. Kultūriniai kodai. Sąsaja su mitu „Eglė žalčių karalienė“.
0:12:58 – Apie klaidų toleravimą organizacijoje. Praktinis pavyzdys.
0:15:32 – Apie 2 tipų klaidas.
0:15:50 –„Nebijokite klysti: visos jūsų padarytos klaidos, kartu sudėjus, yra mažiau nei aš viena esu jų padariusi“.
0:16:18 – „Kodėl tik Amerika? Juk mes turime technologiją ir patirties!“
0:17:57 – Apie žmogaus santykį su klaida.
0:19:22 – Lauros Kaziukonienės patarimai.
Laida transliuojama per „Žinių radiją“.
Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:
„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)
https://youtu.be/3KFU07XNms4
„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu) https://youtu.be/qmSDTbyF4QM
„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)
https://youtu.be/z8VGM8gk7FY
„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk
„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)
https://youtu.be/rBIFNYrjcW4
„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A
„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)
https://youtu.be/-CqIcG2dL3w
„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir dr. Rūta Klimašauskiene, įmonės „HR kodas“ personalo verslo valdymo partnerė ir grupių psichodinamikos konsultantė.Jei vieną dieną pastebėsite, kad jūsų žmonės nebekelia klausimų, nebesiūlo naujovių ir pritaria visoms jūsų mintims, gali būti, kad ėmėtės „geriausiai žinančiojo“ vaidmens. Ši psichologinės paauglystės būsena slopina bet kokią darbuotojų iniciatyvą, todėl įmonėje gali prasidėti intelektinio sąstingio procesas. Kaip randasi visažinystės sindromas? Kaip jį atpažinti įmonės kultūroje? Kaip išmokti laiku „išjungti“ psichologinės paauglystės būseną ir pereiti prie brandaus lyderio veikimo? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 8-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia0:01:24 – Apie „visažinio“ vadovo elgsenos simptomus. Komandos reakcija.0:02:47 – Dominuojantis vadovas: „butelio kakliukas ar varikliukas“? 0:03:48 – Apie vadovo stipraus dominavimo priežastis. 0:05:36 – Apie vadovo perdėtą pasitikėjimą savimi ir grupių psichodinamiką. „Komandoje susikuria paviršutinė vieningumo iliuzija“.0:09:39 – Apie vadovo asmeninio reikšmingumo būseną ir neįsisąmonintą baimę „ištirpti“ grupėje. 0:12:33 – „Jei vadovas visus sprendimus priima pats, komanda kvailėja“.0:13:41 – Apie frustraciją grupėje. Kodėl „gesinami“ iniciatyvieji komandos nariai?0:15:15 – Apie nesaugumo būsenos išraiškas. 0:17:38 – „Mažais žingsneliais“. Rūtos Klimašauskienės patarimai.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Paulius Avižinis, „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas. „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Deja, dalis žmonių abstrakcijas nuvertina kaip nuobodų plepėjimą“, - sako „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis ir priduria: svarbiausia neįkristi į gyvenimą tarp dviejų polių: tas - gerai, o šitas - blogai, nes geram rezultatui pasiekti, pasak Pauliaus, reikalinga konkretumo ir abstraktumo dermė. Kodėl konkretumas organizacijose suvokiamas kaip vertybė? Kodėl naudinga įvaldyti abstraktų mąstymą? Kokie vadybiniai įrankiai padeda kurti konkretaus ir abstraktaus mąstymo dermę? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 7-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:00:48 – Kodėl kilo mintis apie tai kalbėti? 0:02:24 – „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai“. Eksperimentiniai pavyzdžiai. 0:05:44 – „Nesėkmės atveju reikia įvertinti, ar tai buvo klaida, ar - nepasiteisinęs sprendimas“. 0:08:22 – Kodėl žmonės „įsikimba“ į konkretumą? „Daliai žmonių abstrakcijos yra nepasiekiamos, todėl tampa nuobodžios“. 0:11:12 – „Abstraktumo ignoravimas uždaro duris į tikrąją kūrybą“. Tyrimas. 0:11:57 – Apie konkretumo ir abstraktumo dermę. 0:12:48 – Konkretumas - kaip amatas, abstraktumas – kaip menas. Kodėl vadovas panašesnis į menininką? 0:14:31 – Apie vadybinius įrankius konkretumui ir abstraktumui „įdarbinti“. Dialogas ir diskusija. 0:17:52 – Kaip įvaldyti abstraktų mąstymą? Pauliaus Avižinio patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale) https://youtu.be/z8VGM8gk7FY „Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Orijana Mašalė, nepriklausomų valdybų narė ir pirmininkė. „Mums, žmonėms, yra nepatogu būti nepatogiems, todėl ir valdybų nariai kartais pasiduoda grupinio mąstymo dinamikai”, - sako nepriklausomų valdybų narė ir pirmininkė Orijana Mašalė. Kai įmonės valdyboje yra daug patyrusių ar aukštą statusą turinčių asmenų, kiti valdybos nariai linkę manyti, kad šie „tikrai žino geriau“. Užduoti „kvailus“ klausimus, pasak Orijanos, išdrįsta toli gražu ne kiekvienas. Ar pasitikėjimas daugumos nuomone gali būti žalingas? Kuo naudinga pasyvi drąsa? Kaip atsispirti grupinio mąstymo ir visažinystės virusui? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 6-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:00:44 – Kokia valdyba yra vertinga? Trys požymiai. 0:02:11 – „Valdyba, kuri nesusišneka su akcininkais, nekuria vertės“. Orijanos Mašalės praktinis pavyzdys. 0:04:51 – Apie grupinį mąstymą ir netinkamus sprendimus. 1961 m. Kubos krizė - pavyzdys. 0:07:54 – Apie atmosferą valdyboje ir (ne)baimę užduoti „kvailą“ klausimą. 0:10:01 – Apie „išvirkščiąją“ pasitikėjimo pusę. 0:12:49 – Apie pasyvios drąsos naudą. 0:13:35 – Apie paslėptą motyvaciją dirbti valdybose. Orijanos Mašalės atliktas eksperimentas. 0:17:42 – „Yra beprotiškai mažai žmonių, turinčių vidinę laisvę veikti. Tokie nariai valdybose priima geriausius sprendimus“. 0:18:51 – Kaip nepakliūti į grupinio mąstymo pinkles? Orijanos Mašalės patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Diana Dominienė, žmonių mąstymo pokyčių bei verslo valdymo konsultantė, buvusi ilgametė „Vilniaus prekybos“ vadovė. „Mes turime kolektyvinį įsitikinimą, kad pinigai uždirbami tik sunkiu darbu. Tai yra visiška netiesa“, - sako žmonių mąstymo pokyčių ir verslo valdymo konsultantė Diana Dominienė. Ji pastebi, kad taip mąstantys ir sunkiai dirbti linkę žmonės, paprastai, turi ribotą galimybių matymo lauką. Iš kur kyla įsitikinimas, kad tik sunkus darbas yra „tikras“ ir vertas finansinio atlygio? Laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 5-ajame epizode atskleidžiamos psichologinės tokio mąstymo priežastys, dekonstruojamas stereotipinis požiūris į pinigus ir ieškoma būdų, kaip ištrūkti iš „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų. 0:00:00 – pradžia 0:00:58 – Apie žinomą posakį: „Verslo nuo 8-ių iki 5-ių nepadarysi.“ 0:02:25 – Apie ką byloja lietuviškos patarlės ir ką sakydavo milijardierius Rokfeleris? 0:04:13 – Apie psichologines įsitikinimo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ priežastis. „Kai į darbą daug investuojame savęs, mums tai atrodo vertinga“. 0:07:24 – „Žmogus, kuris linkęs sunkiai dirbti, kaip taisyklė, turi ribotą galimybių matymą“. 0:09:41 – Apie sėkmingus ir nesėkmingus žmones. Ką rodo britų psichologo Ričardo Vaismano (Richard Wiseman) tyrimai? 0:13:17 – Apie nesunkiai uždirbančių žmonių charakteristikas. „Lengvai ir greitai uždirbantys žmonės turi išlavintą intuiciją“. 0:15:09 – Apie kaltųjų paieškas nesėkmės atveju. Dianos Dominienės papasakotas įkvepiantis pavyzdys. 0:18:16 – Kaip ištrūkti iš mąstymo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų? „Kai sau atsakysi, kuo tau naudingas šis įsitikinimas, galėsi jį pakeisti.“ Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Lina Mieliauskienė, pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė. Jei galvojate, kad užtenka puikaus sumanymo, ir pokyčiai organizacijoje vyks be papildomų pastangų, darote mąstymo klaidą. „Mūsų tyrimas rodo, kad tik 14 proc. vadovų pastebi darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams. Vadinasi, vadovaujame ir strateguojame iš aukšto bokšto“, - sako pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė Lina Mieliauskienė. Deja, gera idėja nėra burtažodis, kurį ištarus, visa komanda puls veikti. Be kiekvieno komandos nario įsitraukimo, aiškaus veiksmų plano ir nuoseklaus jo įgyvendinimo net ir pats genialiausias sumanymas liks sklandyti ore. Kaip pasiruošti pokyčiui? Kokias klaidas daro vadovai? Kaip įtikinti organizacijos žmones pokyčio reikalingumu ir nauda? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 4-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – Kodėl manome, kad pokytis įvyks savaime? „Mes linkę tikėti stebuklais, tada ir nieko daryti nereikia.“ 0:04:39 – Tyrimas: „Tik 14 proc. vadovų mano, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams realiai vyksta“. 0:06:29 – Kodėl pokytis neįvyksta? Trys klaidos, kurias daro vadovai. 0:08:28 – Kaip įgyvendinti savo sumanymus? „Turime nusitiesti kelią į pokytį“. Veiksmų planai ir įrankiai. 0:12:06 – Apie iššūkius ir pagalbą. „Kiekvieno pokyčio procese mes atsiduriam nevilties slėnyje“. 0:14:19 – Praktinis pavyzdys. 0:16:26 – Apie žmones-ambasadorius. „Pokyčiui reikia turėti stiprią komandą.“ 0:17:54 – Kaip priartinti vadovo keliamą tikslą prie kiekvieno darbuotojo? „Žiūriu į organizaciją kaip į organizmą, ieškodama skaudulių.“ 0:21:14 – Linos Mieliauskienės palinkėjimas. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Martynas Kandzeras, investuotojas, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėjas ir valdybos narys. Kodėl dalis startuolių nesulaukia sėkmės rinkoje? Jie skiria daug laiko ir pinigų produktams sukurti, tačiau niekas jų neperka. Investuotojai sako, kad jaunieji verslų kūrėjai, neretai, patenka į spąstus: jie taip įsimyli savo idėją, kad pamiršta, kam ji skirta. Tokiems startuoliams nesvarbu, ar produktas tikrai atliepia vartotojų poreikius, ar jis sprendžia konkrečią problemą. O juk tai – mąstymo klaida, nes didžiausias investuotojas yra startuolio klientas. Kokius namų darbus turėtų atlikti jaunieji verslų kūrėjai ir kodėl investicijos negali būti vienintelis startuolių tikslas? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 3-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:04 – Kaip atsiranda meilė produktui ir kur čia slypi paradoksas? „Kurdamas produktą, turi jį besąlygiškai mylėti, tačiau nepamiršti, kad jis skirtas ne tau“. 0:04:15 – Kaip atsitapatinti nuo savo kuriamo produkto? „Būtina atskirti, kur yra tavo nuomonė, o kur - faktas“. 0:05:11 – Kaip pasitikrinti, ar tavo kuriamas produktas turės vietą rinkoje? „Klausk kliento, kuris tavęs nepažįsta“. 0:08:34 – Kodėl daugelis startuolių steigėjų savo idėją pirmiausiai neša investuotojui? „Tikrasis investuotojas – jūsų klientas“. 0:10:39 – Kokias klaidas daro investicijų sulaukę startuoliai? „Didžiausias darbas prasideda gavus investiciją“. 0:13:22 – Apie tarnystės reikšmę startuolio rezultatui. „Klientas, darbuotojas, investuotojas: svarbu atliepti kiekvieno jų poreikį ir kurti jiems vertę“. 0:16:11 – Kokį klausimą turėtų sau užduoti žmogus, norintis steigti startuolį? 0:17:45 – Martyno Kandzero rekomendacija. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Rinardas Goda, įmonės „Tegra Group“ bendraturtis. Organizacijos šiandien vis dar mėgina veikti pagal senuosius principus - projektuoti į priekį, planuoti. Tačiau, kai aplinkybės keičiasi taip greitai, laikytis paraidžiui prognozėmis paremto plano – tarsi statyti verslą ant smėlio pamatų. Tokie planai, dažnai, neatitinka realybės, nepagrįstai užkelia darbuotojų lūkesčius ir juos demotyvuoja. Ar šiais laikais beverta prognozuoti ir planuoti? Galbūt tereikia lanksčiai reaguoti į situaciją, pasitikėti savo organizacijos žmonėmis ir leisti jiems spręsti patiems? Kaip, tuomet, auginti komandos savarankiškumą? Apie visa tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 2-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:36 – „Prognozuojant ir planuojant yra daug iliuzijų ir netikrumo“. Kur organizacijos daro didžiausias prognozavimo klaidas? 0:03:26 – „Nebiudžetuojame. Stebime faktinius rezultatus ir pagal juos koreguojame savo veiklą“. Apie Rinardo įmonių patirtį. 0:04:51 – Apie įsisenėjusį įprotį planuoti, pasikeitusį kontekstą ir Z kartos poreikius. 0:11:00 – „Daugiau savarankiškumo, bet nemažiau kontrolės“. Apie žmonių savarankiškumo organizacijose vystymosi etapus. 0:16:37 – Klausimas, į kurį turėtų atsakyti vadovas, prieš sukdamas savivaldžios organizacijos keliu. Pirmo žingsnio baimė ir stažuotės įmonėje „Tegra Group“. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. „Kas trukdo organizacijoms augti? Dviprasmybės, kurios atsiranda ne tik iš informacijos stokos, bet ir iš nepagrįstų lūkesčių: darbuotojo - darbdaviui, darbdavio – darbuotojui“, - sako vadovų kosultantas Saulius Jovaišas, cituodamas amerikiečių „vadybos tėvu“ vadinamą Peterį Druckerį, ir priduria: „Į organizaciją ateiname ne tam, kad būtume teisūs, o tam kad sukurtume pridėtinę vertę. Jeigu žmogus savo dėmesį fokusuoja ne į darbo kokybę ar kliento interesą, o į savo saugumą ar norą pabėgti iš kažkokios emocinės būsenos, tai koks gali būti rezultatas?“ Saulius sako, kad vadovo užduotis – tinkamai „įdarbinti“ santykius ir, prireikus, padėti darbuotojui kilstelėti į suaugusiojo būseną. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ aštuntajame epizode – apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei: 0:00:00 – pradžia 0:01:01 – „Bet kokios veiklos sėkmė beveik 80 proc. priklauso nuo gebėjimo kurti santykius“. 0:02:20 – „Paradoksalu, bet žmogaus vaidmuo vertės kūrimo procese ne mažėja, o didėja“. 0:03:38 – „Kur dėmesys – ten ir energija". Kada nelieka energijos darbui? 0:06:45 – Kada vadovai tampa „gaisrų gesintojais“? 0:07:42 – „Kaip aš galiu įdarbinti santykius?“. Apie lygiavertį vadovo ir darbuotojo santykį. 0:09:12 – „Mes įsitraukiame į psichologinius žaidimus, kai būna pažeistas bazinis žmogaus saugumo jausmas". Ką vadovui daryti, kad darbuotojas jaustųsi saugus? 0:10:30 – „Kuo žmogus lengviau gauna dopamino, tuo jis tampa pažeidžiamesnis ir mažiau atsparus emociniam skausmui“. Kokia čia būtų vadovo užduotis? 0:15:07 – „Nuo mūsų būsenos priklauso kitų žmonių būsena". Kaip padėti darbuotojui kilstelėti į suaugusiojo būseną? 0:20:41 – Kas trukdo organizacijoms augti? S. Jovaišas cituoja Peterį Druckerį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, strateginio valdymo ir organizacijų dizaino ekspertė, HAI instituto alumnė Algė Jablonskienė. „Pirmi sunkumai organizacijoje, ir iškart pasimato, kokia joje yra tikroji kultūra. Kai vieną deklaruojame, o elgiamės kitaip, neišvengiamai pakliūname į spąstus", - teigia strateginio valdymo ir organizacijų dizaino ekspertė Algė Jablonskienė. Ji sako, kad organizacijos kultūrą atspindi labai konkretūs dalykai, tarkim, motyvacinė sistema arba net tai, apie ką kalbamasi per kavos pertraukėles darbe. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ šeštajame epizode – apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus: 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Užsienio šalyse organizacinė kultūra tampa didele pridėtine verte“. Apie pasaulines organizacijų tendencijas. 0:04:07 – „Nekurkite organizacijoje vidinės šizofrenijos“. Apie būtinybę susitarti, kokios kultūros reikia organizacijai. 0:05:47 – „Kultūrą gali deklaruoti, kokią tik nori, svarbiausia – kuo gyveni. Apie neįsisąmonintus konfliktus, kai vieną deklaruojame, o elgiamės kitaip. 0:06:11 – „Pirmas sunkumas organizacijoje, ir iškart pasimato, kokia joje yra tikroji kultūra“. Apie dilemines situacijas organizacijose. 0:07:35 – „Kokias istorijas pasakojate prie kavos?“. Apie tai, kur atsispindi organizacijos kultūra. 0:12:08 – „Kai kurie vadovai pradeda suprasti, kad taip, kaip jie veikė iki šiol, nebegali toliau veikti“. Apie vadovų elgsenos pokyčius. 0:12:21 – „Organizacinė kultūra yra įrankis strateginiams tikslams pasiekti“. Apie 4 organizacijų kultūros tipus. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir Geštalto psichoterapijos praktikė, HAI instituto alumnė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė. „Jaučiau neįsisąmonintą baimę prarasti verslininkės identitetą, finansinį saugumą, bet neleidau sau to pripažinti", - pasakoja Geštalto terapijos praktikė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė ir pabrėžia: „Pirmiausia turime suvokti, ką jaučiame, tada atrasime ir priežastį.“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ penktajame epizode - apie neįsisąmonintas emocinio nuovargio priežastis: 0:00:00 – pradžia 0:00:56 – Emocinis nuovargis – kas tai? 0:01:47 – „Patyriau šoką“. Ramunės Radienės istorija. 0:04:42 – „Bijojau prarasti verslininkės identitetą ir finansinį saugumą“. Apie drąsą pripažinti tiesą. 0:06:54 – „Jaučiausi užsivėlusi, mieguista, neturėjau jėgų...“. Apie neįsisąmonintos baimės signalus. 0:08:16 – „Kai nežinai, kokie yra tavo jausmai, negali kapstyti giliau“. Apie būtinybę įsivardinti, ką jauti. 0:13:07 – „Esame susikūrę vaizdinį, kas mums yra geras gyvenimas.“ Apie giluminę emocinio nuovargio priežastį. 0:14:20 – „Aš tikrai nebuvau persidirbusi“. Apie perdegimo ir emocinio nuovargio skirtumus. 0:16:38 – „Įsivardijau, kuriems darbams versle neturiu energijos“. Patarimai, kaip įveikti emocinį nuovargį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „HR kodas“ personalo verslo valdymo partnerė ir grupių psichodinamikos konsultantė, socialinių mokslų daktarė Rūta Klimašauskienė.
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir organizacijų vystymo ir lyderystės ekspertė, „Tavistock Institute of Human Relations“ konsultantė, viena iš „ Lietuvos grupių santykių draugijos“ steigėjų Milda Autukaitė.
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir sociologė, VU Filosofijos fakulteto docentė, „Grupių santykių draugijos“ prezidentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. „Sekėjo santykis su lyderiu priklausys nuo to, koks vaikystėje susiformavo jo santykis su autoritetu, t. y. tėvais, kurių pirmoji funkcija - saugoti, globoti, o antroji - kontroliuoti, išmokyti elgtis pagal sociumo taisykles. Suaugę tikimės, kad organizacijos, į kurią ateiname, vadovas atliks abi šias funkcijas - taigi turime tuos pačius, iš vaikystės atsineštus emocinius poreikius. Mums tebereikia pripažinimo ir globos, tik šaltinis - kitas: vadovas tampa tuo autoritetu, kurį mes idealizuojame arba demonizuojame“, - aiškina sociologė, grupių santykių tyrinėtoja Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Apie lyderio psichologinį vaidmenį ir sekėjų emocinį santykį su autoritetu - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ antrajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:02:03 – „Yra dalykų, kurių organizacijoje sąmoningai nesirenkame daryti, bet padarome“. Apie organizacijos pasąmonę. 0:06:30 – „Galbūt nežinome, bet nujaučiame, kai santykiuose nėra švarumo“. Apie santykių organizacijoje taršą ir jos įtaką darbuotojų elgsenai. 0:10:18 – „Lyderį arba idealizuojame, arba demonizuojame“. Apie santykį su autoritetu ir iš vaikystės atsineštus emocinius lūkesčius. 0:12:34 – „Žmogus gimsta kaip grupinė būtybė, ir tik vėliau jis tampa individu“. Apie santykinę laisvę ir atsakomybę organizacijoje. 0:16:40 – „Įsiklausymo metodą galima taikyti ir organizacijose“. Apie būdą išgirsti neįsisąmonintą informaciją. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk
Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „OVC Consulting" vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu. Tai gana banalus, bet labai dažnas žmogiškas noras nuolat būti lyginimo kontekste“, - sako lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. Pasak Pauliaus, jei šis poreikis yra ypatingai stipriai išreikštas, tuomet tai - emocinis alkis. Ir jeigu tu nesi pastabus sau, tuomet pradedi tenkinti jį ten, kur visiškai neproduktyvu nei tau, nei organizacijai, bet tave emociškai „pamaitina“. Jautiesi „pasimaitinęs“, nes įrodei savo pranašumą. Kaip pasąmoniniai poreikiai ir jausmai veikia žmonių elgseną darbe? Apie tai naujo tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ pirmajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:52 – „Vadovavimas – tai socialinis vaidmuo (...). Į šį vaidmenį žmogus ateina su savo neįsisąmonintais poreikiais, norais, troškimais.“ Kodėl svarbu kalbėti apie emocinį alkį? 0:02:57 – „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu“. Apie emocinio alkio priežastis ir prigimtį. 0:05:15 – „Daliai vadovų, atsidūrus situacijoje, kai tenka konfrontuoti ir būti nepatogiu, kyla stiprus nerimas“. Kaip vadybinis tikslas pakeičiamas asmeninio reikšmingumo tikslu? 0:08:30 – „Yra psichologijoje toks terminas – emocinė anestezija“. Apie emocinio alkio veikimo mechanizmą. 0:09:38 – „Kai tik įvardiji savo būseną ar jausmą ir pradedi apmąstyti, tu jį „ištrauki“ į sąmonės lygį“. Apie įgūdį pastebėti ir suvokti savo būsenas. 0:12:28 – „Organizacija, kaip ir žmogus, turi savo elgesio ir reakcijų šablonus. Ji imasi tradicinių veiksmų, norėdama kažko išvengti ar nusiraminti“. Apie emocinį alkį žmonių grupėse (praktiniai pavyzdžiai). Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis
Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.